Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Spaudos konferencijoje pavadinimu „Seimo rinkimai kazino principu – visų Lietuvą persekiojančių nelaimių priežastis“, kuri vyko LR Seime 2016 m. rugsėjo 16-tą d. pasisakė Nacionalinės antikorupcijos asociacijos valdybos narys prof. dr. Ryšardas Burda. Pateikiu pilną profesoriaus pasisakymo tekstą (mano paryškintos vietos).
Prof. dr. Ryšardas Burda. Na gražus įžanginis žodis, gal būt kiek emocionalus.
Bet teisė yra iš esmės yra tikslumas. Ir teisė tikslus mokslas, kur kiekviena sąvoka turi savo, savo krūvį ir savo, savo turinį .
Ir tikriausiai pagrindinis žodis, kuris buvo pacituotas 55-to straipsnio Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tai buvo ne tiktai lygia, ne tiktai visuotine, tiesiogine, bet teise, rinkimų teise. Ir pačioj Konstitucijoje be abejo yra pasakyta, kad yra mišrioji sistema, vienmandatė ir daugiamandatė sistema.
Ir kaip gerbiamas Audrius čia iškėlė problemą, tai yra problemą, kiek yra remiamas kiekvienas kandidatas, kuris eina daugiamandatėje apygardoje ir vienmandatėje apygardoje. Čia yra jų vidinis prieštaravimas dėl palaikančių asmenų vieną ir kitą kandidatą.
Vieną, tai yra tas kuris eitų pagal pagal daugiamandatę ir tas kuris eitų vienmandatėje. Ir tas vidinis prieštaravimas yra pačioje jau Konstitucijoje.
Ar po šios konferencijos mes turėtume stabdyti rinkimus ir bandyti keisti Konstituciją, tikriausiai ne. Mes to tikriausiai negalėsim padaryti.
Bet ar tai įmanoma pakeisti Seimo rinkimų įstatymą. Ir mano galva Seimo rinkimų įstatymo mes, mes pakeisti kordinaliai, tai negalėsim, nebent mes galėsim pakoreguoti pakeičiant tam tikrus balsavimo principus – už ką aš atiduodu balsą.
Buvo labai daug daug iniciatyvų per praeitas kadencijas, įvairių Seimų, kaip galima būtų pakeisti balsavimo principus ir balsavimo sistemą taip, kad nė vieno, nė vieno rinkėjo balsas nebūtų išmestas į šiūkšlių dėžę. Nes kaip tik čia ir yra tai, kad jeigu vienas balsuoja už Joną, o kitas už Petrą, laimi Jonas ir Petro balsai ir to rinkėjo balsai, kuris balsavo už Petrą ir jie dingsta, išmetami į šiūkšlių dėžę .
Ir čia yra didžiausias na neteisingumas, jeigu mes kalbame apie tą tvarką . Ir ką galima būtų pakeisti, tai visų pirma balsavimo sistemą reikia keisti.
Tai yra kaip tik Seimo prerogatyva. Kas dėl Konstitucijos keitimo ir paties principo, ar mes šiandien turėtume atsisakyti vienmandatininkų?
Pagal tas nuotaikas ir pagal tai kas vyksta dabar Lietuvoje, bent mano nuomone aš stebiu, kad žmonės kaip tik nori tų vienmandatininkų ir nori balsuoti už asmenis, o ne partinius sąrašus. Tai kas laimės, ar toji tautos dalis, kuri norės, norės, kad būtų jų išrinktas kandidatas, ar tie kurie balsuos už partinių sąrašus, tai kas yra iš esmės europinė tradicija ir netgi toje niekinamoje Rusijoje irgi eina link to, kad palikti tiktai tiktai sąrašinius, tai yra daugiamandatininkus.
Nežinau. Bet tai yra konstitucinio sutarimo klausimas, tai yra tautos sutarimo klausimas .
Mes kalbame apie teisę ir teisę kad, toje ruletėje apie ką kalba ponas, kad toje ruletėje, kurioje rinkėjas spaudžia “vienarankį banditą”, kartais jis vadinamas būtent taip kazino, kad jisai žinotų, kad jisai nė vieno paspaudimo nepralošė. O dabartinė sistema, déjà, verčia visgi, visgi manyti daugeliui rinkėjų, kad jisai pralošė, pralošė, kadangi jo balsas nebuvo įskaitytas, pralošė, kad jo balsas buvo išmestas į šiūkšlių dėžę.
Tai čia gal būt ta vidinė, pagrindinė, pagrindinė problema. Kas dėl kitų detalių, tai yra užstato, parašų rinkimo ir kitų aspektų, tai kas yra susiję su skirtingų ėjimų, kaip jie keliauja link kandidato statuso, taip tas galima ir turėtų būti lyginama, keičiama taip, kad suniveliuoti tuos skirtumus.
Ir kad galimybės būtų, nes šiai dienai rinkimų įstatymas iš esmės sudarė labai daug barjerų ateiti, ateiti žmonėms, tai yra finansinis barjeras, tai yra barjeras, barjeras per palaikymą, palaikymą žmonių. Tai yra tie barjerai, kurie, kurie šiandien neleidžia gal būt ir na mūsų visuomenės išminčiams ateiti į mūsų Seimą.
Na gal būt tiek žodžių.
