Nenustebau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrime dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams neužsimena apie „MG Baltic“ ir Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ilgalaikę meilę. Juk iš vienuolikos komiteto narių tik keturi priklauso Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, o komitete stiprias pozicijas turi būtent TS-LKD frakcija.
O taip pat nieko neužsimenama ir apie prezidentės Dalios Grybauskaitės vaidmenį. Sunku pasakyti, ar ji taip pat meiliai draugavo su „MG Baltic“ koncernu, kaip konservatoriai, ar paprasčiausiai šio koncerno bijojo ir sutiko su jų diktatu, nes jie valdo didelę dalį ne tik alkoholio gamybos ir platinimo verslo, bet ir nacionalinės žiniasklaidos priemonių. Tai akivaizdžiai pasimatė, kai D. Grybauskaitė pasirašė alkoholio reklamos draudimo atšaukimą 2011 metais. Iš tokios valdingos moteriškės ji tapo baili pelytė, kuri net nesugebėjo rišliai ir be slapstymosi pakomentuoti savo sprendimo neriboti alkoholio vartojimo skatinimo, nors 250 nevyriausybinių organizacijų prašė prezidentės šį varslo ir partijų sandoriu pagrįstą sprendimą vetuoti. Apie tai plačiau buvo rašyta prieš 8 metus: “Prezidentei patinka valdyti paliegusią, nusigėrusią ir išsižudančią šalį?”
„Pasirašydama alkoholio reklamos draudimo atšaukimo įstatymą šalies prezidentė D. Grybauskaitė pasiuntė nusikalstamam pasauliui, verslui, politikams žinią: taip ir elkitės, aš tokiems procesams pritariu. Manęs netenkina korupcija vokeliuose, bet aš laiminu sudėtingesnes korupcinių susitarimų schemas, nesilaikymą Seimo statuto ir kitas neskaidrias bei nusikalstamas veikas.“
Pirmoji tokio plataus masto politinės korupcijos byla „MG Baltic“ perduota teismui. Tačiau akivaizdu, kad ir kai kurios kitos politinės jėgos balansavo ant politinės korupcijos plona riba, tačiau jiems nei įtarimai, nei kaltinimai nepareikšti. Labai keistai atrodo pirmiausia Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos situacija. Liberalų sąsajos su įvairiais verslais ir jiems atstovavimas mažai kam kėlė ir kelia abejones, tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos ryšiai su „MG Baltic“ dar akivaizdesni, tačiau kažkaip jie neminimi jokiose Valstybės saugumo departamento (VSD) net dešimtmečio aprėpties pažymose, jiems nepareikšti jokie įtarimai . Ar ne todėl, kad yra prezidentės Dalios Grybauskaitės „stogas“ ir nurodymai, ką galima liesti, o ką ne?
Paviešinti D. Grybauskaitės susirašinėjimai su Eligijumi Masiuliu rodo, kad tiek liberalų sąjūdis tiek konservatorių partija buvo jos „draugeliai“, tai atsispindėdavo ir prezidentinių rinkimų kampanijose, šios partijos ją paremdavo, taip pat yra faktas, kad šios abi partijos buvo labiausiai finansiškai remiamos „MG Baltic“.
Viena yra įtarti, spėlioti: ko šioje korupcijos byloje „MG Baltic“ teisėsauga dar neatskleidė apie TS-LKD ryšius, tačiau TS-LKD labai tamprus ilgametis bendradarbiavimas nebuvo jokia paslaptis, net nereikia jokių pažymų ar išskirtinių tyrimų. Kol dar juridiniams asmenims būdavo galima remti partijas, „MG Baltic" rėmusi pagrindines partijas, didžiausią sumą atseikėdavo būtent konservatoriams, tik po jų liberalai, socialdemokratai, „tvarkiečiai“ ir kiti.
Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys 2006-2011 metais iš „MG Baltic“ įmonių konservatorių partija gavo daugiausiai paramos (investicijų) - 351 tūks. Lt , po jų pagal gautą paramą rikiavosi Eligijaus Masiulio Liberalų sąjūdis - 196 tūkst. Lt. Partijos skirtingu metu buvusios tai valdančiosios, tai opozicinės gaudavo „dotacijas“ iš „MG Baltic“, nežiūrint ar jos tariamai kairiosios, ar dešiniosios, ar centristinės, ar liberalios.
Reikia suprasti, kad tai gan nedidelės sumos, kurias paskui verslai ,,atgaudavo“, priėmus palankius sprendimus Seime ar Vyriausybėje. Laisvosios rinkos institutas, kuris atlikdavo lobistinę veiklą tiek viešojoje erdvėje, tiek Seimo komitetuose, taip pat gauna paramą iš „MG Baltic“. Šie procesai veikia sistemoje, o ne tik kažkam „netikėtai“ pakišus dėžutę. Pramonininkas Bronislovas Lubys taip pat remdavo ne kokią vieną partiją, o visas, kurios turi įtaką. Juk logiška: tada nei viena partija negalės balsuoti nepalankiai rėmėjui ir rėmimas veikia kaip darni sistema.
Štai konservatorius Seimo narys Mantas Adomėnas reguliariai susitikinėjo su „MG Baltic“ viceprezidentu Romanu Raulinaičiu ir aptarinėjo politines aktualijas, kas būtų naudinga ir koncernui, ir TS-LKD partijai. Juk yra ne tik buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. O TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis jautė būtinybę su pastaruoju restorane aptarti partijos rinkiminę programą.
