Ukrainietiškas dronas dar nereiškia, kad jį paleido Ukraina

Kovo 29 d. Suomijos gynybos ministerija pranešė apie kelis oro erdvę pažeidusius dronus – jie buvo užfiksuoti šalies pietryčiuose, netoli sienos su Rusija, skelbia suomių naujienų agentūra YLE.

Po dronų incidentų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir dabar Suomijoje viešojoje erdvėje vėl mėginama įtvirtinti labai patogią schemą: jei dronas ukrainietiškas, vadinasi, viskas jau aišku.

Tačiau viešai turima informacija leidžia tvirtai pasakyti tik viena – bent dalis šių aparatų buvo identifikuoti kaip ukrainietiškos kilmės arba siejami su Ukrainos smūgiais Rusijos infrastruktūrai.

Reuters skelbė, kad Lietuvoje nukritęs dronas, pasak premjerės Ingos Ruginienės, buvo skirtas smogti Rusijos Primorsko terminalui, Latvijoje pareigūnai pagal nuolaužas jį įvardijo kaip ukrainietiškos kilmės, o Suomijoje bent vienas objektas buvo atpažintas kaip ukrainietiškas AN196.

Tačiau būtent šioje vietoje ir prasideda svarbiausia manipuliacija.

Modelio ar kilmės atpažinimas dar neįrodo, kas konkretų droną paleido, iš kur jis buvo paleistas ir kas jį valdė. „Ukrainietiškas AN196“ dar nereiškia „jį paleido Ukraina iš Ukrainos teritorijos“.

Tai reiškia gerokai siauresnį dalyką: buvo atpažintas aparato tipas arba jo kilmė. Viešai kol kas nepaskelbta tokio įrodymų rinkinio, kuris leistų be abejonių nustatyti operatorių, paleidimo vietą ir visą maršrutą.

Dar svarbiau tai, kad viešojoje erdvėje kol kas vyrauja ne tyčinio smūgio NATO valstybėms, o nuklydimo versija. Reuters pranešė, kad Estijos ir Latvijos incidentai buvo siejami su platesne Ukrainos ataka prieš Rusijos naftos infrastruktūrą, o Suomijos premjeras Petteri Orpo pareiškė, jog bent dalį nukrypimų galėjo lemti Rusijos elektroninis slopinimas. Kitaip tariant, net ir tie šaltiniai, kurie kalba apie ukrainietišką šių dronų kilmę, tuo pačiu nepateikia pagrindo teigti, kad Ukraina juos sąmoningai siuntė į Lietuvą, Latviją, Estiją ar Suomiją.

Todėl šiandien sąžiningiausia išvada yra paprasta: apie ukrainietišką šių dronų kilmę kalbėti pagrindo yra. Tačiau teigti, kad Ukraina juos tyčia leidžia į kaimynines NATO valstybes, kol kas nėra pagrindo.

Viešai šiuo metu matyti ne pilnas ir užbaigtas įrodymas, o bandymas iš dalinės informacijos pagaminti politiškai patogią versiją. Kol nebus parodyta telemetrija, skrydžio maršruto rekonstrukcija, ryšio kanalų analizė ar kita detali techninė medžiaga, teiginys „ukrainietiškas dronas“ ir teiginys „jį paleido Ukraina“ nėra tas pats.