Profesoriaus išminties perlų analizė
Negalima nesutikti su profesoriaus dr. Ryšardo Burdos teiginiais apie tai, kad teisė yra iš esmės tikslus mokslas, kur kiekviena savoka turi savo turinį.
Sąvokas teisėje reikia naudoti tiksliai ir atsakingai. Tai šitoje vietoje profesorius suklupo lygioje vietoje.
Profesoriaus teiginys, kad „ Ir pačioj Konstitucijoje be abejo yra pasakyta, kad yra mišrioji sistema, vienmandatė ir daugiamandatė sistema .“ neatitinka tikrovės, nekalbant jau apie tai, kad tas sąvokas reikėtų vartoti tiksliai.
Tai Jūsų fantazija, o fantazija nėra teisė. LR Konstitucija neapibrėžia rinkimų sistemos tipo ir tai leidžia padaryti įstatymų leidėjui Seimui.
LR Konstitucija tik aiškiai apibrėžia tas teisės nuostatas, kaip antai be kita ko, tiesioginės ir lygios rinkimų teisės nuostatas, kurių Seimo rinkimų įstatyme yra neleistina būti pažeistoms. Todėl ir pono profesoriaus išvada: „ Ir tas vidinis prieštaravimas yra pačioje jau Konstitucijoje .“ aiškiausiai neturi jokio pagrindo. Konstitucija privalo būti tiksliai įgyvendinta renkant Seimą, nes jeigu netiksliai įgyvendinama, reiškia visiškai neįgyvendinama, o įgyvendinama tai, kas nėra Konstituciją, o yra kažkieno sugalvota diversija prieš Lietuvos valstybę, ką ir turime šiuo atveju.
Į tą pono profesoriaus pasisakymą galima būtų ir visiškai nekreipti dėmėsio jei ne viena ypatingos svarbos aplinkybė, nes klausimas eina apie Valstybės teisinius pamatus, ir tokia laisvamaniška netiksli ir neteisinga Konstitucijos interpretacija yra NETOLERUOTINA. Tai gali suklaidinti nepatyrusi skaitytoją, klausytoją ar suinteresuotą valstybės pagrindų griovimu Seimo narį.
Taigi gali atnešti Valstybei didelę ir ilgalaikę papildomą žalą.
Ponas profesorius labai labai jau neteisingai ir netoleruotinai perša mintį apie tai, kas yra labiausiai neteisinga Seimo rinkimų įstatyme. Profesorius teigia: „Nes kaip tik čia ir yra tai, kad jeigu vienas balsuoja už Joną, o kitas už Petrą, laimi Jonas ir Petro balsai ir to rinkėjo balsai, kuris balsavo už Petrą ir jie dingsta, išmetami į šiūkšlių dėžę .“ Tai čia profesorius padaro išvadą, kad „ Ir čia yra didžiausias na neteisingumas, jeigu mes kalbame apie tą tvarką “ arba kitaip pasako: „ Tai čia gal būt ta vidinė, pagrindinė, pagrindinė problema .“ Ponas profesoriau, jokio net mažiausio neteisingumo ir problemos čia nėra ir negali būti.
Žmogus, kuris balsavo už tą, kuris pralaimėjo rinkimus, tiesiog neprarado balso, o jo kandidatas tik nelaimėjo. Negali demokratijoje visi laimėti, tam ir yra rinkimai.
Vieni laimi, kiti pralaimi. Kai profesorius tokį elementarų dalyką įvardina kaip „ didžiausią na neteisingumą “ tai tada sąmoningai „nepamato“, nenori pamatyti butent to didžiausio neteisingumo, kad Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai esmingai, fundamentalioje teisės teisėje, kad visi prieš įstatymą turi būti lygūs, ir dėl to turime 24 metus neteisėtą, nelegitymią Lietuvos valdžią, Seimo sudėtis neteisėta.
Ir kai profesorius nukreipia dėmesį nuo tikros esmingos Valstybės problemos į tą pusę, kur iš vis jokios problemos nėra, tai reiškia, kad profesorius dr. Ryšardas Burda kaunasi prieš Lietuvos teisinius pagrindus taip kaip ir reikia Lietuvą okupavusioms jėgoms.
Ponas profesorius teigdamas, kad „ Bet tai yra konstitucinio sutarimo klausimas, tai yra tautos sutarimo klausimas “ artikuliuoja šiai dienai neišprendžiamą klausimą, kurio iš viso spręsti nereikia, nes problemos esmė yra Seimo rinkimų grubus prieštaravimas galiojančiai LR Konstitucijai. Nes tik tuomet panaikinus tuos prieštaravimus turėsime teisėtą valdžią.
Pono profesoriaus kalbėjimas apie kitas šalis gal būt ir labai labai naudingas studentams, kuriems jis kaip profesorius gal būt dėsto, tačiau Lietuvoje galioja LR Konstitucija, o ne kitų šalių Konstitucijos ir LR Seimo rinkimų įstatymas privalo BESĄLYGIŠKAI neprieštarauti LR Konstitucijai, jeigu pasisakome už teisėtą valdžią. Jeigu ponui profesoriui iš tikro nesinori per daug gilintis ar skaityti LR Konstituciją, KT nutarimus, tarptautinę teisę ar vadovautis sveiku protu, tai tada be jokio sunkumo visas tas problemas profesorius gali išpręsti pastudijavęs „ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisiniu pagrindų griovimo“ su nuorodomis į gylį ir su visais komentarais.
