Teisingumo griuvėsiai

2012 metų Gegužės 17-ąją privalo atsiminti kiekvienas doras Lietuvos žmogus. Ši diena įrašyta į naujausių laikų Lietuvos istoriją – tai vienas juodžiausių jos puslapių. Aukščiausioji valdžia šią dieną visiškai pamynė teisingumą ir visuomenei parodė, kam ji iš tikrųjų tarnauja, kieno interesus gina.

Visuomenės balsas, reikalaujantis teisingumo, deja, nebuvo išgirstas. Mūsų valdžios nesujaudino ir mažytės, bejėgės mergaitės skausmo ašaros. Sutrypiant, paniekinant Konstituciją, įstatymus, tarptautinės teisės normas, naudojant brutalų smurtą, pasitelkus milžiniškas valdžios prievartos aparato pajėgas, Garliavos mergaitė buvo išplėšta iš ją mylinčios šeimos ir perduota į galimos nusikaltėlės rankas.

Į juodžiausią Lietuvos istorijos puslapį įrašytas ne tik siaubingas Gegužės 17-osios rytas, bet ir valdžios veiksmai susidorojant vos ne su kiekvienu garbingu Lietuvos patriotu, kuris, pasinaudojęs savo konstitucine teise, viešai mitinguose išdrįso reikalauti teisingumo bei valdininkų atsakomybės. Baudžiamojon atsakomybėn traukiami Nepriklausomybės akto signatarai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai, kiti dori ir garbingi piliečiai, taikiomis akcijomis bei žodžiu viešai pasipriešinę valdžiažmogių savivalei. Viskas daroma, kad būtų susidorota ir su teisėtomis priemonėmis teisingumo ieškančia mergaitės globėja teisėja Neringa Venckiene.

Aš tikrai nemanau, kad po viso to, kas įvyko Gegužės 17-ąją Garliavoje, mūsų valstybė dar turi teisę vadintis teisine, demokratine šalimi!.. Teisinėje demokratinėje valstybėje aukščiausioji valdžia priklauso tautai, visai visuomenei, kuri savo valdžią vykdo per jos deleguotus valdžios atstovus – Seimą, prezidentą. Visi Seimo nariai, prezidentas, teisėsaugos institucijų vadovai, prokurorai, teisėjai, pradėdami eiti atsakingas pareigas, iškilmingai prisiekia tarnauti Konstitucijai, įstatymams ir Lietuvos žmonėms.

Mūsų valdžia ne kartą įrodė, kad jai Konstitucija, įstatymai, tarptautinės teisės normos negalioja, kad šie dokumentai tėra tik „popiergaliai“ tautiečiams mulkinti. Šalies aukščiausioji valdžia į tautą žiūri su panieka, kaip vergvaldys į savo vergus, kuriuos prisimins tik vėl artėjant rinkimams, kad galėtų dar kartą apgauti. Dabartinė valdžia duotą priesaiką tarnauti valstybei, rinkėjų pasitikėjimo mandatus jau sutrypė, ir nemanau, kad dar turi teisę atstovauti tautai.

Šiandien Lietuvos valstybę drąsiai galima būtų pavadinti teismokratine, policine, mažumos diktatūros daugumai šalimi. Ji baigia perimti stalinistinių, diktatūrinių režimų tradicijas. Tokius mūsų valdžios veiksmus drąsiai gali pasveikinti tiek Lukašenkos režimas, tiek į jį panašūs. Teisingumo naikinimo ištakų reikėtų ieškoti mūsų šalyje atkurtos nepriklausomybės pradžioje, kai į valdžią pateko ne tik garbingi tautos sūnūs bei dukros, bet ir visokie prisiplakėliai, KGB agentai, seksualiniai iškrypėliai, „už borto“ palikdami tikruosius nepriklausomybės šauklius ir kovotojus.

Jau daugiau kaip 20 metų mūsų valdžioje beveik tie patys veidai. Šlykštu, kai matai, kaip net pasaulinės krizės akivaizdoje jie sau įsiteisina įvairias privilegijas, didžiulius atlyginimus. Ekonomiką, jų nuomone, turi gelbėti ne bankai, sukėlę krizę, ne Lietuvos oligarchai, ponija, bet vargingiausi visuomenės sluoksniai, pensininkai. Vargstančių žmonių akivaizdoje „tautos tarnai“ puikuojasi sukauptais turtais, demonstruoja savo plikus užpakalius dalyvaudami šokių ir kituose TV projektuose. 

Jau, galima sakyti, priimtas valdžios sprendimas valstybę keliasdešimčiai metų praskolinti, dar labiau nuskurdinti visuomenę – ketina statyti naują atominę elektrinę, nors pastaruoju metu tokios idėjos atsisako pažangiausios pasaulio šalys. Žinoma, praskolinta valstybe lengviausia manipuliuoti trečiosioms šalims. O gal toks ir yra tarptautinio masonų klano tikslas?

