STT paskelbė apie Ukrainos komandos triumfą

Visi išprotėjo. Propaganda privertė beprotybę atrodyti kaip sveiką protą, o sveiką protą - kaip beprotybę, normalizavo džiūgavimą dėl branduolinio pasaulinio karo ir nenormaliai primetė raginimus deeskaluoti padėtį ir susitaikyti. Tai iš tiesų tokia beprotybė, kokia tik gali būti. JAV ir jų įgaliotiniai mums vis kartoja žinią, kad šis branduolinio viščiuko žaidimas gali tik stiprėti ir niekada nesumažėti. Jie meluoja. Jie žaidžia žaidimus su mūsų visų gyvybėmis, tarnaudami tamsiam dievui, pavadintam vienpoliarizmu, ir mes iš to nieko negauname. Pradėjau rašyti, nes nerimavau, kad vaikams nepaliksiu sveiko pasaulio. Daug metų šaukiau, kad artėjame prie branduolinio karo. Dabar esame ant ribos, o žmonės sako, kad protestuoju tik todėl, kad myliu Rusiją ir manau, kad Putinas yra didis. Kiek reikia būti išplautomis smegenimis, kad manytum, jog vienintelė galima priežastis, dėl kurios kas nors gali prieštarauti nepagrįstam branduoliniam ginklavimuisi, yra kažkokia keista, savavališka ištikimybė atsitiktinei užsienio vyriausybei kitoje planetos pusėje? Banda beprasmiškų automatų. Tai daug ką pasako apie tai, kur mes einame kaip visuomenė, kad patikimiausias būdas įsiutinti liberalą 2022 m. yra pasakyti, kad beatodairiškas branduolinis ginklavimasis tikriausiai yra bloga idėja. Priešintis armagedonui, kad sukeltų liberalus. Pagrindinės srovės liberalai yra tokie kvaili, kad mano, jog vieninteliai galimi pasirinkimai Rusijos atžvilgiu yra (A) atiduoti Putinui visą pasaulį ant sidabrinės lėkštutės arba (B) tiesiog nuolat žygiuoti tiesioginės konfrontacijos link, tarsi Rusija neturėtų atominių bombų.