Komentarai (27)
Teorijos nėra nepajudinamas dalykas. O štai Jono Ivoškos citatoje įžvelgiu susipainiojimą. "Jeigu KONSTITUCIJA nustatytų, kad, pavyzdžiui, partijų lyderiai, arba kolektyviniai partijų organai, nustatyta tvarka gauna rinkėjų įgaliojimus savo nuožiūra parinkti dalį tautos atstovybės, tai jų parinkti asmenys perįgaliojimo būdu teisėtai įgytų tautos įgaliotinių (Seimo narių) statusą. Tačiau Lietuvoje nustatyta konstitucinė tautos atstovybės formavimo tvarka nesuteikia teisės partinėms struktūroms parinkti tautos atstovus, o tik suteikia joms teisę p a s i ū l y t i kandidatatūras į tautos atstovybę." Būtent dabartinėmis sąlygomis partinės struktūros ir parenka kandidatus, o ne atstovus. Už jų pateiktus kandidatų sąrašus ir balsuoja ar nebalsuoja rinkėjai, tiesiogiai.
to "23. Ekspertas (2016-09-22 01:40:42) (188. 69. 212. 158) Parašė: Gal kas žino kodėl dr. Jono Ramanausko visaip peršama mažoritarinė rinkimų sistema tarp Lietuvos kaimynų aptinkama tik Baltarusijoje? Kodėl sovietai, kai okupavo Lietuvą, panaikino joje veikusią proporcinę rinkimų sistemą ir įvedė sovietinę mažoritarinę?" Na matau ir jau senai žinau, kad niekada nesuprasi elementarių dalykų, nes ekspertu pasivadinai, apsišaukėlis esi. Man gal ir patinka mažoritarinė sistema ir čia nieko tokio blogo nėra, nes Sąjūdis visą laiką pasisakė už tokią sistemą,ir su tai sistema Lietuva atgavo NEPRIKLAUSOMYBĘ, kol jos neišdavė visokie Rolandai Paulauskai kartu su Vytautu Landsbergiu. Tai FAKTAS, gali patikrinti. Iš kitos pusės matau, kad ekspertas skaityti nemoka ir dar labiau suprasti kas parašyta nemoka, nes jeigu būtų atvirkščiai, tai tada atsiverstų straipsnį "ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo ir pamatytų skyrelyje "Ultimatumo kompromisas", kuriame siūlau pusiau sąrašinę rinkimų sistemą su balsavimu "vienas rinkėjas - vienas balsas". Taigi tamsta SKLEIDI MELĄ. Toks esi Lietuvos PRIEŠAS, tarnauji kgbistinei struktūrai, kuri ir padarė šitą diversiją prieš jauną atsikuriančią Lietuvos valstybę. Be to šito klausimo esmė nėra apie rinkimų sistemą visiškai, nes klausimo esmė yra tame, kad Seimas turi būti išrenkamas LR Konstitucijai neprieštaraujančiu būdu ir tik tada Seimo sudėtis bus teisėta. O rinkimų sistemų gali būti įvairių. Ką padaryti, ekspertams kaip tamsta tai yra neįveikiamas supratimui sakinys. Esi labai gėdingas asmuo, savo vardo nerodai, gal supranti, kad niekšu esi?
Jūsų kritika, svartymai, pasiūlymai yra įdomūs. Bet žiūrėkime, ką sako konstitucinės teisės teorija ir kokia krizinė padėtis renkant Seimą yra Lietuvoje. Apie tai čia ekspertuose dar rašo ir advokatas Jonas Ivoška, cituoju str. pabaigą: --------"Vienas tarp svarbiausių valstybinių konstitucinių subjektų yra grupinė piliečių atstovybė – parlamentas, kuris Lietuvos atveju vadinamas Lietuvos Respublikos Seimu. Jo formavimo, veiklos ir įgalinimų patikėtiniams pasibaigimo sąlygas bei tvarką apibrėžia konstitucinės normos. Šios tautos atstovybės formavimo tvarka pasižymi tuo, kad jos atstovai negali atsirasti be piliečių, kaip įgaliotojų veikti jų interesais, valios. Nežiūrint ar Konstitucijoje nustatyta dvipakopė (parlamentarus renka rinkikai), ar vienpakopė (parlamentarus tiesiogiai renka piliečiai) rinkimų sistema, tautos atstovas parlamente turi gauti piliečių (jų įgaliotų rinkikų) įgaliojimus. Tik tu r i n t i s įgalinimus konstitucinis subjektas gali atstovauti įgaliotojus. Jeigu KONSTITUCIJA nustatytų, kad, pavyzdžiui, partijų lyderiai, arba kolektyviniai partijų organai, nustatyta tvarka gauna rinkėjų įgaliojimus savo nuožiūra parinkti dalį tautos atstovybės, tai jų parinkti asmenys perįgaliojimo būdu teisėtai įgytų tautos