Gaila, bet net prezidento tarp savųjų mes nesugebame išsirinkti... Tai ieškome „gelbėtojo-amerikono“, kuris, švelniai tariant, niekada ir nebuvo Lietuvos nepriklausomybės šalininkas, greičiau atvirkščiai (netruko įrodyti, leidęs apvogti valstybę – Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą atidavęs savo draugams „amerikonams“, ordinais ir pilietybėmis apdovanojęs KGB generolus, jų šnipus), tai iš Briuselio importuojame prezidentę, kurios vienintelis „nuopelnas“, kad su buvusio LKP CK pirmojo sekretoriaus protekcija ten pateko ir vis pasisakydavo už tai, kad mokesčiais reikia smaugti Lietuvos žmones.

Deja, suklaidintas buvau ir aš bei mano artimieji, balsavę už D. Grybauskaitę. Dar ilgai, vis tikėdamas jos padorumu, viešai ją palaikiau.

Reikėtų visiems mums pripažinti savo klaidas ir prisiimti kaltę: kokią valdžią nuolat rinkome, tokias štai jau per 20 metų turime jų valdymo pasekmes – vieną skurdžiausių valstybių visoje Europos Sąjungoje ir vos ne milijoną tautiečių, duonos ir teisybės ieškančių emigracijoje!

Kažkodėl niekas net nesusimąsto – kodėl mes turime ir toliau išlaikyti 141 Seimo narį, juolab kad didžioji jų dalis net nemano, jog privalo atlikti savo konstitucinę pareigą tarnauti tautai? Logiška, kad, trečdaliu sumažėjus Lietuvoje gyventojų, galėtų būti ne daugiau kaip 101 Seimo narys, nors, mano nuomone, užtektų ir 71. Bent mažiau dykaduonių būtų, o ir juos, renkant tik vienmandatėse apygardose, lengviau būtų visuomenei „grūdus nuo pelų“ atskirti. 

Valdžia padarė viską, kad būtų sukurta klaninė teisėsaugos sistema, kuri tarnautų tik jos pačios interesams ginti, kad būtų galima persekioti ir susidoroti su sistemai nepaklūstančiais piliečiais, valdžiažmogių klano priešininkais, tiesos ir teisingumo ieškotojais. 

Taip demokratinėje visuomenėje atsirado nauja valstybė, tik klaninei valdžiai tarnaujantis teisėsaugininkų klanas – „nepriklausomi“ teisėjai, prokurorai, saugumiečiai... Kita vertus, reikėtų pripažinti, kad daugelis teisėjų ir prokurorų išties yra dori ir sąžiningi valstybės tarnautojai. Tačiau ką jie gali padaryti, kai mato, kad klaninė valdžia, besivadovaujanti tik jai vienai žinomais principais, parenka jų vadovus, kai aukščiausiojo lygio vadovai parenkami ne pagal profesinius sugebėjimus ir moralines nuostatas, bet pagal įvairiausių trečiųjų, dažnai klaninių jėgų protekcijas bei rekomendacijas.

Mes puikiai suprantame, kad teismų, teisėsaugos institucijų vadovai savo veiksmais gali sukompromituoti visą teisėsaugos sistemą, valstybės vardu daryti akivaizdžius nusikaltimus, nes jie jau tapo „neliečiamųjų kasta“, už kurią mūru gulsis to paties „klaninio kraujo“ aukščiausioji valdžia. Tik priremta prie sienos ji gali veidmainiškai „pamekenti“ – esą „aš neturiu teisės kištis, nes man grėstų apkalta...“.  Didesnio absurdo nesugalvosi: pati valdžia paskiria aukščiausiųjų teisėsaugos institucijų vadovus, teisėjus, bet negali pareikalauti, kad šie tinkamai atliktų tarnybines pareigas, nepažeidinėtų Konstitucijos, įstatymų, tarptautinės teisės normų?! 

Štai taip ir atsiranda visokie valantinai, kryževičiai, valiai, šimašiai, žiobienės... Ir būtent taip, galimai vykdant pedofilinio klano užsakymus, atsiranda stalinistiniai kondratjevų sprendimai skubiai grąžinti vaiką galimai sąvadautojai, kuriai, net ir remiantis Vilniaus apygardos teismo sprendimu, niekas nedrįsta pareikšti įtarimų!..

Neabejoju, kiekvienas doras prokuroras ar teisėjas, sukandęs dantis kenčia, matydamas savo kai kurių vadovų ir valdžios klaninį susiliejimą. Jie gerai supranta, kad bet kokia „bosų“ kritika nedelsiant susilauks atsakomosios reakcijos – nelojalūs bus sunaikinti ne tik morališkai, atsidurs gatvėje, bet gali būti pradėti persekioti ir baudžiamąja tvarka, tam pajungiant visą klaninės valdžios prievartos aparatą. Teisybės net nebandyk ieškoti, jos nėra, arba ji tarnauja tik „išrinktiesiems“!

Akivaizdžiausiai klaninės valdžios ir teisėsaugos kai kurių vadovų susiliejimą pademonstravo mergaitės seksualinio prievartavimo baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo ignoravimas. Juk būtent šis nusikalstamas aplaidumas sukėlė itin sunkias, tragiškas pasekmes: buvo nužudyti teisėjas J. Furmanavičius, V. Naruševičienė, galimai nužudyti D. Kedys ir A.Ūsas.

