Tai paskutinis išbandymas

Interviu su Aleksandru Duginu „Observatorio Multipolar“

- Ar naujausi įvykiai Rusijoje, Ukrainoje ir Vakaruose rodo geopolitinės galios persiskirstymą pasaulyje? Jei taip, ar galima teigti, kad šie įvykiai liudija pasaulio įžengimą į daugiapolę erą? Ar jau esame daugiapoliame pasaulyje, ar dar ne?

- Visiškai teisingai. Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra perėjimas į daugiapolį pasaulį. Prieš tai buvo vienpoliškumas. Tai reiškia, kad buvo tik vienas sprendimų priėmimo centras, tik viena vertybių sistema, tik viena pasaulio tvarka, pagrįsta Vakarų normomis ir taisyklėmis, kurios pretenduoja į universalumą, į visuotinumą.

Toks vienpolis pasaulis susikūrė po SSRS žlugimo. Kertiniu momentu tapo Jugoslavijos bombardavimas, kai visas pasaulis arba palaikė JAV ir NATO, arba tylėjo.

Tačiau Putinui tapus Rusijos prezidentu, o Kinijai tampant vis labiau nepriklausoma, viskas ėmė keistis. Vis garsiau ėmė skambėti balsai prieš Amerikos hegemoniją ir liberalųjį globalizmą. Rusija pradėjo aktyvios konfrontacijos su Vakarais fazę po Putino kalbos Miunchene 2007 m., vėliau - po Rusijos invazijos į Pietų Osetiją ir Abchaziją ir jų nepriklausomybės pripažinimo, po susijungimo su Krymu ir paramos Donbasui, išgelbėjus Bašarą al Asadą (Bashar al Assad) Sirijoje. Visa tai yra perėjimo prie daugiapoliškumo etapai.

Lygiagrečiai vyko Rusijos ir Kinijos – dar vieno daugiapolio pasaulio poliaus – suartėjimas.

Speciali karinė operacija Ukrainoje yra lemiamas momentas. Po Rusijos pergalės šiame konflikte pasaulis bus vienareikšmiškai ir negrįžtamai daugiapolis. Tai paskutinis išbandymas.

- Kaip vertinate paties Vladimiro Putino pokyčius iki šių dienų, ir kas vyksta Rusijos valstybėje? Ar ji lieka infiltruota šeštosios kolonos? Ar nuo šiol Rusijoje yra didelė eurazizmo ir 4PT ("Ketvirtosios politinės teorijos") stiprėjimo ir augimo galimybė?

- Savo nuomonę apie Putiną išdėsčiau knygoje „Putinas prieš Putiną“, kuri išversta ir išleista taip pat ir Brazilijoje. Ten kalbėjau apie Putino dvilypumą. Apibūdinau tai kaip saulės Putiną ir mėnulio Putiną. Saulės Putinas – suverenus patriotas, didis Eurazijos lyderis, daugiapolio pasaulio kūrėjas, tradicinių vertybių gynėjas, stačiatikybės globėjas, jautriai įsiklausantis į tautos sielą. Tai – Putinas-monarchas, imperatorius, eurazininkas, didžiulio masto istorinė figūra, įsitraukusi į ontologinę kovą su išsigimusia ir iškrypusia Vakarų liberal-globalistine sistema.

Ir yra mėnulio Putinas, dvejojantis, pasikliaujantis oligarchais, siekiantis integruoti Rusiją į globalius tinklus, priimančius kapitalizmą ir liberalią demokratiją, apsuptas Vakarų įtakos agentų, kurie sudaro šeštąją koloną (skirtingai nuo jų, penktoji kolona yra tie vakariečiai ir liberalai, kurie atvirai ir radikaliai nusiteikę prieš Putiną).

Tarp dviejų Putinų yra pusiausvyra, kuri kartais keičiasi viena ar kita kryptimi.

Specialios karinės operacijos Ukrainoje pradžia – visiškas saulės Putino triumfas. O kadangi pusiausvyra smarkiai pasislinko link saulės, paskutinis smūgis buvo suduotas penktajai kolonai (atvirai atlantistinė žiniasklaida buvo uždaryta, tiesioginiai Vakarų agentai paliko šalį). Tuo pat metu šeštoji kolona taip pat buvo priversta atvirai priešintis karinei operacijai – simbolinė figūra Anatolijus Čiubaisas, pagrindinis šeštosios kolonos veikėjas, paliko Rusiją. Taip padarė daugelis kitų, ypač oligarchai. Tačiau dalis šeštosios kolonos liko ir tikisi apžaisti Putiną net tokiomis jiems itin sunkiomis sąlygomis.