įgaliotinių (Seimo narių) statusą. Tačiau Lietuvoje nustatyta konstitucinė tautos atstovybės formavimo tvarka nesuteikia teisės partinėms struktūroms parinkti tautos atstovus, o tik suteikia joms teisę p a s i ū l y t i kandidatatūras į tautos atstovybę. Dėl esamo konstitucinio reguliavimo partijų sąrašiniai pretendentai, negavę piliečių įgaliojimų juos atstovauti Seime, n e g a l i be rinkėjų v a l i o s tapti Seimo nariais. Toks atstovavimas be įgaliojimo yra antikonstitucinis". ----Žiūr. "Dėl Konstitucijos ir Seimo teisėtumo sąlygų" 2016-09-19 18:57 Autorius: Jonas Ivoška
Nesunku pastebėti, kad daugiamandatė apygarda, kurioje renkama pagal rinkėjų paduotų balsų proporciją (čia netaikomas mažoritarinės sistemos principas - nugalėtojui, kad ir vienu balsu, viskas, o pralaimėjęs lieka be atstovo) susidaro apygardos pagal rinkėjų interesus. Ir tos apygardos sudaromos pačių rinkėjų! Apygarda ir jai atitenkančių mandatų skaičius tuo didesnis, kuo daugiau rinkėjų ją palaiko. O kandidatai toje interesų apygardoje yra rinkėjų palaikomo sąrašo kandidatai. Eilę mandatams gauti Lietuvoje nustato rinkėjai - panaudodami daugiamandatės apygardos penkis reitingo langelius. Paprastai apygardų pagal rinkėjų interesus susidaro 5 - 7, tiek kiek sąrašų įveikia rinkimų slenkstį. O mažoritarinė sistema riboja rinkėjo pasirinkimą, jis tik tada gali balsuoti už norimą kandidatą, jeigu tas yra jo apygardoje, o ne kaimyninėje! Tai kas geriau ir tiksliau atitinka Konstituciją - apygardos braižomos Vilniuje žemėlapiuose per VRK posėdžius, ar pačių rinkėjų sudaromos balsuojant pagal rinkėjų interesus?
Gal kas žino kodėl dr. Jono Ramanausko visaip peršama mažoritarinė rinkimų sistema tarp Lietuvos kaimynų aptinkama tik Baltarusijoje? Kodėl sovietai, kai okupavo Lietuvą, panaikino joje veikusią proporcinę rinkimų sistemą ir įvedė sovietinę mažoritarinę?
55 straipsnis Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Žodis "tiesiogine", dar nenusako mažoritarinės rinkimų sistemos. Šis žodis yra būtinas ir būtent dabar egzistuojančiai proporcinių rinkimų daliai. Jeigu jo nebūtų, tai partijos galėtų nepateikinėti savo sąrašų balsavimui, o savo nuožiūra po rinkimų sudarinėtų sudėtį. Kadangi sąrašai yra pateikiami prieš rinkimus ir jų pagrindu išrenkami Seimo nariai, tai jokio prieštaravimo Konstitucijai iš partinių sąrašų pusės nematau. Išskyrus tai, kai kandidatas dalyvauja ir vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose vienu metu. Sakote, - vienas rinkėjas, vienas balsas? O kaip tada pavadinsite pakartotinius rinkimus vienmandatėse? Kai pirminiuose rinkimuose rinkėjas atiduoda balsą už vieną kandidatą, o pakartotiniuose turi galimybę balsuoti už kitą, nes jo pageidaujamo kandidato šiame etape nebėra. Aš suprantu tuos niuansus, bet noriu pažiūrėti kaip oponentų logika persivers 180 laipsnių kampu. Dėl reitingavimo. Nemanau jog jie reikalingi. Kadangi. Iš loginės pusės. 1. Rinkėjas balsuoja už pateiktą sąrašą ir negali numatyti kaip pasikeis sąrašo sudėtis po reitingavimo. 2. Partija ateina į rinkimus kaip komanda ir jos nenumatyti pokyčiai sudėtyje gali atsiliepti būsimam darbui. Kadangi šioje dalyje prieštaravimų neturim, todėl joje ir nesigilinsiu į teisinę pusę. Tegul jums oponuoja pritariantys reitingavimui. Manau suprantat, kad remiantis mažoritarine rinkimų sistema tokių partijų kaip Drąsos Kelias ir panašiai Seimo sudėtyje nebūtų. Nors nepaisant visko ją, pagal daugiamandatės apygardos balsavimo rezultatus, palaikė 8 nuošimčiai rinkėjų. O labiausiai iš tokios rinkimų sistemos išloštų konservatoriai su socdemais. P. S. Dėkoju už pagalbą paskleidiant informaciją per praeitus Seimo rinkimus.