Po Kaune įvykusios tragedijos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo priverstas atlikti parlamentinį tyrimą dėl D. Kedžio skundų nagrinėjimo. 2010-01-21 Seimo nutarimu patvirtinta komiteto išvada skamba kaip kaltinamasis aktas Generalinės, Vilniaus, Kauno apygardų bei Kauno apylinkės prokuratūrų vadovams.

Konstatuota, kad visi D. Kedžio skundai buvo pagrįsti. Prokuratūra, pagal įstatymą privalėdama kontroliuoti ir vadovauti ikiteisminiams tyrimams, nuo savo tiesioginių pareigų vykdymo šioje byloje nusišalino, todėl D. Kedžio skundai buvo visiškai ignoruojami. 

Generalinė prokuratūra net ir į Seimo komitetų pirmininkų paklausimus arogantiškai atsakydavo, kad jokių pažeidimų nėra ir siūlydavo kreiptis į bylą tiriantį prokurorą, tai yra į tą patį asmenį, kurio nusikalstamą neveikimą D. Kedys savo daugkartiniais skundais ir skųsdavo! 

Seimo laikinoji komisija konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pareikšti įtarimus ne tik dėl nesunkaus nusikaltimo – mergaitės tvirkinimo, bet ir dėl labai sunkaus nusikaltimo – mergaitės seksualinio prievartavimo. Buvo pažymėta, kad generalinis prokuroras A. Valantinas netinkamai atliko tarnybines pareigas, kadangi jis, asmeniškai gaudamas D. Kedžio skundus ir pareiškimus, nesiėmė būtinų priemonių, kad pedofilijos byla būtų tinkamai ištirta. A. Valantinas niekaip nereagavo ir į žodinius bei rašytinius L. Stankūnaitės ir V. Naruševičienės prašymus apsaugoti jas nuo galimo fizinio susidorojimo, nors pagal įstatymą jis ne tik galėjo, bet ir privalėjo tai padaryti!

Ar nekeista, kad V. Naruševičienės prašymą dėl apsaugos priemonių jai taikymo A. Valantinas, žinodamas, jog sprendimą gali priimti tik jis drauge su generaliniu komisaru, kažkodėl „nuleidžia“ Vilniaus apygardos prokuratūrai, o ši – Kauno apygardos prokuratūrai, kol pagaliau tas prašymas atsiranda Kauno policijos komisariate?! 2009 spalio 5 d. rytą V. Naruševičienė kviečiama į Kauno policijos komisariatą... Deja, nebespėja ten nuvykti, nes tą patį rytą ji, kaip ir J. Furmanavičius, nušaunama!

Kažkodėl nei Generalinei prokuratūrai, nei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui nekilo klausimų, kas galėjo žudikams „nutekinti“ informaciją apie V. Naruševičienės iškvietimą į Kauno policijos komisariatą. Ir kodėl net tris valandas po J. Furmanavičiaus žūties nebuvo imtasi jokių priemonių apsaugoti V. Naruševičienę? Negi gali būti, kad generalinis prokuroras, koks kitas pareigūnas ar pati V. Naruševičienė, pasitarusi su L. Stankūnaite, šią informaciją perdavė D. Kedžiui – skubėk, o tai gali nebespėti!.. 

Manau, kad būtent tą patį spalio 5 dienos rytą D. Kedys spec. tarnybų provokatorių ir buvo išviliotas iš savo namų, kad, jį pagrobus, kaltę dėl suplanuotų žmogžudysčių galima būtų suversti jam. Būtent todėl žmogžudystės vietoje ir buvo numestas D. Kedžio legaliai turėtas ginklas, iš kurio nė karto nebuvo iššauta. Būtent todėl D. Kedys daug vėliau buvo rastas negyvas su akivaizdaus smurto žymėmis, neva užspringęs nendrės lapu...

Jau vien iš Seimo laikinosios komisijos pateiktų tyrimo išvadų akivaizdu, kad du žmonės buvo nužudyti dėl generalinio prokuroro A. Valantino bei jo pavaldinių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nusikalstamai netinkamo pareigų atlikimo. Būtent tai ir sukėlė tokias tragiškas pasekmes pedofilijos byloje. Logiška, kad šie pareigūnai privalėjo nedelsiant būti pašalinti iš pareigų ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Deja, Seimas neišdrįso to padaryti. Nutarime tiktai konstatuota, kad generalinis prokuroras A. Valantinas savo pareigas atliko netinkamai. Ir net šis „bedantis“ nutarimas buvo priimtas vos 47 Seimo narių balsais!

Už šį nutarimą balsavo beveik vien konservatoriai, visos kitos frakcijos Seime ignoravo. Deja, ignoravo ir Tėvynės sąjungos vadovybė – A. Kubilius, I. Degutienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras, jo pavaduotojas socialdemokratas J. Sabatauskas! Akivaizdu, kad įtakingi pedofilai Seime ir už jo ribų dėjo  didžiules pastangas, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados nebūtų patvirtintos.