Šiandien ”atvira laisva visuomenė” akivaizdžiai tampa represine visuomene. Žodžio laisvė cenzūruojama ir kriminalizuojama. Religijos laisvė tapo religijos politizavimu bei antireliginiu ir pseudoreliginiu sektantizmu. Baimė įgavo totalinį psichopatologinį ir metafizinį pobūdį bei persmelkė visą dabartinio socialinio organizmo kūną. Globalinis ir regioninis, materialinis ir dvasinis skurdas plečiasi ir gilėja. Terminas „REPRESIJA“ yra kilęs iš vėlyvojo lotyniško žodžio „repressio“ ir reiškia žlugdyti, pavergti, užkariauti, engti, gniuždyti, tramdyti, drausti. Lotyniškas priešdėlis „re“ reiškia pasikartojantį veiksmą. Šiuolaikiniai psichologai šiam terminui suteikia dar platesnį mokslinį turinį – „reakcijos slopinimas dėl baimės“. Bijo pirmiausia tas, kuris griebiasi slopinimo metodų, o ne tas, kurį bandoma slopinti. Baimė – tai daugiausia bauginančio problema. Represinės visuomenės esmė – politinės represijos, kurios remiasi plataus pobūdžio valdžios prievarta ir grindžiamos įvairiomis valdančiųjų baimėmis. Bet kurios politinės represijos yra politinės prievartos išraiška, kurios tikslas - apsaugoti egzistuojančią visuomeninę santvarką, politinį režimą ar valdančiąją grupuotę. Politinėmis represijomis pripažįstamos įvairios prievartos formos, kurias valstybė taiko dėl politinių priežasčių: gyvybės ar laisvės atėmimas, patalpinimas priverstiniam suluošinimui iki mirties į psichiatrijos ligonines, išsiuntimas iš šalies ir pilietybės atėmimas, gyventojų grupių iškeldinimas iš savo gyvenamosios vietos, priverstinis darbas laisvės apribojimo sąlygomis, taip pat kitaip atimant ar apribojus teises ir laisves asmenims, pripažintiems socialiai pavojingais valstybei ar politinei sistemai dėl klasinių, socialinių, nacionalinių, religinių ar kitų priežasčių. Represijos dabartinėje mitologizuotoje „teisinėje valstybėje“ vykdomos kaip taisyklė pagal teismų ir kitų teismines funkcijas atliekančių organų sprendimus arba tiesiog administracine tvarka. Ryšium su nauju informacinių technologijų atsiradimu pastarąjį laikotarpį apart tiesioginių fizinių represijų plečiasi subtilių (informacinių, psichologinių, dvasinių, finansinių ir kt.) represinės prievartos formų įvairovė. Buržuazinės demokratijos veidmainiškumas represinės politikos prasme pasireiškia 2 aspektais: - represijoms suteikiamas, neva, teisinis apipavidalinimas, - represijos, atseit, “nepažeidžia” pamatines žmogaus teises. Dėl represijų teisėtumo reikia suvokti paprastą dalyką - įstatymai neatsiejami nuo politikos. Politikai diktuoja savo valią teisininkams, o ne atvirkščiai. Politikai priiminėja įstatymus ir juos realizuoja. Jie juos ir rengia. O ir priimami įstatymai dažniausiai dėl politinių motyvų. Jeigu būti iki galo objektyviu, teisingu ir sąžiningu, tai šiuolaikines „demokratines“ valstybes reikia vadinti ne teisinėmis, o politinėmis. Taigi, ir politinės represijos, į kokį teisinį rūbą jos bebūtų įvilktos, turi aiškų ir kryptingą politinį tikslą – apsaugoti valdančiąją klasę nuo galimų pavojų savo ramiai egzistencijai. Tendencija dar ir tokia, kad periferiniuose globalinio kapitalizmo kraštuose represijos gali būti gausesnės ir įžūlesnės, bet mažiau pastebimos informacinėje erdvėje, nei represijos metropolijos centruose. Kuo tarp kitko ir naudojasi valdantis periferinio neokolonijinio tipo valstybėlių elitas. Šia prasme, Lietuva tikriausiai greitai taps ES rekordininke pagal politinių kalinių skaičių. Žmogaus teisių požiūriu politinės represijos pažeidžia visą eilę Visuotinėje žmogaus teisų Deklaracijoje surašytų straipsnių: vergijos arba baudžiavos draudimas (4 str.); kankinimo, žiauraus elgesio ir bausmės draudimas (5 str.); savavališkų suėmimų ir tremčių draudimas (9 str.); draudimas teisti už nusikaltimus, kurie anksčiau nebuvo laikomi nusikaltimais, taip pat draudimas griežtesnės bausmės nei ji buvo nusikaltimo padarymo metu (11 str. 2 d.); draudimas kištis į asmeninį, šeimos gyvenimą ir būstą (12 str.); draudimas savavališkai atimti pilietybę (15 str. 2 d. 2); draudimas savavališkai atimti turtą (17 str. 2 d.); draudimas priversti žmogų stoti į bet kokią organizaciją (20 str. 2 d.). Taigi, įvertinus dabartinę Lietuvos realybę šiuo požiūriu tenka ko gero konstatuoti vėlgi lyderiaujančias mūsų valstybės pozicijas Europoje. Taigi, represinė Lietuvos visuomenė po 30 metų „nepriklausomybės ir demokratijos“ suklestėjo visomis formomis ir sužibėjo visomis spalvomis. Dėsningas ir dialektiškas „laisvės kovų“ finalas. Deja, panašu, kad tai dar, tikriausiai, ne pabaiga…