to "20. Ekspertas (2016-09-21 04:43:40) (188. 69. 212. 158)". Esi ekspertas - niekingas svaičiotojas ir melagis, nes perši man mintis, kurios tik tamstos ligotoje vaizduotėje kyla. Mano mintis yra elementariai paprasta, siekiu ne tai ko noriu, o tai kaip turi būti. O Seimas Lietuvoje turi būti išrintas taip, kaip tarptautinė teisė sako, kurią Lietuva įsipareigojo vykdyti, taip kaip sako LR Konstitucija, kurią mes priėmėme ir tai yra aukščiausias įstatymas, taip kaip išaiškino, padarė išvadas Konstitucinis Teismas ir pagaliau sveikas protas. Tai kokioje čia vietoje yra kas nors MANO? Ar tai tartautinė teisė mano? Ar Konstitucija yra mano? Ar Konstitucinio teismo išvados yra mano? Kokį čia propagandinį jovalą skleidi, kaip koks blūdų karaliaus Rolandas Paulauskas. Tokios pačios kvalifikacijos esi, kaip ir tas profesorius dr. Ryšardas Burda, skaityk "Profesoriaus išminties perlai". Tau yra nesuvokiama elementarūs dalykai, fundamentalu yra tai, kad Seimas turi būti išrenkamas tik tiksliai pagal Konstituciją ir ne kitaip, ne taip kaip tamsta čia nesąmones kalbi. Esi nepaprastos gėdos žmogus, Lietuvos priešas. Gal geriau paskaityk straipsnį "Lietuvos liaudies priešai, partijos ir patriotai".
Dr. Jonas matau yra nustekentas sovietinės "rinkimų" teisės "išminties". Balsas rinkimuose jam yra tas pats kas kryžiukas biuletenyje. O kad daugiamandatėje renkame 70 Seimo narių jis apsimeta, kad nežino. Arba, kad vienmandatėje gali rinkti tik tą kandidatą, kuris tavo biuletenyje, o kad gretimas namas turi kitus kandidatus, jam menka smulkmena. Jo išminties perlas - vienas rinkėjas vienas balsas ir tas balsas sumenkintas iki vieno kryžiuko. O kad Seime už vieną kryžiuką išrenkamas 141, tai čia jam nesvarbu. O Konstitucija aiškiai sako Seimo narys yra Tautos atstovas, ne savo apygardos rinkėjų, o Tautos - visų mūsų atstovas. Beje daugiamandatė apygarda ir yra rinkimai ne pagal gyvenamą vietą, o rinkimai pagal pažiūras. Čia visi gali balsuoti už norimą kandidatą, o ne tik tą, kuris biuletenyje. Jeigu tam kandidatui susirinks pakankamas skaičius palaikančių rinkėjų, jis bus išrinktas ir išrinktas visos Tautos rinkėjų, o ne vienos iš 71 teritorinių apygardų. Jeigu balsų bus daugiau nei vienam mandatui, to išrinktojo balsai parems kitus kandidatus, su kuriais jis sutarė būti viename kandidatų sąraše. Taigi, nuosekliai aiškinant Konstituciją, Konstitucijai atitinka būtent proporcinė rinkimų sistema - pagal ją atstovus renka visa Tauta. O mažoritarinė sistema išrenka atstovą nuo "parapijos", kuris po rinkimų apskelbiamas visos Tautos atstovu. Taip būtent Seimas buvo renkamas po Nepriklausomybės paskelbimo, pradedant 1920 metų Steigiamuoju Seimu. O po karo neliko nei Seimo, nei proporcinės sistemos, nei rinkimų. Buvo įgyvendintas dabar dr. Jono Ramanausko karštai propaguojamas supratimas - vienas rinkėjas yra vienas popieriukas. Ten, beje, net nereikėjo netgi kryžiuko dėti, biuletenyje buvo tik vienas kandidatas. Atkuriamasis Seimas tik pusę darbo padarė, rinkimų įstatyme paliko vienmandates apygardas ir tik pusę Seimo nustatė renkamo propocinėje sistemoje. O dr. Ramanauskas nori mus grąžinti prie sovietinės rinkimų sistemos, kuri dar likus Baltarusijoje. Ten tik vienmandatės apygardos. Mūsų kaimynai - latviai, estai, visos Skandinavijos šalys, lenkai - grynai proporcinė sistema. Tik vokiečiai turi mišrią, kaip ir mes. Netgi rusai neseniai turėję grynai proporcinę, dabar turi mišrią.
to "18. žmogiškasis faktorius (2016-09-20 14:14:40) (77. 209. 64. 145)". Tamsta turi tokiu labai keistų minčių, kaip antai: "Kas liečia aptarinėjamą klausimą. Tai rinkimai vienmandačiu pagrindu galimi, remiantis logika o ne įstatymu, sudarant apygardas ne teritoriniu, bet pažiūrų pagrindu, tam, kad realiai atspindėtų ne apibendrintas, o realias visuomenės pažiūras. Kitas klausimas ar tokiu principu įmanoma sudaryti apygardas?" Neteko nieko panašaus girdėti : sudaryti apygardas pažiūrų pagrindu? Originalumas yra tokio pačio lygio kaip ir prof. dr. Ryšardo Budos Konstitucijos aiškinimai. Kartu tamsta sakote: "Ar turėtume beatodairiškai kenkti sau vardan įstatymo raidė?" Tai taip gali atsitikti. Bet šiuo atveju klausimas yra ne apie kenkimą sau, o klausimas yra praktiškai pačio aukščiausio prioriteto po Konstitucijos priėmimo. Tai yra suformuoti teisėtą valdžią taip, kaip Konstitucijos normos reikalauja. Ir jei tos normos nors kiek, nors truputėlį pažeidžiamos, tai jau valdžia bus formuojama ne pagal Konstituciją, o pagal kažką kitą, kas nėra Konstitucija ir todėl valdžia bus NETEISĖTA. Todėl čia tiklumas yra BŪTINAS, nepriekaištingas. Ir tas tikslumas toksai: vienas rinkėjas - vienas balsas. Paprasta, aišku, demokratiška ir TEISĖTA.