Pavojus visiems įtakingiems pedofilams buvo iškilęs tikrai didžiulis. Prisiminkime pedofilinį skandalą Latvijoje. Ten buvo nustatyta, kad net tuometinis premjeras, teisingumo ir buvęs vidaus reikalų ministrai priklausė pedofilų klanui. Buvo išaiškinti net tuometinio generalinio prokuroro ryšiai su pedofilais. Latvijos Seimo komisija savo pažymoje nurodė, kad Latvijos pedofilinio klano gijos vedė ir į Lietuvą. Deja, mūsų teisėsaugininkų ir Seimo komiteto narių visiškai nesudomino. Jų nedomina ir tai, kad kone visos ES valstybės turi didžiulių problemų dėl pedofilinio tinklo, apraizgiusio įtakingiausius valdžios ir valstybinių institucijų sluoksnius. Manau, būtent dėl tokios valstybinės problemos pedofilų kastracijos įstatymai priimti Estijoje, Lenkijoje, Rusijoje...

Prieš svarstant Seime šį klausimą, man teko bendrauti su parlamentaru, Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoju V. Andriukaičiu. Pateikiau jam savo kritinį atsiliepimą apie Seimo komiteto išvados projektą. V. Andriukaitis, man regis, tada gan principingai reagavo, net Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė savo atskirą nuomonę, kad būtina A. Valantiną pašalinti iš pareigų ir inicijuoti jo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn, tačiau, deja, balsuojant Seime V. Andriukaičio principingumas staiga „išgaravo“, ir jis balsavime net nedalyvavo! Vėliau viešai pareiškė, neva Generalinėje prokuratūroje jam kažką parodę, dėl ko jis ir pakeitęs savo nuomonę...

Įdomu, ką gen. prokuroras A. Valantinas parodė V. Andriukaičiui? Gal surinktą dosjė apie jį patį? Gal kokią suklastotą pažymą, kurios net Seimui nedrįso pateikti?

Beje, man dalyvaujant „Paskutinės instancijos“ laidoje tuometinė Vaiko teisių kontrolierė R. Šalaševičiūtė  prasitarė, jog VSD darė jai didžiulį spaudimą, kad ši nesiimtų jokių priemonių, ginant Garliavos mergaitės interesus.

Seimo patvirtintas nutarimas dėl nusikalstamo aplaidumo pedofilijos byloje buvo pateiktas prezidentei, tačiau D. Grybauskaitė nė nemanė inicijuoti A. Valantino atstatydinimo ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimo. Pareiškusi, kad dabar A. Valantinas jau dirbąs gerai (juk tik 47 Seimo nariai tebalsavo už nutarimo priėmimą), prezidentė liko „nė prie ko“. Vėliau, A. Valantinui atsistatydinus, prezidentė nusprendė, kad tai tinkamiausias asmuo teisingumui vykdyti ir paskyrė dirbti teisėju Vilniaus 2-ajame apylinkės teisme, kuriam vadovavo iki paskiriant jį generaliniu prokuroru ir kuriame dabar nagrinėjama mergaitės tvirkinimo byla...

2010 vasario 23 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo labai sunkių nusikaltimų skyriaus vyr. prokuroro pavaduotojas R. Šileika mergaitės seksualinio tvirkinimo baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavė teismui, konstatuodamas, kad A. Ūsas ištisus dvejus metus L. Stankūnaitės nuomojamame bute seksualiai išnaudojo mažametę, liesdamas, bučiuodamas jos kūną, lytinius organus ir versdamas mergaitę tai daryti jam. Nors prokuroras kiek įmanydamas stengėsi A. Ūsą gelbėti nuo kaltinimo labai sunkaus nusikaltimo padarymu (pagal jo aprašytus veiksmus panašu, kad mergaitė buvo seksualiai prievartaujama), bet bylos neperduoti teismui negalėjo, nes ekspertizės patvirtino, jog mergaitė nelinkusi fantazuoti ir sako tiesą. Tuo labiau kad A. Ūsas ir L. Stankūnaitė buvo tikrinami poligrafu, ir gautos išvados vienareikšmės – abu meluoja! Be to, net du liudytojai, nesusiję su D. Kedžio šeima, patvirtino, jog mergaitė ir jiems pasakojusi, kad buvo seksualiai išnaudojama.

Vieno esminio dalyko neišdrįso padaryti generalinis prokuroras A. Valantinas –  nebuvo pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo ir L. Stankūnaitei!

Turbūt buvo tikimasi, kad A. Ūsas nurims, nes jam iš esmės dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo grėsė tiktai piniginė bauda. Na, o L. Stankūnaitę paprasčiausiai buvo bijoma perduoti teismui, nes gan sunku prognozuoti šios būtybės veiksmus teisme. Tuo labiau, esu įsitikinęs, kad L. Stankūnaitė žino labai daug spec. tarnybų ir įtakingo pedofilinio klano paslapčių! Manau, kad jau tada buvo rezgami planai, kaip išplėšti iš Neringos Venckienės namų pedofilų prievartautą mergaitę, nes patirtą siaubingą smurtą ji gerai atsimena ir užaugusi gali pareikalauti prievartautojų atsakomybės. Be pačios L. Stankūnaitės dalyvavimo mergaitės grobimo plane to niekaip nebuvo įmanoma padaryti.

