Suglumęs Putinas, sunkiai rinkdamas žodžius pripažino – Vakarai laidoja Rusiją

Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad šios publikacijos antraštė parengta pagal geriausias nepriklausomos USAID žiniasklaidos tradicijas



Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsakė į klausimą dėl, esą, agresyvios Europos pozicijos.

„Baigėsi NATO viršūnių susitikimas, kuriame buvo priimtas sprendimas padidinti gynybos išlaidas iki 5 % nuo BVP. Ir apskritai iš Europos sklinda balsų antplūdis, raginantis militarizuotis. Europa užima itin agresyvią poziciją. Tai apskritai yra kažkas naujo šiuolaikinėje istorijoje. Kaip jūs vertinate tai, kas vyksta?“, - toks klausimas nuskambėjo V. Putinui. 

Rusijos lyderis pateikė savo vertinimą.

„Visų pirma, vadinamoji Vakarų bendruomenė, kolektyviniai Vakarai – jei apskritai šiandien dar galima tai vadinti „kolektyviniais“ – viską apverčia aukštyn kojomis. Kodėl? Todėl, kad tiek išlaidų kariniams tikslams didinimas, tiek ta karinė isterija, apie kurią dabar kalbame, grindžiama vienu teiginiu – esą agresyvia Rusija. O iš tiesų viskas yra priešingai.

Šiandieniniame diskurse atskaitos taškas – 2022 metai, specialiosios karinės operacijos pradžia. Tačiau apie tai, kaip mes visi prie šio momento priėjome – niekas nė žodžio. O juk viskas prasidėjo nuo ko? Nuo to, kad mus apgavo, grubiai tariant, „pakišo“ – kaip pas mus liaudyje sakoma – dėl pažado neplėsti NATO į Rytus. Visiems žinoma, kad Rusijai buvo pažadėta: nė colio į rytus. Ir paskui viena plėtros banga keitė kitą.

Mes visada kartojome tą patį: vienos valstybės ar šalių grupės saugumas negali būti užtikrinamas kitos saugumo sąskaita. Tai įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos visi patvirtino. O kaip buvo praktiškai? Viena plėtra po kitos. Ir visada mums sakydavo: „Jūs neturėtumėte to bijoti, tai jums negresia.“ O kai atsakydavome, kad mes tai matome kaip grėsmę, ką girdėdavome? Nieko. Tiesiog būdavome pasiųsti velniop su savo nuomone, kurios niekas nei girdėjo, nei norėjo girdėti.

Bet juk mes patys geriausiai žinome, kas mums kelia grėsmę, o kas – ne. Tai mūsų teisė – apibrėžti savo saugumo lygį ir galimų grėsmių mastą iš vienos ar kitos pusės. Tačiau mūsų niekas neklausė. Ir viskas ėjo šia kryptimi. Argi tai nėra agresyvus elgesys? Tai ir yra agresyvus elgesys, kurio Vakarai nenori matyti.

Tas pats vyko ir mūsų šalyje, kai kolektyviniai Vakarai rėmė ir separatizmą, ir tokias kovos su Rusija priemones kaip terorizmas. Niekas nenorėjo atkreipti dėmesio į „Islamo valstybę“ (ISIS), jei ji veikė Rusijoje. Ir sprogdinimai Maskvoje – visa tai vyko. Iki pat šių dienų. Ir niekas nenori to matyti. Jei tai prieš Rusiją – viskas gerai. Ar mes nematėme to? Visi puikiai tai mato ir supranta. Bet kalba apie kitką – apie mūsų tariamą agresyvumą. Pirmiausia į save pažiūrėkite.

Turime gerą patarlę: „Kito akyje šapelį mato, o savoje – rąsto nemato.“

Kas dabar vyksta? Šios retorikos apie tariamą Rusijos agresyvumą fone pradedama kalbėti apie būtinybę ginkluotis. Na, tegul ginkluojasi. Pažiūrėkime į šių išlaidų struktūrą, ginkluotės struktūrą.

Pirmiausia – mes laikome visiškai nepagrįstu pretekstu tariamą Rusijos agresyvumą. Ne mes esame agresyvūs, o būtent tas kolektyvinis Vakarų blokas. Tas pats vyko ir Ukrainoje. Kaip dar pavadinti tai, kas įvyko po valstybės perversmo, kurį rėmė kolektyviniai Vakarai? Iš pradžių atvyko, pasirašė garantijas tarp prezidento, valdžios ir opozicijos. O po kelių dienų įvykdė perversmą, jį parėmė, sumokėjo pinigus. Ir patys viešai tai pripažino. O paskui pradėjo kalbėti, kad Rusija elgiasi agresyviai. Kas tai? Jie patys idiotai ar mus laiko kvailiais?

Visi puikiai žino, kas vyko Donbase. Aštuoneri metai kruvino karo prieš civilinį gyventojų sluoksnį. Ir mes aštuonerius metus bandėme susitarti taikiu keliu. Mus apgavo, ir vėl tai pripažino viešai – tiek buvęs Vokietijos kancleris, tiek buvęs Prancūzijos prezidentas sakė, kad neketino vykdyti Minsko susitarimų, o tik juos pasirašė tam, kad aprūpintų Ukrainos režimą ginklais. Aštuonerius metus vyko neoficialus karas.