Gerbiamas Jonai, nekvescionuojant kas šioje situacijoje yra teisus, o kas ne trumpai pareplikuosiu dėl teisės į vienokį ar kitokį įstatymo, šiuo atveju Konstitucijos, aiškinimą. KT aiškinimas turėtų būti ne privilegija, o prievolė ir suprasti kas įstatyme parašyta turi galimybę ne tik tiesiogines pareigas atliekantieji, bet ir eiliniai piliečiai, kitaip įstatymas (visuotinai priimtos tarpusavio elgesio taisyklės) įgauna iškreiptą formą. Kadangi taisyklių laikytojaisi (piliečiai) netenka teisės suprasti tų taisyklių, o privalo remtis privilegijuotųjų aiškinimais. O ten kur palikta vietos interpretacijoms ir ne tik ten, atsiranda piknaudžiavimo padėtimi galimybės, kas pas mus nenaujiena. Be to, įstatymas negali aprėpti kiekvieno konkretaus atvejo ir yra taikomas dar ir vadovaujantis logika Kuri priklauso nuo politinės valios. Politika yra siekių, arba populiariai naudojau terminu, interesų tarpusavio derinimas ir kiekvienas iš mūsų turi tą politinės valios dalelytę bei kiekvienas tą įstatymo "kaldrą tempia į sabe. Vieniem tai sekasi labiau, kitiems nelabai. Juk įmanomas atvejis, kad koks nors įstatymas neatitinka visuotinai priimtinų normų, o jo laikymasis kabo ore?. Sutinku, kad tokių dalykų neturėtų būti ir jie turi būti taisomi, bet tam reikalinga politinė valia. O jeigu jos dėl kokių nors priežasčių nėra? Ar turėtume beatodairiškai kenkti sau vardan įstatymo raidė? Kas liečia aptarinėjamą klausimą. Tai rinkimai vienmandačiu pagrindu galimi, remiantis logika o ne įstatymu, sudarant apygardas ne teritoriniu, bet pažiūrų pagrindu, tam, kad realiai atspindėtų ne apibendrintas, o realias visuomenės pažiūras. Kitas klausimas ar tokiu principu įmanoma sudaryti apygardas? Be šito vien tik vienmandatės apygardos gali atnešti daugiau žalos nei naudos valstybei, padėtų uzurpuoti valdžią labiau įtakingoms jėgoms. Sutinku dėl vieno. Tai, kad vienam kandidatui kandidatuoti galima tik arba vienmandatėje arba daugiamandatėje apygardoje, bet ne abiejose iš karto. O šito kandidatai gali imtis dar ir neapibrėžus įstatymu. Siūlyčiau ir Rolandui tokia galimybe pasinaudoti, atsisakyti dalyvauti daugiamandatėje apygardoje, t. y. pagal sąrašą. Yra dar vienas klausimas šioje situacijoje. Kodėl ši problema iškilo ar buvo leista iškelti būtent rinkiminės kampanijos meti ir būtent šios rinkiminės kampanijos metu. Nors puikiai žinau, kad šį klausimą gvildenate jau ne vienerius metus. Ar netapote politinės kovos įrankiais? Atleiskit už galimas granatines ir formulavimo klaidas, nebeturiu laiko pataisymams. Esmę manau suprasite.
Taigi, daugėja piliečių, suprantančių, kad 1992 metais Lietuvoje kaip ir daugelio kitų valstybių demokratija buvo pakeista į Partokratiją, įdiegus sąrašinių rinkimų Trojaną. Pasak Rolando Paulausko, tuo būdu asmenų grupė, kurios atstovai nacionalinėje valstybėje niekada nepatektų į Parlamentą, užsitikrina savo įtaką šaliai. Signataras nenurodė, kokia tai grupė: tautinė, finansinė, mafijinė ar kt. Tautinių mažumų grupių atstovai visose šalyse patenka į Parlamentus, tad jos čia nė prie ko. Atsakymas vienas - partokratija - tai tarptautinės mafijos būdas pateikti į valstybių įstatymo leidybos organus. Partokratija tarnauja stambiam tarptautiniam kapitalui, susietam su nafta, dujomis, branduoline energetika, finansų, kvaišalų ir kt. verslais, stabdančiais pažangių technologijų (vėjo, saulės energetikos, elektromobilių ir kt. ) atėjimą. Lietuvoje jau pavyko atsekti, kas padėjo parašą po nusikalstamu rinkimų įstatymu. Dabar svarbu atsekti, kas inicijavo tokį rinkimų įstatymą, lėmusį tai, kad šalis 24 metus gyvena su neteisėta valdžia. O neteisėtai išrinkto Seimo priimti įstatymai negalioja. Gali atsitikti taip, kaip su kai kuriais kitais istoriniais dokumentais (Ribentropo-Molotovo aktu). Įsivaizduokime, kad kažkas pareikš, jog negalioja Lietuvos narystė ES, NATO ir kt. , kadangi šiuos faktus įteisino neteisėtai išrinktas Seimas. Neteisėtai priimti įstatymai - Klondaikas įvairiems plėšikams (Antonovas ir kt. )reikalauti iš Lietuvos ko tik panorės. Ar ne metas sudaryti Lietuvos Konstitucinės demokratijos atkūrimo komitetą ir imtis naikinti Trojaną. Tik ar pavyks išvengti, kad į jį nepatektų ir jam nesiimtų vadovauti tarptautinės mafijos atstovas, kaip tai atsitiko Sąjūdžio tarybai nesugebėjus organizuoti savo veiklos?