Taigi Generalinėje prokuratūroje nuspręsta IGNORUOTI 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri gan aiškiai pasisakė už tai, kad būtų pareikšti įtarimai ir pedofilija kaltinamo A. Ūso draugužei L. Stankūnaitei. A. Ūsui pradėjus viešai grasinti, kad jis kažką „dar parodysiąs“, šis randamas prigėręs baloje. Ar ne per daug lavonų vienoje byloje, gerbiami ponai, įtakingi pedofilai ir juos dengianti valdžia bei klaninė teisėsauga?!

Siaubinga tai, kad klanui neužteko keturių, o gal ir daugiau žmogžudysčių. Dabar jis pakilo į žūtbūtinę kovą, siekdamas įrodyti, kad jokios pedofilijos apskritai nebuvo, kad visa tai tik D. Kedžio ir N. Venckienės fantazijos. Būtina kaip nors užčiaupti Neringą Venckienę, apkaltinus ją nebūtais dalykais, organizavus nužudymus, tampyti po teismus, pūdyti kalėjime. Todėl ir atsirado spec. tarnybų provokatorius M. Žalimas... 

Klanui buvo būtina išplėšti mažą bejėgę mergaitę iš ją mylinčios šeimos, kad jos interesams pedofilijos byloje nebegalėtų atstovauti globėja Neringa Venckienė, o pati mergaitė galimai būtų paversta „daržove“ ir nieko nebeprisimintų.  Taip atsirado teisėjo V. Kondratjevo ciniškas sprendimas, paminant įstatymus, Vaiko teisių Konvenciją, skubiai, net neįsiteisėjus sprendimui, teismo posėdyje net neišklausius mergaitės, perduoti ją galimai nusikaltėlei L. Stankūnaitei, nė nelaukiant baudžiamosios pedofilijos bylos baigties!

Atrodytų, visa klaninė Lietuvos valdžia vardan fiktyvaus „teisingumo“ vykdo visus L. Stankūnaitės įgeidžius ir vien tik apie ją nuolankiai šokinėja. Kartais netgi atrodo, kad L. Stankūnaitė vadovauja mūsų valstybei. Tačiau nebūkime naivūs: klanas gelbsti tik savo kailį ir dengia savo įvykdytus sunkius nusikaltimus!

Neturėkime jokių iliuzijų ir dėl būsimo Vilniaus apylinkės teismo sprendimo mergaitės seksualinio tvirkinimo byloje. Jis bus toks, kokio mafijai reikia – esą pedofilijos nebuvo. Po tokio teismo sprendimo įsiteisėjimo nebebus reikalinga nei L. Stankūnaitė, nei galimai psichotropiniais vaistais jau suluošinta mergaitė...

TAČIAU mafija, matyt, dar nesupranta, kad ji pati sau pasispendė pinkles. Jeigu pedofilijos apskritai nebuvo ir viską išsigalvojo D. Kedys su N. Venckiene, kyla pagrįstas klausimas: kas nužudė teisėją J. Furmanavičių, V. Naruševičienę, galimai nužudė A. Ūsą ir D.Kedį? Tokiu atveju visiškai nepagrįstos žiniasklaidoje skleidžiamos versijos neva žudė D. Kedys ar kokie nors pedofilinio klano smogikai, jeigu tam nebuvo jokio realaus pagrindo. Sakykite, gerbiamieji, negi šiaip sau, dėl kažkieno „fantazijų“ buvo surengta mažų mažiausiai keturių žmonių medžioklė?! 

Visuomenei pradėjus protestuoti dėl akivaizdaus melo ir neteisingumo, ėmus rengti taikius mitingus, skelbti viešus piliečių pareiškimus, į paviršių nebesislapstydamas išlenda vos ne visas galimai pedofilinis klanas – socialdemokratų garbės pirmininkas A. Sakalas, teisės „korifėjai“ E. Kūris, V. Nekrošius... Nebesusivaldo ir Aukščiausiojo teismo pirmininkas A. Valantino kurso draugas G. Kryževičius, visokie pseudopsichiatrai... Visi jie reikalavo, kad nedelsiant, netgi panaudojus brutalią prievartą prieš mergaitę, būtų įvykdytas būtent šis absurdiškas teismo sprendimas civilinėje byloje. Ir nors tūkstančiai kitų sprendimų iki šiol neįvykdyti, šių ponų tai visai nedomina!

Klanui antrino tiek S. Šedbaras, tiek J. Sabatauskas. Teisės „korifėjų“ bendražygis A. Vinokuras netgi išdrįso viešai nusistebėti, kodėl mūsų valstybėje persekiojami pedofilai, esą Švedijoje taip nebūtų. Manau, kad klanas save visiškai demaskavo, kai buvo pasitelkta „sunkioji artilerija“ – prezidentas V. Adamkus  taip pat viešai ėmė piktintis dėl šio sprendimo nevykdymo.

Valdžiažmogių klano nusikalstamiems tikslams įgyvendinti pajungta ir tarnauja beveik visa  šalies žiniasklaida, net Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Ar PREZIDENTĖ čia „nė prie ko“?

