NATO ruošiasi ilgai kovai stiprinant Ukrainos pergalę: 2027 metais žadama ne mažiau kaip 70 mlrd. eurų karinės paramos(1)

Tai nėra maksimali suma. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja Radmila Šekerinska Europos Parlamente pabrėžė, kad 70 mlrd. eurų yra „grindys, o ne lubos“. Kitaip tariant, jeigu karo eiga ar Ukrainos poreikiai to pareikalaus, parama gali būti didesnė.

Palyginimui, 2024 m. NATO sąjungininkai buvo nustatę ne mažesnę kaip 40 mlrd. eurų paramos kartelę, tačiau faktiškai suteikė daugiau kaip 50 mlrd. eurų. Beveik 60 proc. šios pagalbos tuomet teko Europos NATO valstybėms ir Kanadai.

Dabar Europos vaidmuo dar didesnis. Ankaros deklaracijoje tiesiai nurodyta, kad Europos sąjungininkai ir Kanada jau finansuoja didžiąją dalį Ukrainai teikiamos saugumo pagalbos. Tai reiškia, kad Ukrainos karo finansavimo svorio centras vis labiau slenka Europos link.

70 mlrd. eurų nėra vien pinigai ginklams. Į šią sumą įtraukiama karinė technika, oro gynyba, mokymai ir kita saugumo pagalba. NATO taip pat plečia investicijas į bepiločius orlaivius, oro ir raketinę gynybą, tiksliuosius smūgius, žvalgybą ir karinę infrastruktūrą.

Ankaros viršūnių susitikime NATO valstybės papildomai paskelbė apie daugiau kaip 50 mlrd. eurų vertės naujus gynybos pirkimus. Aljansas taip pat pradėjo penkerių metų programą, pagal kurią kovos su bepiločiais orlaiviais pajėgumams numatyta skirti 40 mlrd. JAV dolerių.

NATO generalinis sekretorius Mark Rutte aiškina, kad tikslas yra užtikrinti, jog Ukraina gautų tai, ko reikia kovai tęsti ir savo pozicijoms stiprinti. R. Šekerinska taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi būti pajėgi gintis dabar ir ateityje į galimas derybas ateiti iš stiprios pozicijos.

Tai rodo, kad NATO jau planuoja ne kelių mėnesių, o mažiausiai kelerių metų Ukrainos karinį rėmimą. Net jeigu fronto padėtis ar politinės aplinkybės keisis, pati paramos sistema kuriama kaip ilgalaikis mechanizmas.

Lietuva šioje politikoje siekia išlaikyti vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų vaidmenį. Spalio 15 d. premjeras Mindaugas Sinkevičius telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu apie karinės ir techninės pagalbos poreikius, oro gynybą, paramą gyventojams prieš žiemą ir tolesnį sankcijų Rusijai griežtinimą.

Lietuvos Vyriausybė taip pat siekia, kad Rusijai būtų uždrausta naudotis Europos uostų ir geležinkelių infrastruktūra grūdų eksportui, o konkretūs karą remiantys Rusijos žemės ūkio verslo atstovai būtų įtraukti į sankcijų sąrašus.

M. Sinkevičius V. Zelenskiui pažadėjo, kad Lietuva, 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaudama ES Tarybai, aktyviai telks paramą Ukrainai ir jos integracijai į Europos Sąjungą.

Ši kryptis dera ir su prezidento Gitano Nausėdos rugsėjo 22 d. Jungtinėse Tautose išsakyta pozicija. Jis tuomet pareiškė: „Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą“, o jos vadovybė, pasak prezidento, tik neleidžia sau to pripažinti. G. Nausėda taip pat sakė, kad visi turėtų sutelkti jėgas tam, kad priartintų Ukrainos pergalę.

Šaltinis: nato.int, nato.int, nato.int, nato.int, lrv.lt, archyvai.lrt.lt