Dabar Putinas yra perėmęs beveik visas tezes, kurių primygtinai reikalauja eurazininkai – tiek geopolitikoje, tiek ginant tradicines vertybes, tiek priešinantis vienpoliam pasauliui ir liberalių Vakarų hegemonijai.

Dėl Ketvirtosios politinės teorijos: Putinas kariauja su Ukrainos nacizmu (tai yra, jis kovoja su Trečiosios politinės teorijos – arba jos karikatūros – atstovais). Tuo pat metu Rusijos valdžia atvirai pripažįsta, kad už Ukrainos nacizmo stovi liberalūs Vakarai, o tai reiškia, kad pagrindinis karas vyksta prieš liberalizmą (Pirmoji politinė teorija). Simboliškas yra vieno iš pagrindinių liberalizmo ideologų Bernaro Anri Levi (Bernard Henri Levy) susitikimas Odesoje su atviru neonaciu, bataliono „Aidar“ vadu Marčenka. Levi ir Marčenka yra simboliniai – ideologiniai – Rusijos raketų taikiniai. Tačiau Putinas aiškiai nepriima ir komunizmo (Antrosios politinės teorijos). Taigi objektyviai išeina, kad Putinas laikosi 4PT pozicijų.

Praeis šiek tiek laiko, kol šios naujosios Rusijos eros bruožai bus visiškai suvokti. Tačiau šiandien akivaizdu, kad saulės Putinas iškovojo negrįžtamą pergalę prieš mėnulio Putiną, ir tai yra 4PT ir eurazizmo triumfas.

Ar po to vyks eurazininkų pozicijos politiniai pokyčiai – kitas klausimas. Nemaža dalis šeštosios kolonos išsaugojo savo pozicijas. Taigi laukia dar gana rimta priešstata.

– Kalbant konkrečiai apie Ukrainos klausimą, kokias išvadas galime padaryti apie pradinius ir dabartinius Rusijos ketinimus specialiojoje operacijoje? Ir kaip vertinate galimus konflikto raidos scenarijus? Kas bus po Rusijos pergalės? Ar Ukrainos balkanizacija yra realus scenarijus?

- Pradinis Rusijos ketinimas buvo išvesti Ukrainą iš Vakarų įtakos, sunaikinti jos karinį potencialą ir pakeisti vyraujančią Ukrainos nacizmo ideologiją, nes visa tai kelia grėsmę gyvybiniams Rusijos interesams. Iš čia ir deklaruojami operacijos tikslai – demilitarizacija ir denacifikacija.

Norint juos pasiekti, būtina užsitikrinti visišką Ukrainos teritorijos kontrolę.

Ukrainos kariuomenė ir neonacių formuotės priešinasi, desperatiškai naudodamos teroristų metodus, slepiasi už civilių gyventojų – to juos turbūt išmokė Vakarų instruktoriai. Galutinis sprendimas priklauso nuo karo veiksmų rezultatų. Yra du planai: maksimumas ir minimumas. Maksimumas yra visiškos kontrolės visoje Ukrainos teritorijoje užtikrinimas. Minimumas – Novorosijos nuo Odesos iki Charkovo įkūrimas su perspektyva vėliau įeiti į Rusijos sudėtį. Mažesni variantai nesvarstomi.

- Kokios bus pasekmės Brazilijai ir kitoms besivystančioms šalims? Ar BRICS šalys yra bendradarbiavimo alternatyva Rusijai, kuriai taikomos sankcijos? Kaip vertinate Brazilijos ir Ibero-Amerikos žemyno vaidmenį ateityje?

Esu tikras, kad ateina BRICS era. Tai yra "The Rest" prieš "The West", apie ką kalbėjo Hantingtonas (Huntington). Žmonija prieš Vakarus, kaip rašė eurazininkas Trubetskojus. Rusija, Kinija ir Indija yra trys savitos civilizacijos, trys valstybės-žemynai. Ketvirta – Lotynų Amerika, kuriai atstovauja būtent Brazilija. Labai svarbu, kad šią liniją palaiko ir Bolsonaras (Bolsonaro), kuris orientavosi į Trampą (Trump) ibuvo globalistų priešininkas. Žinoma, dabar viskas gali pasikeisti, tačiau Brazilijos vaidmuo BRICS šalyse išlieka svarbiausiu ne tik Brazilijos, bet ir visos Lotynų Amerikos politikos vektoriumi. Šiandien būtina visokeriopai remti Maskvos ir Brazilijos ašį, o Lotynų Amerikos žemyno integracijai suteikti naują postūmį. Būtina suvienyti Lotynų Amerikos šalis ant naujos ideologinės platformos – anapus įprastos dešiniųjų ir kairiųjų priešstatos. Čia ir ateina Ketvirtosios politinės teorijos ir daugiapolio pasaulio teorijos laikas.