Nors šalies vadovė D. Grybauskaitė išdrįso keletą kartų lakoniškai pareikšti, neva ji smurto prieš mažą mergaitę netoleruosianti, TAČIAU š. m. kovo 23 d. prieš mažą mergaitę buvo panaudoti siaubingi fašistuojančių smogikų veiksmai. O kokia prezidentės reakcija? Absoliuti tyla!.. Atrodytų, principinga šalies vadovė privalėjo viešai pasmerkti tokius veiksmus ir pareikalauti kaltų pareigūnų atsakomybės O kaip pasielgė ji? Manau, priešingai: tautai ir teisininkų bendruomenei pademonstravo PANIEKĄ, susikompromitavusį A. Valantiną savo dekretu paskirdama į aukštesnes – Vilniaus apygardos teismo teisėjo – pareigas. Ar tai ne atlygis A. Valantinui už tylėjimą? O gal ir pati prezidentė jau seniai šešėlinio klano „pakabinta“?

Man regis, Lietuvoje siaučiantis klanas aiškiai suprato, kad prezidentė visiems jo veiksmams iš esmės pritaria. Esu įsitikinęs, Gegužės 17 d. brutali jėga ir siaubingas smurtas prieš mažą mergaitę bei taikius vaiko gynėjus buvo panaudotas tik su aukščiausios valdžios žinia! Aš netikiu, kad generalinis policijos komisaras ir vidaus reikalų ministras, nesuderinę operacijos veiksmų su aukščiausia valdžia, prezidentės vizito į JAV išvakarėse pasitelkė net 240 smogikų, kad būtų skubiai įvykdytas sprendimas kažkokioje civilinėje byloje. Kaip netikiu ir tuo, kad šios operacijos metu patyrusi siaubingą prievartą teisėja Neringa Venckienė sumušė pasaulio sambo imtynių vicečempioną!

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama Čikagoje, aiškiai leido suprasti, kieno pusę ji palaiko. Jos pareiškimas esą kaltos abi pusės reiškia tik viena: prezidentė kalta laiko teisėtomis priemonėmis už teisingumą kovojančią Neringą Venckienę ir sutinka, kad mergaitė, panaudojus brutalią prievartą, turėjo būti pagrobta bei perduota kitai „kaltininkei“ L. Stankūnaitei.

Ko iš tikrųjų nusipelnė prezidentė D. Grybauskaitė, išreiškė Amerikos lietuviai, šaukdami „Gėda, Gėda!..“. Manau, kad tokios didelės gėdos ir prezidentei, ir visai valdžiai nebepavyks nusiplauti iki pat kadencijos pabaigos...

Ar ne todėl, vos prezidentei grįžus iš JAV, generalinis prokuroras D. Valys staiga kreipėsi į Seimą prašydamas leisti teisėją Neringą Venckienę patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl visiškai absurdiškų kaltinimų? Seimas priėmė nutarimą leisti persekioti N. Venckienę baudžiamąja tvarka, nors generalinis prokuroras atsisakė pateikti bet kokius įrodymus dėl jos kaltės. Tokiu savo sprendimu mūsų valdžia tiesiog privertė Neringą Venskienę apsispręsti ir, atsistatydinus iš teisėjų, pasirinkti politikės kelią, dalyvauti Seimo rinkimuose, kad, būnant valdžioje, galėtų kovoti už teisingumą Lietuvoje.

Prezidentė skaitė metinį pranešimą Seime. Aš jo nevertinsiu, kadangi tuštesnio niekad nesu girdėjęs. Manau, visa tauta tikėjosi, kad pagaliau ji pasmerks siaubingo smurto prieš mažą mergaitę organizatorius, vykdytojus, pareikalaus jų atsakomybės ir teisingumo atkūrimo. Deja, regis, prezidentei tai eilinį kartą – „nė prie ko“... Jai tarsi neegzistuoja mitinguose tiesos ir teisingumo ieškanti visuomenė, ji „nemato“, kaip brutaliai valdžia susidoroja su demokratinių judėjimų organizatoriais, Tėvynės patriotais, nerūpi jos paskirtojo generalinio prokuroro D. Valio veiksmai susidorojant su Neringa Venckiene. 

Toks įspūdis, kad į Seimą iš kitos planetos atskrido ufonautė, perskaitė kažkieno paruoštą tekstą, pagyrė premjerą A. Kubilių – esą ekonomika gerėja... Nesvarbu, kad savo diržu valdžia jau baigia užveržti tautos kaklą. Dar „ufonautė“ pareiškė nematanti reikalo bendrauti su kitų valstybių vadovais, o klaninį neteisingumą, jos nuomone, būtina vykdyti...   

Svarbiausia, kad prezidentė D. Grybauskaitė apsiskelbė esanti Konstitucijos garantas. Geriau jau būtų patylėjusi... Kol kas, ponia prezidente, Jūs savo veiksmais ir neveikimu labiau esate neteisingumo garantas, o tai su Konstitucijos nuostatomis nieko bendro neturi!

Susidorojimas tęsiasi toliau. Teismas priėmė galutinį sprendimą, kad Neringa Venckienė  privalo sumokėti antstolės jai paskirtą baudą už kiekvieną absurdiško teismo  sprendimo nevykdymo dieną. Argi tai nėra tikslas visiškai sužlugdyti N. Venckienę ne tik morališkai, bet ir finansiškai? Juk toks teismo sprendimas – teisinio nihilizmo viršūnė! Jis negalėjo būti įvykdytas dėl tų pačių motyvų, nenaudojant smurto prieš vaiką.