Mėnulio pilnatis veikia į smegenis dėl to pilasi kliedesiai.
to "12. StasysG (2016-09-18 09:21:29) (82. 140. 168. 97)". Tamsta klausi, kas tas arbitras? Atsakymas labai paprastas, kiekvienas žmogus, kuris gauna patikimą informaciją. Šiuo atveju ta tartautinė teisė ir LR Konstituciją ir KT išaiškinimai yra tokie "vienas rinkėjas - vienas balsas". Ir tamsta žinodamas tai sprendi, esi arbitras, ar tikrai Seimo rinkimų įstatymas atitinka tą teisę ar ne, nes eini balsuoti. Reikia pasitikėti savo protu, protas yra tamstos arbitras. O prašyti, kad koks nors teismas dar paaiškintų, tai kai paaiškins, tai po to paaiškinimo visiškai neašku ar neišprotėsi.
Signataras Rolandas Paulauskas čia ekspertaiEU pasakė, ka jokio konstitucijos pažeidimo nėra, visi balsai lygūs...(???)
Nakai,kita karta buk atidesnis rinkdamasis ''profesorius''.
Čia ir kitur dr. J. Ramanauskas vis primena apie Tarptautinę teisę, pvz. , "supranta ir žino, kad laužo tartautinę teisę,", "grubiai sulaužo Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus". Bet kyla klausimas: kas tas ARBITRAS, kuris seka, kontroliuoja kaip valstybės vykdo tą tarptautinę teisę, tuos tarptautinius įsipareigojimus? Tikriausiai niekas. Na yra Europos žmogaus teisių teismas, Europos teisingumo teismas. Bet kas kreipsis į tuos teismus šiuo atveju? Lietuvos valdžia tikrai to nedarys... Nes gali būti kaip ir su mūsų Konstituciniu teismu, į kurį gali kreiptis tik Seimas, prezidentas, vyriausybė. O piliečių masės gali ieškoti teisingumo arba pyktintis neteisingumu tik savo virtuvėse kaip anais senais laikais.
Kodėl ili šiollansbergis ne ant narų?
mao galva, šį kartą Ramanauskas tiesiog akivaizdžiai parodė kokie mūsuose teisės profesoriai
to:2 Zydai irgi zmones.Taip neetiska.Prof.Rysardo Burdos pasisakymas sp.konferencijoje-tikriausias pasijuokimas is zmoniu,kurie kovoja pries NETEISINGUMA.
to "7. Gintaras Radvila (2016-09-17 22:42:58) (78. 56. 124. 235)" Viskas taip kaip Jūs sakote. Jie tikrai žino ir supranta, kad laužo Konstituciją, supranta ir žino, kad laužo tartautinę teisę, kurią Lietuva įsipareigojo vykdyti, jie supranta ir žino, kad neįvykdė Konstitucinio teismo išaiškinimo dėl lygios rinkimų teisės turinio, jie puikiai supranta ir žino, kad laužo daugybę kartų savo priesaikas, jie laužo jas kas dieną, kas valandą, kas minutę..... jie NIEKINA Valstybę, kurioje jie gyvena, jie ją apvaginėja kasdien imdami atlyginimą būdami neteisėti pareigose, jie yra NUSIKALTĖLIAI prieš Valstybę, Valstybės naikintojai. Visiškai jokių problemų nėra realizuoti rinkimų teisės nuostatos, kad vienas rinkėjas - vienas balsas. Jei Seimo nariai nepaklūsta Konstitucijai, tai jie nepaklus ir tiems įstatymams, kurie jiems nepatinka, o kodėl turėtų paklusti neteisėtiems įstatymams Lietuvos piliečiai? Seimo nariai ŽINO,kad Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, jie VIENUOLIKĄ kartų buvo apie tai informuoti, vienuoliktas tai 2016-09-11 ULTIMATUMAS. Seimo nariai savo tarptautinės teisės, LR Konstitucijos, KT išaiškinimų, sveiko proto ignoravimu ir panieka savo pačių duotoms priesaikoms pastato save už žmogiškumo ribų, pastato save už Lietuvos valstybės ribų. Neeilinis ypatingas atvejis gal būt viso pasaulio valstybių istorijoje. Aukštesnio suniekšėjimo laipsnio kažin ar gali būti?
2013 m. balandžio 8d. straipsnyje „Teisingumo ministras Juozas Bernatonis: nauja rinkimų sistema paskatintų jaunimą balsuoti aktyviau“ rašoma: „Socialdemokrato manymu, dabar Lietuvoje veikianti rinkimų sistema yra per daug sudėtinga. Kiekvienas rinkėjas turi septynis balsus: galimybę už kandidatus balsuoti vienmandatėje apygardoje ir daugiamandatėje už sąrašą, o tame sąraše dar reitinguoti penkis kandidatus. „O [viso to] rezultatas yra toks, kad mes turime dviejų rūšių Seimo narius, nors iš esmės pagal Konstituciją mandatas turėtų būti laisvas ir visi Seimo nariai – lygūs.“ Tai čia parodoma, kad pagal Konstituciją turi būti kitaip, kas reiškia, kad esama rinkimų sistema yra antikonstitucinė ir negali pagal ją būti išrinkta teisėta Seimo sudėtis.
