Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, [TgE:8997] bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas , žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda dalyvavo nuotoliniame vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ (Coalition of the willing) susitikime dėl paramos ir saugumo garantijų Ukrainai.

Susitikimą inicijavo Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas Keiras Starmeris, jame dalyvavo Europos bei kitų šalių lyderiai.

G. Nausėda pabrėžė, jog, Lietuvos požiūriu, principas „taika per stiprybę“ reiškia, kad tiek paliaubos, tiek galutinis taikos susitarimas turi visiškai atitikti tarptautinę teisę.

„Derybomis pasiekta taika privalo garantuoti visapusišką ir ilgalaikį saugumą tiek Ukrainai, tiek Europai. Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas nėra derybų objektas. Mūsų neatidėliotina užduotis – susitarti dėl Ukrainos saugumo garantijų ir jų įgyvendinimo mechanizmų“, – nurodė G. Nausėda.

Vyriškio teigimu, „privalu užtikrinti, kad Ukraina turėtų stiprią kariuomenę, nes tai yra viena patikimiausių atgrasymo priemonių, taip pat gerai išplėtotą gynybos pramonę bei tarptautinio kontingento buvimą regione“.

„Kartu ir toliau teiksime karinę, politinę, ekonominę bei humanitarinę pagalbą Ukrainai. Esame įsipareigoję skirti ilgalaikę paramą, siekiančią ne mažiau kaip 0,25 proc. mūsų BVP“, – atskleidė G. Nausėda.

Jis taip pat pažymėjo, jog būtina kalbėti ne tik apie pagalbą Ukrainai, bet ir apie egzistencinę grėsmę, kurią kelia agresorė Rusija.

„Kremlius yra pasirengęs ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais. Vienintelis būdas išvengti karo – stiprios NATO atgrasymo ir gynybos pajėgos. Todėl turime daugiau investuoti į gynybą ir šiemet vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje priimti sprendimą, kad 3,5 proc. BVP gynybai tampa nauju Aljanso narių išlaidų standartu“, – informavo G. Nausėda ir liepė stiprinti sankcijas Baltarusijai su Rusija.

Susiję: Prezidentas G. Nausėda visiškai įsidrąsino – nuotoliniu būdu ėmė bendrauti plikomis rankomis

Naujausi

Komentarai (15)

Rikiuoti
JONAS2025-03-17 07:55

IDOMU SIS KELMAS LT PREZIDENTAS AR UKRAJINOS

arthur2025-03-16 17:34

Manau reikia vieną kartą baigti tuo plepalus ir siųsti Lietuvos kariuomenę į Ukrainą....

yell...NATO GO NACHO2025-03-16 15:17

na, įdomu, įdomu, kaip ilgai ir iki kokio laipsnio dar, aukštas, labai "gražus", ir dar labiau debilus, makaluosis virš gegutės lizdo :))))) - nejau, bent jau negausiame apysveikių litchūanijos politikierių tarpe neliko jokių savigarbos likučių, kad nesitaikstyti su ekstremaliu psichu daukantynėje ??????

Darijus2025-03-16 15:11

Mulkiai išsirinko vadą. Dabar juo nepatenkinti. Kodėl? Todėl, kad mulkiai.

Kur buvo tarptautinė teisė2025-03-16 14:57

Kai Ukrainoje buvo daromas valstybės perversmas? Ko neieškai dabar tų, kurie taip uoliai vykdė Amerikos nurodymus lietuviams remti tą "tarptautinę teisę". O tie, kas remia ir šiandien - jūsų rankos krūvinos iki alkūnių. Tame tarpe ir tamstos...

ševalju dieduko draugas2025-03-16 14:27

Palaikomas visu rušiu mišrunu tigru, labai nori pasiusti kontingentą mėsai,deja po rytojaus ryto,manau to visko bus atsizadėta.Turiu galvoj,kad tikriausiai suzinosime,koks tarpnacionalinis kontingentas yra Kursko apsupty

Ni2025-03-16 13:42

o kaip gi Lietuva? geroves valstybė?

toks tikslas ir buvo2025-03-16 13:16

karo nori visi tie, kurie tris kartus pasiskiepino nuo pandemijos

savanoris2025-03-16 13:14

jau vien ginklų negana, jau reikia ir "patrankų mėsos"