Klanas net baudžiamąja tvarka toliau tęsia susidorojimą su Neringa Venckiene bei jos artimaisiais – reiškiami absurdiški įtarimai, kurie vėl su teisingumu nieko bendro neturi...

Pradėta susidoroti ir su kitais garbingais Lietuvos piliečiais, signatarais, kovotojais už nepriklausomybę, demokratinių judėjimų ir organizacijų vadovais, su tais, kurie vardan teisingumo, demokratijos dar kartą, kaip ir atkuriant nepriklausomybę, reikalauja teisingumo ir valdžios atsakomybės. Deja, juos valdžiažmogiai jau padarė disidentais mūsų visų iškovotoje nepriklausomoje valstybėje.

Su kokia panieka valstybės galingieji žiūri į visą tautą rodo ir tai, kad pedofilų „garbintojas“, E. Kūrio, R. Miliūtės,, D. Valio slaptų pasitarimų dalyvis A. Vinokuras bei vaiko teisių ir interesų „gynėja“ R. Šalaševičiūtė šiandieną puikuojasi socdemų rinkimų sąraše. Konservatorių bei liberalų sąrašuose rasite kone visus pedofilinio klano interesų gynėjus. Ar tai nereiškia, kad atsilyginama „už nuopelnus mafijai“?

Reikia pagaliau mums aiškiai suprasti: klaninė valdžia, artėjant rinkimams, paniškai bijo, kad susitelkusios, visos tautos palaikomos demokratinės jėgos gali dalyvauti Seimo rinkimuose ir juos laimėti. Tautai jau tikrai nusibodo ant savo sprando išlaikyti ją niekinančią, nuolat apgaudinėjančią klaninę valdžią. Klanas paniškai bijo ne tik prarasti valdžią ir įtaką, bet jaučia, jog neišvengiamai artėja atsakomybės už visus padarytus nusikaltimus valanda, nepriklausomai nuo to, kokiose aukštose pareigose jie būtų buvę.

Klano valdžiažmogius ištinka isterijos priepuoliai vien nuo minties, kad netolimoje ateityje mūsų valstybei, pagrindinėms valdžios struktūroms tauta gali patikėti vadovauti Neringai Venckienei ir jos bendražygiams, demokratinių judėjimų, visuomeninių organizacijų garbingiems atstovams, susijungusiems į „Drąsos Kelio“ vieningąjį frontą, į darkart atgimstantį  Sąjūdį „Už tiesą ir teisingumą Lietuvoje“.

Kad tai įvyktų, būtina VIENYTIS visoms pažangioms valstybės jėgoms, demokratinėms organizacijoms. Būtina imtis visų priemonių, kad prie DK neprisiplaktų nauji tartiufai bei kiti asmenys, siekiantys vien tik sau naudos, ar spec. tarnybų infiltruoti „kurmiai“. Vardan asmeninių ar kitų interesų negalima palikti „už borto“ ne tik nepriklausomybės šauklių, bet ir visų tų, kurie šiandien principingai kovoja už teisingumą, už savo tautą. Naujoji politinė jėga „Drąsos Kelias“ turi atstovauti visai tautai, todėl pažangos siekiantiems žmonėms turėtų būti atvirti keliai, nepaisant kokias politines jėgas jie iki šiol rėmė ar kurioms partijoms priklausė. Turime suprasti, kad dabartiniams valdžiažmogiams nėra ir niekada nebus svarbūs mūsų valstybės ir tautos interesai, kad jie – plėšrūs vilkai ėriuko kailyje!

Reikia suprasti ir tai, kad klaninė valdžia, jai tarnaujančios spec. tarnybos, represinės struktūros daro ir darys viską, kad besivienijančios politinės jėgos būtų suskaldytos, sukompromituotos. Tai bus daroma tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Reikia būti pasiruošusiems galimoms provokacijoms duoti veiksmingą viešą atkirtį. Be abejo, naujos politinės jėgos kelyje bus neišvengta ir klaidų, tačiau svarbiausia – pastebėtas klaidas laiku pripažinti ir jas ištaisyti vardan TEISINGUMO. Manau, vienintelė naujos politinės jėgos „Drąsos Kelias“, visų jos narių privilegija – pasiaukojantis, ištikimas TARNAVIMAS Lietuvos valstybei ir tautai. Esu įsitikinęs, jog teisingumo griuvėsius naujam gyvenimui prikelti gali tiktai vieninga tauta, atgimstanti pilietinė visuomenė.

Stanislovas Stulpinas
2012-06-19 (papildytas 2012-10-06).

P. S. Kai šis straipsnis pasirodė kai kuriuose leidiniuose ar portaluose, dar buvo galima daug nuveikti, kad „Drąsos Kelio“ partija taptų visai valstybei ir tautai reikšminga politinė jėga, visą Lietuvą, visas jos tikrai demokratines jėgas vienijanti vardan TEISINGUMO ATSTATYMO VISIEMS.