V. Zelenskis ragina suduoti prevencinį branduolinį smūgį Rusijai, taigi ir pradėti trečiąjį pasaulinį branduolinį karą. Eiliniame kreipimesi Zelenskis sako, kad NATO turi smogti prevencinį branduolinį smūgį Rusijai, kad ji negalėtų pati panaudoti branduolinio ginklo. Zelenskio patronai –  ES, JAV ir Jungtinė Karalystė, o Gitanas Nausėda apdovanojo jį garbingiausiu Lietuvos ordinu – Vytauto Didžiojo ordinu. Atrodo, kad Zelenskis vėl kažko prisiuostė. Reikėtų priminti visiems idiotams, kurie ant namų išsikabinę Ukrainos vėliavėles, kuo baigsis tas jų žavėjimasis kruvinu budeliu Zelenskiu: Radioaktyvusis cunamis sunaikins JAV: ką gali „Poseidon“ bepilotė torpeda – neįveikiamas paskutinio teismo dienos ginklas cenzūra.blogspot.com/2022/10/radioaktyvusis-cunamis-sunaikins-jav-ka.html?m=1  Tiesiog buvo šlykštu žiūrėti, kaip mūsų aukštas ir jau nebe gražus Kijeve keliaklupsčiavo prieš Ukrainos tautos budelį Volodimyrą Zelenskį, meilikavo kaip koks vasalas, tačiau ne žodžio neišdrįso pasakyti apie tai, kas iš tiesų vysta toje Ukrainoje. Žinoma, daugelis tautiečių, užsikabinę Ukrainos vėliavėles, net nežino arba nenori žinoti, kas vyksta toje kandidatėje į ES Ukrainoje. Pirma naujiena – Ukrainoje nėra jokios politinės opozicijos Zelenskio partijai, visos opozicinės partijos uždraustos, jų lyderiai sėdi kalėjime ir yra žiauriai kankinami, jeigu nespėjo pabėgti į užsienį. Antra naujiena – Ukrainoje nėra jokios laisvos spaudos, visi TV kanalai sujungti į vieną ir transliuoja tas pačias „teisingas“ naujienas, panašiai kaip kad daro mūsų „visuomeninė“ LRT. Visi kritiški žurnalistai arba nužudyti, arba sėdi kalėjimuose, arba pabėgo. Todėl pasaulis nieko nežino, kas vyksta toje Ukrainoje. Tai baisi šalis, ir man užtenka pažiūrėti Ukrainos blogerio Anatolijaus Šarijaus laidas apie savo gimtąją šalį, kad žinočiau, kas ten vyksta. Ir tai, kad Rusija užpuolė šią šalį, visiškai nepadaro Zelios ir jo chuntos geresne. Koks skirtumas tarp Rusijos ir Ukrainos diktatūrų? Skirtumas tik toks, kad žmonės, kurie bando joms priešintis, Rusijoje jie bent jau sulaukia teismo, ir sodinami į kalėjimus. Ukrainoje jie paprasčiausiai žudomi arba dingsta be žinios. Visa mėšlasklaida ploja šiems budeliams, neva jie kariauja su Rusijos agresija. Ukraina visą laiką buvo daugiatautė šalis, rusų ir ukrainiečių yra maždaug po lygiai. Tačiau maidano metu valdžią užgrobę neobolševikai skelbia, kad jie kuria ‘tautinę valstybę“ be jokių rusų. Kaip sakė Zelia, rusai yra ne žmonės, kažkokie pusiau žmonės, o ukrainiečiai – tikrieji žmonės. Tokia praktika buvo legalizuota nuo pat Maidauno – visi, kuriems nepatinka naujieji bolševikai su Poronošenko arba Zelia priešakyje, tiesiog dingsta – tuo pasirūpina vadinamoji SBU – Ukrainos saugumo tarnyba, tiesiogiai pavaldi tam pačiam Zeliai. Žinoma, kad ukrainiečiai mirtinai išgąsdinti tokios praktikos, ir visi tyli, nes žino, kuo tai baigsis. Pradeda kalbėti tik Rusijos okupuotų Ukrainos miestų gyventojai – viena moteris iš Žitomyro tiesiai šviesiai sakė : „Mes bijojome, nes žinome, kuo tai baigsis“. Dar baisesnis jos pasakojimas apie Zelios gaujos žiaurumą – ji pasakojo, kad režimo priešai Ukrainoje buvo tiesiog gyvi užkasami į žemę.

Sieg hail kaliega, bet jus nors nevartotumet tokiais kiekiais vado ozio myzals !? A tai visai nesuprantate, kad tai apie jevrosojuza ir vistgaidziu vertybes.

Ir geltonas ir romas labai tiksliai apibūdino dabartinę padėtį kacapyne.

Visas šitas farsas tiesiog tobulai nupiešia mūsų sistemininkų tarpe tvyrančią veidmainystę, nes karas Ukrainoje būtent ir vyksta dėl tokios pat veidmainystės ir dvigubų standartų - girtas konditeris ir apspūtęs komediantas, 8 metus laiminę Donbaso apšaudymą artilerijos pagalba, deelektrifikuotoje šalyje, dabar tiesiogiai džiaugiasi "antikorupciniais" rezultatais...

o kame čia klausimas ? :)) - kaip kvailiams/veršiams, gali nusibosti kvailiai ? :))) - veršiai nusipelno/turi tokią valdžią ir tą “elitą“ kurių yra verti ..., - valdžia degradina veršius, kad būtų lengviau valdyti, o degradinti veršiai, savo ruožtu, savo bukumu, leidžia/skatina valdžią šikti ant tų veršių vis gausiau, t.y. degradintis pačiaai valdžiai ..., - vienok, procesas vistiek baigtinis ..., - atomazga/dugnas, gali būti košmariški ...

Ir mane labiausiai jaudina sis klausimas. Kazkada buvo issilavine adekvatus zmones, dabar - spjauk kur nori, visur pataikysi i beproti.