Senokai esu sakęs, nors tai labai drastiška, bet buvo tiesa, kad „valstybės nevaldo nei Prezidentas, nei Seimas, nei Vyriausybė“, o tai daro tam tikri siauri verslų interesai. Skandalinga, bet daugybę metų tai buvo normalu, ką su nutylėjimais paviešino ir VSD.
Šia proga galime prisiminti ir kaip prieš dvi savaites verslininkas ir
„prokuroras“ Edmundas Jakilaitis „Dėmesio centre“ labai švelniai skalbė G. Landsbergį. Buvęs toks su išankstine nuomone, kai "kalbino" (puolė), pavyzdžiui, ministrą Bronislovą Markauską ar Ramūną Karbauskį ir kitus - štai su G. Landsbergiu pasidarė pūkinis, švelnutis, meilutis... Kitus tiesiog įžūliai pertraukinėdavo, „pašnekovas“ tik dėl vaizdo, tam, kad patvirtintų jo prokurorinę versiją, politinį užsakymą. O G. Landsbergiui net nereikėjo į LRT studiją važiuoti, pats pas jį atvyko, fone matosi reklaminis TS-LKD „Planas Lietuvai“. Jokių pertraukinėjimų, visos galimybės sklandžiai paneigti „viešai pasklidusią neteisingą informaciją ir versijas“. Štai ir aukščiausio lygio objektyvi „žurnalistika“, „žiniasklaida“, LRT – „visuomeninis transliuotojas“ su tokiais visiškai dvigubais standartais... Ir kas gali paneigti, kaip sakydavo kai kas, kad prodiuserinei Jakilaičio kompanijai už tai nėra dosniai atsilyginama?
Gaila dėl prof. Vytauto Landsbergio veidmainystės
Ar gerbiamas profesorius Vytautas Landsbergis nesielgia veidmainiškai, pasiūlęs Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Priežiūros komitetui mesti Seimo narį Lauryną Kasčiūną iš partijos dėl gautos jo organizacijai paramos iš „MG Baltic“? Partija pasirinko vidurio kelią – metams simboliškai sustabdė narystę joje.
Kaip žinia, tai įvyko Didijį penktadienį prieš Velykas, o tai simboliškai susiję su „atpirkimo ožiu“. Taip TS-LKD pasielgė labai rituališkai, galvodami, kad atrodys skaistesni, „atsikratę nuodėmių“ ir nesusiję su „MG Baltic“, nes vieną „principingai“ paaukojo dėl „visų išganymo“, tad partija čia „ne prie ko“. V. Landsbergis net pareiškė: „Atrodo, kad mūsų partijoje veikė „MG Baltic“ įtakos agentas, gaudavęs iš ten savo įkurtai organizacijai ir mėginęs paveikti aukštą Seimo ir partijos pareigūnę Ireną Degutienę tos verslų kompanijos naudai“. Beje, faktai rodo ką kitą, kad TS-LKD kai kuriais akivaizdžiais veiksmais net dar labiau buvo susijusi su „MG Baltic“ nei Lietuvos liberalų sąjūdis.
2011 m. pabaigoje konservatorių iniciatyva prieš pat įsigaliojimą atšauktas visiškas alkoholio reklamos draudimas. Nors TS-LKD rinkiminėje programoje buvo būtent pasirašiusi, kad sieks visiško alkoholio reklamos draudimo, pasielgė visiškai priešingai. Įnirtingai „MG Baltic“ alkoholio verslui padėjo atšaukiant alkoholio reklamos draudimą paskui į teisiamųjų suolą atsisėdęs panevėžietis TS-LKD partijos pirmininko pavaduotojas ir Ekonomikos bei biudžeto pirmininkas Vitas Matuzas. Apie šio įstatymo nuožmų stūmimą galima išvysti ir šiame klipe:
O kaip visos partijos buvo „pakabintos“, kad priimtų alkoholio pramonei palankų sprendimą, mažai tikėtina, kad čia nebuvo politinės korupcijos, atsiskaitymų. Taip įnirtingai tikrai nebūtų dirbę nei atskiri Seimo nariai, nei partijos, jei dėl to nebūtų galimai gavę rimtą atlygį.
Ką paskui ir parodė alkoholio dėžutėje gryni pinigai pas vienos iš partijų pirmininką.
Net liberalų sąjūdis nesiryžo koncerno „MG Baltic“ atstovų, tiesiogiai dirbančių šiame versle, įtraukti į rinkiminius sąrašus. O konservatoriai - taip. Ar TS-LKD garbės pirmininkas V. Landsbergis nežinojo apie tą akivaizdų TS-LKD „atidirbinėjimą“ alkoholio pramonei ir konkrečiai koncernui „MG Baltic“ atšaukiant alkoholio reklamos draudimą?
2012 m. rinkimuose į Seimą „MG Baltic“ viceprezidentas Artūras Listavičius net TS-LKD sąraše kandidatavo į Seimą bei vienmandatėje kaip TS-LKD atstovas! Pasipiktinimas buvo kilęs ir pačioje TS-LKD partijoje, nes tas kandidatavimas oponentų buvo nurodomas, kaip atlygis už alkoholio reklamos draudimo atšaukimą.
Pasirodo, šie akivaizdūs faktai nėra joks rodiklis matyti, kad „MG Baltic“ ir TS-LKD buvo labai tampriai susiję. Tad tyrimas privalo tęstis ir išryškinti šiuos šiaip jau akivaizdžius faktus, jų seką, įtakas, nusikalstamus šešėlius.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]