Ir mes, siekdami jį užbaigti, buvome priversti panaudoti ginkluotąsias pajėgas, pripažinę abiejų respublikų nepriklausomybę griežtai pagal JT Chartiją. Į tai niekas nekreipia dėmesio. Visi žiūri tik nuo tos datos. Bet kas įvyko? Kodėl tai įvyko? Kuo jie kalti? Tarsi būtų ką tik gimę kūdikiai.

Ne, taip daugiau nebus. Vienų vartų žaidimas baigėsi. Nori didinti karines išlaidas? Tegul didina. Bet tai tik rodo jų pačių agresyvumą.

Dabar paaiškinsiu, kodėl. Taip, mūsų išlaidos dabar nemažos – 6,3 % BVP. Daug tai ar mažai? Laikau, kad daug. Tai viena iš problemų, įskaitant biudžeto klausimus, kurias turime spręsti. Ir mes jas sprendžiame garbingai.

Beje, nenoriu čia daryti politinių analogijų, nes konfliktų priežastys visiškai skirtingos, bet jei žiūrėsime tik iš finansinės ir ekonominės pusės: per Korėjos karą JAV skyrė tam 14 % savo biudžeto, o per Vietnamo karą – 10 %. Jie šias problemas sprendė daugiausia didindami mokesčius turtingiausiems. Pirmuoju atveju į makroekonomiką nekreipė dėmesio, antruoju – jau atsakingiau žiūrėjo. O mes kovojame už sveiką makroekonomiką.

Dabar apie pačias išlaidas. 6,3 % BVP – tai 13,5 trilijono rublių. Mūsų bendras BVP – 223 trilijonai. 13,5 iš 223 – daug ar mažai? Nemažai. Sumokėjome už tai infliacija, bet su ja dabar kovojame. Taip, sąmoningai einame link „minkšto nusileidimo“ ekonomikoje. Tačiau vis tiek vertiname situaciją atsakingai.

Beje, kaip jau minėjau, atlyginimai auga visoje eurozonoje ir Rusijoje. Praėjusiais metais padidėjo 9,7 %, o per pirmus 4–5 šių metų mėnesius – 4 % realiame išraiškoje. Tai bent jau patenkinamas rodiklis.

Ką daro Vakarai? Jie nuolat mus laidoja. Patys vos gyvi, bet mus nuolat laidoja. Mes – 4,3 % BVP augimas pernai, tiek pat užpernai. Šiemet – mažesnis, nes kovojame su infliacija. Bet tai darome tikslingai.

O eurozonoje augimas – 0,9 %. O pagrindinėse pramonės šalyse Europoje – Vokietijoje, Prancūzijoje – ten apskritai balansuoja ant recesijos ribos.

Kalbant apie mūsų kariuomenę, vis kartoja, kad mes turime problemų, kad netrukus patirsime strateginį pralaimėjimą. Ši retorika nesibaigia. Ir tuo pat metu kalba, kad ketiname pulti NATO šalis. Kur logika? Jei viskas pas mus griūva, tai kaip mes galime ką nors pulti?

Tai nesąmonė. Ir patys tuo netiki. Jie stengiasi įtikinti savo gyventojus, kad šie sutiktų mokėti daugiau, kad padengtų didėjančias socialinių sričių išlaidas.

Mes tuos trilijonus išleidžiame kam? Savo gynybos pramonei. Sau. O jie tuos 5 % išleis kam? Pirkimui JAV ir Amerikos gynybos pramonei remti. Tai jų reikalas. Nori taip – tegul.

Bet svarbiausia – mes planuojame mažinti karines išlaidas. Kitais ir dar kitais metais, artimiausioje trejų metų perspektyvoje, planuojame mažėjimą. Galutinio susitarimo tarp Gynybos ministerijos, Finansų ministerijos ir Ekonomikos ministerijos dar nėra, bet visi mąsto ta pačia kryptimi.

O Europa, atvirkščiai – galvoja, kaip padidinti savo išlaidas. Tai kas ruošiasi agresijai – mes ar jie?

Mes norime užbaigti specialiąją karinę operaciją mums reikalingu rezultatu. Žinoma. Bet visa tai ir orientuota būtent į tai, o ne į agresyvius planus prieš Europą ar NATO šalis. Mes planuojame mažinti išlaidas. Jie – didinti. Tai kas elgiasi agresyviai?

Būtent čia ir yra visos gynybos ir saugumo politikos pagrindas.

Tad tegul jie kalba apie išlaidų didinimą – jei nori. Bet tai jų saugumo situacijos nepagerins. O ekonomikos ir socialinėje srityje – tikrai blogins“, - pasakė V. Putinas.

Dažniausiai Lietuvoje nepageidaujama ar, neretai, tiesiog draudžiama publicistika ir dokumentika – kiekvieną dieną rodoma „ekspertai.LIVE“ kanale.