Deja, to neįvyko. Neringa Venckienė taip ir nesuprato, kad rinkimuose gali laimėti tik stipri politinė jėga, turinti savo struktūrinius padalinius visoje valstybėje. Ji taip ir nesuprato, kad žmonės rajonuose ir miestuose nori rinkti savo iškeltus kandidatus, kuriuos puikiai pažįsta, labiausiai pasitiki ir viliasi jų padorumu, tikisi, kad nors kiek palengvins tautos gyvenimą.

Ji taip ir nesuprato, kad tik provokatoriai „Drąsos Kelio“ partijai galėjo pasiūlyti kažkokio Sąrašo idėją... Manau, vien dėl tokios „idėjos“ pasiūlymo „siūlytojai“ nuo tradicinių partijų vedlių būtų „gavę į dantis“, nes tokios avantiūros priėmimas visoms partijoms būtų reiškęs vien žlugimą. Ji taip ir nesuprato, kad negalima tautai primesti galimų provokatorių ar namuose sugalvotų, rinkėjams visiškai nežinomų kandidatų. Būtent todėl ir kilo nepasitenkinimas – kodėl rinkėjai, „Drąsos Kelio“ rėmėjai ar partijos nariai negalėjo kelti savo kandidatų?

Neringa Venckienė privalėjo suprasti ir tai, kad dabartinė valdžia savo turimų pozicijų be kovos tikrai neužleis, kad tam ji panaudos visą turimą įtaką tiek vykdomajai valdžiai, tiek spec. tarnyboms, tiek žiniasklaidai. JOS APLINKOJE PRIVALĖJO ATSIRASTI IR ATSIRADO VALDŽIOS ĮTAKOS ASMENYS, KURIE VISKĄ DARĖ IR DARO, KAD „DRĄSOS KELIAS“ RINKIMUOSE BŪTŲ SUKOMPROMITUOTAS IR PRALAIMĖTŲ.

Neringa Venckienė negalėjo nesuprasti, kad ji privalo įsiklausyti į savo bendražygių, kovojančių dėl teisingumo atstatymo visai visuomenei, visose gyvenimo srityse, balsą ir rinkimuose vienytis tik su jais, o ne su galimais kai kuriais politikos avantiūristais, kurie viską padarė, kad TEISINGUMO siekiančių bendražygių jos aplinkoje neliktų.

Mano sąžinė švari. Vardan tos Lietuvos paruošiau apie 300 straipsnių, pareiškimų, kitų publikacijų. Vien dėl tragedijos Kaune, pedofilijos bylos, susidorojimo su maža mergaite, Neringa Venckiene, jos artimaisiais buvo atspausdinta per 70 analitinių, argumentuotų straipsnių. Šiais klausimais nuo pat 2009 metų asmeniškai net 14 kartų kreipiausi į aukščiausius šalies valdžios organus. Vien prezidentei pateikiau 9 juridiškai argumentuotus savo pareiškimus, analizuojančius visą šį teisinį nihilizmą bei teikiančius pasiūlymų, kaip atkurti teisingumą. Deja, nebuvau išgirstas – jos pačios ar Seimo paskirti pareigūnai yra nepriklausomi. Visiškas absurdas. Turbūt reikėjo, kad pačiai prezidentei koks prokuroras ar teisėjas spjautų tiesiai į akis – gal tada valdžia būtų atsipeikėjusi, nes, kai mindomi teisinės valstybės pamatai, teisingumas ir niekinama pati tauta, tai visiškai valdžios nedomina.

„Drąsos Keliui“ teikiau pasiūlymų ir dėl partijos organizacinės veiklos stiprinimo artėjant rinkimams. Bet Neringai Venckienei jos „naujosios aplinkos“ tuoj pat buvau apšmeižtas...

Aš nemanau, kad dėl visko Neringa Venckienė kalta. Tikriausiai ji, iškankinta kelerius metus trukusio persekiojimo ir būdama patikli, paprasčiausiai nebesugebėjo suvokti, kad politika visada yra nešvari, kad joje daug melo, šmeižto, šantažo, provokacijų, kartais net smurto. Tačiau manau, kad ji turėtų vieną išvadą nors ateičiai padaryti: tikėti reikia tikrais draugais, bendražygiais, o ne visokiais prisiplakusiais „švonderiais“.

Spalio 14 d. priimsime savo tautai ir visai visuomenei reikšmingą sprendimą. Patys nuspręsime, ar norime likti praeityje ir gyventi skurdo, neteisingumo bei paniekos paprastam žmogui karalystėje, ar visą buvusią politinę valdžią vysime lauk, išreikšdami pasitikėjimą naujomis politinėmis jėgomis. Esu įsitikinęs, kad labai daug padorių, principingų žmonių yra tiek „Drąsos Kelyje“, tiek „Už Lietuvą Lietuvoje“.

Deja, dėl Seimo rinkimų jokių iliuzijų nebeturiu, nors visada VILTIS MIRŠTA PASKUTINĖ. Belieka tik VARDAN TOS LIETUVOS ŽADINTI TAUTĄ.

Stanislovas Stulpinas
2012 m. spalio 6 d.