Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
2017 m. atliktoje kaštų ir naudos analizėje buvo skaičiuojama, kad visa „Rail Baltica“ kainuos 5,8 mlrd. eurų. Iš jų: Latvijos dalis – 1,968 mlrd. eurų, o Lietuvos dalis – 2,473 mlrd. eurų.
Po šešerių metų skaičiai jau buvo visai kitokie.
2024 m. paskelbtoje bendroje Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų ataskaitoje, remiantis nauja 2023 m. projekto kaštų analize, visa „Rail Baltica“ vertė jau siekė 23,8 mlrd. eurų.
Latvija: 2017 m. – 1,97 mlrd. eurų; 2023 m. – 9,59 mlrd. eurų.
Tai yra maždaug 4,9 karto daugiau, arba 7,62 mlrd. eurų didesnė suma.
Procentais Latvijos „Rail Baltica“ dalies vertė padidėjo maždaug 387 proc.
Tačiau ir tai dar ne visas vaizdas.
Kad iki 2030 m. būtų įmanoma bent pradėti traukinių eismą, Baltijos valstybės projektą padalijo į du etapus ir pirmojo etapo apimtį sumažino. Latvijoje atsisakoma ar vėlesniam laikui nukeliama dalis infrastruktūros, kai kur numatomas tik vienas bėgių kelias vietoje dviejų ir kiti supaprastinimai.
Net ir taip sumažintos apimties pirmasis Latvijos etapas vertinamas 6,4 mlrd. eurų.
Taigi skaičiai atrodo taip:
2017 m. visas Latvijos projektas – 1,97 mlrd. eurų. Dabar vien sumažintas pirmasis etapas – 6,4 mlrd. eurų. Visas projektas – 9,59 mlrd. eurų.
Kitaip tariant, vien sumažintos apimties pirmasis etapas šiandien vertinamas daugiau kaip tris kartus brangiau, negu 2017 m. buvo vertinamas visas Latvijos „Rail Baltica“ projektas.
Latvijos susisiekimo ministerija nurodo, kad kainos augimą lėmė ne viena priežastis: projektavimo ir techninių sprendimų patikslinimai, projekto apimties pokyčiai, statybų ir energijos brangimas bei infliacija. Vien Baltijos valstybėse nuo 2017 m. sukaupta infliacija vertinama apie 40 proc. (Sam.gov.lv)
Lietuvoje šuolis labai panašus.
2017 m. buvo skaičiuojama, kad Lietuvos „Rail Baltica“ dalis kainuos 2,473 mlrd. eurų.
Naujesniame vertinime – jau 10,23 mlrd. eurų. Taigi: 2017 m. – 2,47 mlrd. eurų; 2023 m. – 10,23 mlrd. eurų.
Lietuvos projekto dalies vertė padidėjo daugiau kaip 4,1 karto, arba maždaug 7,76 mlrd. eurų. Tai sudaro apie 314 proc. augimą.
Ir Lietuvoje iki 2030 m. ketinama įgyvendinti ne visą projektą. Sumažintos apimties pirmojo etapo Lietuvos dalis auditorių dokumente buvo vertinama apie 5,4 mlrd. eurų.
Taigi abiejų valstybių kelias labai panašus: Latvija: 1,97 → 9,59 mlrd. eurų.
Lietuva: 2,47 → 10,23 mlrd. eurų.
Viso trijų Baltijos valstybių projekto vertė per tą patį laikotarpį išaugo nuo 5,8 iki 23,8 mlrd. eurų – daugiau kaip keturis kartus. Baltijos šalių auditoriai taip pat yra apskaičiavę, kad visam projektui užbaigti papildomai trūksta apie 19 mlrd. eurų.
Šaltinis: sam.gov.lv, sam.gov.lv, lrvk.gov.lv, valstybeskontrole.lt
Komentarai
Komentarų dar nėra.