Ukrainoje toliau tęsiasi smurtas, žūsta žmonės

Rašydamas komentarą nesivadovauk emocijomis, bet geriau įjunk mąstymą. Būtent televizijos šio mitingo tiesioginės transliacijos ir nerodė.

ko gero manot ,kad politika tai yra tai ka matot per televizoriu.Tada ziurekit ir kita puse palaikancius mitingus.

Jei jūsų komentaruose, kuriuose jau šiaip nelabai ką suprasi, dar reikia tarp eilučių skaityti, tai matyt mes aplamai iš skirtingų "svorio" kategorijų. Matau, kad čia ką nors aiškinti, tik bergždžias laiko gaišimas. Bendram apsišvietimui siūlyčiau peržiūrėti šiandien Maskvoje vykusio mitingo, palaikyti Ukrainą įrašą. Nors, matyt tokie renginiai tamstos nedomina.

As su jumis visiskai sutinku. Manau yra daug zmoniu taip mastanciu.

Jūs beveik kaip Henry A. Kissingeris - abu nenorite stiprios Ukrainos kartu su Lenkijos Sikorskychu. Bijote Ukrainos ir puoselėjate šių laikų Agro-Joint'us, bet lošikų pasaulio geopolitikoje jau yra daugiau nei judu su Henriuku ir Sikorskychu.

ir Jules ir Arunui.Pirma nesu joks anonimas.Antra VU nesimokiau.Ir trecia -jei negalit skaityt tarpeiluciu(kaip sake vienas zymus Lietuvos muzikantas)parasysiu jums tiesiai.Ukraina jau pasidalino rusai su amerikieciai.Politikoj kaip zinia nera nei draugu nei savu,o yra tik interesai.Karo tikrai nebus ,bent jau pasaulinio .Bus tas pats kaip ir Gruzijoj.Tik gaila busimu auku.Nei Putinui labai rupi gyvenantys Kryme,nei juo labiau Obamai labai rupi ukrainieciai.O gal EUtai koks nors caritas?Visi turi savus interesus-Ukrainai ir ukrainieciams labai nepasiseke.

Verta į politologo Anguso Roxburgho teiginį: "Tai, ką rodo ir kalba Rusijos žiniasklaida – labiausiai užnuodyta propaganda nuo pat sovietų laikų." pažvelgti atidžiau. Sovietiniai laikai buvo nevientisiniai šia prasme. Buvo ir toks "chruščioviško" atšilimo metas, kad Solženicino nelabai stora knyga "Viena Ivano Denisovičiaus diena" buvo pristatyta kaip kandidatė valstybinei premijai gauti. Kada prie Nikitos Sergejevičiaus atviravimus sukilo "hegemono" partijos elitas tą knygą išėmė iš bibliotekų lentynų, tačiau visuomenė vienos kalinio dienos sovietų "gulage" nepamiršo. Savito atviravimo buvo ir Leonido Brežnevo laikais. Smagiai skambėjo jo aiškinimai apie trečią pavogtą maišą ir kad ekonomika turi būti ekonomiška. Nors visa žiniasklaida tada buvo akylai cenzūruojama, bet laisvų minčių ir tada joje pasitaikydavo. Michailo Gorbačiovo laikais laisvės dvelksmą pajuto ne tik politikai, bet ir žiniasklaida. Būtent tai ir buvo stimulas siekti daugiau ar net laisvės maksimumo. Visai kitokia situacija Rusijoje dėliojasi V.Putino režimo metais. Tie Boriso Jelcino pasėtų daigų gležnūs augliai pradėti nuosekliai trypti ir naikinti.Pastaruoju metu tai daro su didžiule energija. Būtent todėl demagogijos nuodai vis labiau panešėja į J.V.Stalino laikmetį, kai turėjome pačią "laisviausią konstituciją Pasaulyje", o visuomenė gyveno kietose specialių tarnybų gniaužtuose. Laisvesnį žodelį gerokai rizikuojant galėjai ištarti tik kalbantis dviese. Tada dar galėjai, jei pasiseks, išsiginti, kad to ar ano nesakiai. Jei tarp trijų pokalbio dalyvių vienas pradeda kalbėti drąsiau, tai galima buvo net garantuoti, kad jis yra "bildukas". Daugelis tai žinojo ir jautė, tad kiti du pašnekovai iš karto nutildavo ir pasitraukdavo. Nežinau, ar Stalino gniaužtai - galutinė riba. Iš pavienių informacinių fragmentų matome kaip dabar yra Š.Korėjoje. Ten gali griežtai bausti net už tai, kad per mažai ašarų išliejai po buvusio diktatoriaus mirties. Tik nereikia manyti, kad Lietuvoje dėl Stalino mirties nebuvo kam ašarų lieti. Tai darė net vidurinės reikšmės valdininkai bei tarnautojai, mokyklų vadovai ir t.t.. Manau, kad kai kurie gal net nuoširdžiai. Psichologai jau yra gerokai išaiškina mums tokius padarytos įtakos sindromus. Drįsčiau netgi teigti, kad didžiausią žalą sovietinė okupacija Lietuvoje padarė žmonių mąstymui. Iš tos būsenos kai kam buvo sunku prisikelti. Dar ir šiandien, po 24 metų laisvės tokių reliktų galima pastebėti. Tad net nereikia stebėtis, kad tokias pastangas ir didžiules lėšas Rusijos imperijos režimas investuoja į savo propagandą visame Pasaulyje. Gal jaučia, kad tai atsiperka. Ar atsiperka Lietuvoje? - manau, galime spręsti mes patys. Kiekvienas savyje tą galime pajusti, jei mąstymas nėra visai atbukęs.

Mes nepriklausomybe atkūrėme 1990 kovo 11-aja. TSRS subyrėjo 1991 rugpjūtį, Taigi, jeigu ne Rusijos demokratinės jėgos, kitaip sakant, jei ne rusų tauta, tai nebūtu nei mūsų nepriklausomybės, nei mūsų teisėtai žmonių išrinktos valdžios. Taip, reikia pripažinti, jog Jelcinas nesugebėjo suvaldyti Rusijos, tuo pasinaudojo, gudrutis putinas (iš didžiosios raidės šio veikėjo pavardės niekada nerašau - jis to nevertas)ir užgrobė valdžią. Tik nepradėk aiškinti, kad tai Jelcino paveldėtojas. Visi gerai žinome kaip tai daroma. Taigi, pats putinas atėjo į valdžią neteistai. Viskas tuom ir pasakyta. Tuo tarpu Kijeve valdžia atėjo po įvykusios revoliucijos, kai žmonės neapsikentę nuvertė oligarchų valdžią. Ir daugiau neaiškink apie Juščenkas ir Timošenkas, nes šie žmonės būdami oligarchų valdomoje sistemoje, net ir norėdami negalėjo nieko padaryti. Čia lygiai tas pats, kaip ir Lietuvoje. Jei dar norim kažką pakeisti, reikia viską pjauti iš pat šaknų.