Demagogas diedukas. Amžiais pilsto iš tuščioį kiaurą. Iškart atsidudoda partškola, kur gerą mokyklą išėjo.
Lietuvoje,kaip profesorius taip ir asilas.Ir šitie asilai moko mūsų studentus?Už tai ir turime ne valstybę,o durnių titaniką.
Ką matau? Ogi matau, kad ekspertai*eu įdėjo V. Landsbergio nuotrauką su užrašu "Vytautas Landsbergis – žmogus, dar 1992 m. padėjęs antikonstitucinius Seimo rinkimų pamatus." Faktas tas, kad 1992-07-09 Seimo rinkimų įstatymas yra pirmiausiai prieštaraujantis tuo metu galiojusiam nuo 1992-07-07 Laikinąjam pagrindiniam įstatymui, jau tada prieštaravo Lietuvos 1991-03-12 priimtiems tarptautiniams įsipareigojimams, jau tada prieštaravo fundamentaliam teisės principui, kad visi prieš įstatymą lygūs, jau tada prieštaravo sveikam protui ir visgi Vytautas Landsbergis tokį įstatymą, su nekintamu iki šiol 42 str. 2 d. , pasirašė. Galėjo būti suklaidintas? Tačiau įvertindamas tą faktą, kad jau 24 metus V. Landsbergis to savo parašo niekaip neatšaukia nors moraliai,ir naudojosi jo privilegijomis, tai perša mintį, kad toks diversinis Seimo rinkimų įstatymas prieš Lietuvos teisinius, Konstitucinius pamatus yra pačio Vytauto Landsbergio sąmoninga diversija? Tikiuosi, kad jo artimi bičiuliai supažindins jį su šia akivaizdžia išvada ir gal būt Signataras, faktinis Lietuvos valstybės buvęs vadovas, Garbės Legiono ordino (Ordre national de la Légion d'honneur) Didžiojo Kryžiaus (Grand-Croix) kavalierius Vytautas Landsbergis išsakys savo nuomonę apie savo tada padėtą padėtą parašą ir tą "strateginę" kryptį, kuri yra įmontuota į Seimo rinkimų įstatymą ir grubiai sulaužo Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvos Konstituciją, LR Konstitucinio teismo išaiškinimus, sveiką protą ir tas daugybines priesaikas, kurias Seimo nariai ir visi Lietuvos valdžios atstovai duoda kai pradeda eiti pareigas. Apie tai detaliai bet kas gali pasiguglinę pasiskaityti 2016-08-22 straipsnyje "Šnipšto demokratija - neteisėtai išrinktas 1992. 10. 25 Seimas". Ar iš tikro strategiškai buvo užsimota kurti neteisinę, nedemokratinę vagių valdomą valstybę? Vagių, nes yra pavogta iš žmonių jų visuotiniu balsavimu priimta LR Konstitucija pačioje esmėje, tai yra formuojant, renkant Seimo sudėtį, renkant Seimą. Garbės Legiono ordinas, tikėkimės buvo įteiktas žmogui su garbe, o tai reškia galima tikėtis ir garbingo atsakymo, nes tai liečia ne kokią nors smulkmeną, o Lietuvos valstybės teisinius pamatus.
Kartu verta atkreipti dėmesį į profesoriaus dr. Ryšardo Burdos pasakymą : "Tai kas laimės, ar toji tautos dalis, kuri norės, norės, kad būtų jų išrinktas kandidatas, ar tie kurie balsuos už partinių sąrašus, tai kas yra iš esmės europinė tradicija ir netgi toje niekinamoje Rusijoje irgi eina link to, kad palikti tiktai tiktai sąrašinius, tai yra daugiamandatininkus. Nežinau." . Ponas profesorius perša europinę "tradiciją", tačiau pagal LR Konstituciją už sąrašus, juridinius asmenis, balsuoti NELEISTA, nes nurodyta rinkti 141 Seimo fizinį asmenį. Juridiniai ir fiziniai asmenys pagal esmę yra nelygus. Nesuvokiamas profesoriaus, manyčiau tyčinis, atvirkštinis neišmanymas. Tai jei toksai žmogus yra antikorupcininkas tai nebent tik tam, kad korupcija SUKLESTĖTŲ.
tai ne žmogus bet LIETUVOS ŽYDAS...
Aš klausiausi (ir) to profesoriaus R Burdos pasisakymą A. Nako sp konferencijoje ir nesupratau, kodėl seimūnas Nakas jį pasikvietė. Gal (tyčia) išsakyti p. Vaigausko ar kitų valdžios atstovų tikėtinas nuomones šia tema? Panašu, kad prof R Burda atėjo į sp. konferenciją visai nepasiruosęs ir kalbėjo iš lubų. ------ Todėl dr. Jono Ramanausko griežtoms ir aiškioms pastaboms visiškai pritariu. Tikiuosi prof R Burda atsiprašys skaitytojų ir klausytojų dėl savo padarytų liapsusų.