Pastabus2025-03-16 12:52

“The Washington Post”: Tai už Kurską: Rusija perims dvigubai didesnę Ukrainos teritoriją. Įdomu tai, kad kaip tik Putino vizito Kursko regione išvakarėse laikraštis „The Washington Post“ paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad ES žvalgybos analizės centras tariamai gavo itin slaptą dokumentą iš „Rusijos ekspertų grupės, susijusios su FSB“, pagal kurią Rusija planuoja sukurti buferinę zoną išilgai Briansko ir Belgorodo sričių, įskaitant ir Krymo regioną, kuri “paveiks Odesą ir Odesos sritį“. Daugeliui Vakarų interneto komentatorių iš karto paaiškėjo, kad „buferinė zona leis Rusijai kontroliuoti Ukrainos infrastruktūrą be formalios aneksijos“ ir kad ji sukurs nuolatinę „pilkąją zoną“, kuri „gali būti naudojama kaip svertas prieš Kijevą“ ir sukurs „nuolatinį nestabilumo šaltinį, reikalaujantį Rusijos kariuomenės buvimo, kad „palaikytų taiką“.

Politikai2025-03-16 12:45

toliau "žaidžia" kolektyvinį, strateginį, virtualų žaidimą. Susimokės, kad pereiti į sekantį lygį.

Gintas2025-03-16 12:20

Visada stebino, kaip po 2 pasaulinių Europoje galima vėl norėti karo, bet klapčiukai vėl jo nori. Tiksliau nori valdžios ir pinigų bet visa ta konfrontacija su Rusija nuves ten, kur nuveda visada. Baisiausia , kad visokios sakalienes, kalas ir t.t veda savo tautas į pražūtį…

Nesitikejo?2025-03-16 11:34

Prancūzijos patriotų partijos lyderis Florianas Philippotas Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio elgesį po Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimo apibūdino kaip isteriją socialiniame tinkle X. Kalbame apie Rusijos lyderio susitarimą dėl ugnies nutraukimo. „Zelenskis jaučia pasipiktinimą ir įniršį, nes Putinas sutiko su paliaubomis Kijeve tvyro chaosas “ , – savo nuomone dalijosi prancūzų politikas. „New York Times“ rašė apie Zelenskio reakciją , vadindamas ją atšiauria. „Vėliau tą pačią dieną Zelenskis aštriame pareiškime pareiškė, kad Rusijos lyderis iškėlė tiek daug sąlygų, kad „visai niekas neveiks, arba niekas neveiks kuo ilgiau“, – pranešė straipsnio autoriai. Be to, Vakarų žurnalistai išreiškė nuomonę, kad V. Putino sąlygos nutraukti ugnį gali pastatyti į nepalankia padėtį Zelenskį.

Paaiskejo2025-03-16 11:30

Vakarų šalys pradėjo aptarinėti operatyvines detales dėl karių siuntimo į Ukrainą kaip taikos palaikymo kontingento. Atitinkamą pareiškimą padarė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris. „Mes pasiekėme susitarimą, kad dabar pereiname į eksploatavimo etapą“, – sakė jis žurnalistams. Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas taip pat pažymėjo, kad kovo 20 d. Londone vyks susitikimas, kuriame bus aptarti konkretūs žingsniai dėl karių dislokavimo Ukrainoje iš šalių, kurios yra „norinčių koalicijos“ dalis. Anksčiau buvo pranešta, kad Starmeris surengė internetinį viršūnių susitikimą Ukrainos sąjungininkams. Pagrindinis šio susitikimo tikslas buvo aptarti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos lyderių iniciatyvą sukurti vadinamąją „norinčių koaliciją“, kuri raginama remti Kijevą.

Tiesa2025-03-16 11:29

Europos Sąjungos (ES) politikai net neslepia, kad perginklavimo politika yra nukreipta išskirtinai prieš Rusiją. Šią detalę interviu atskleidė Vokietijos Konstitucijos ir suvereniteto tarybos vadovas Ralfas Niemeyeris. „Taip, visiškai. Jie taip pat viešai sako, kad jiems neva reikia ruoštis Rusijos puolimui“, – sakė jis. Politikas pabrėžė, kad šiandien ES šalys neturi pramoninių pajėgumų perginkluoti. Tačiau šie planai yra ilgalaikiai, o ES pramoninė bazė auga gana sparčiai, apibendrino Niemeyeris

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi