|
Net ir būnant kvalifikuota teisininke, gerai susipažinusia su "D.Kedžio istorija", manau, reikia nemažai laiko ir pastangų, kad visą tai išanalizuoti iš esmės bei teisiškai apibendrinti. N. Venckienės 327 psl. knyga "Drąsiaus viltis - išgelbėti mergaitę", atsiradus daugybei papildomų naujų faktų, gali tapti tik pirminiu juodraščiu. LR Konstitucinis teismas, spręsdamas net ir kokį nesudėtingą klausimą, aptaria bei paruošia sprendimą per ilgus laikotarpius. Ilgose nutartyse kartais būna tik keli prasmingi, su klausimu tiesiogiai susiję sakiniai. N.Venckienė tokios laiko prabangos neturi, tad jai gali tekti darbuotis neskaičiuojant valandų.Gal net pasitelkiant talkininkus, vertėjus ar pan. Toks, daug teisinių dalykų aprėpiantis darbas būtų nesuderinamas su visokiais pašaliniais trukdžiais. Todėl manau, kad kol N.Venckienė tvirtai nepasiruoš tolesnei įvykių procesinei eigai, ji neskubės pati pasiviešinti savo buvimo vietos. Nemanau, kad norėtų netikėtai sulaukti dviejų vyrukų, kurie liudininkų buvo pastebėti nusikaltimų vietose. Nemanau, kad ji, tiesiogiai nedalyvaudama Seimo darbe, gvieštųsi į Seimo narės atlygį. Keliamas dėl to triukšmas žiniasklaidoje ir tarp politikų - gerokai priešlaikinis.
Peržvelgiau Youtube 2013. 05. 01 “Sąmokslo teoriją ” , kur Arno Klivečkos laidoje dalyvavo V.Stundys, V.Jurkevičius, V.Vasiliauskas ir P.Gylys. Manau, kad ši laida verta žiūrovų ir skaitytojų dėmesio.
Laidos klausimas buvo toks: “Ar pateisinate N.Venckienės pabėgimą?” Ar tai koks pabėgimas ar tik laikinas pasitraukimas nuo galimo įvairaus susidorojimo, dar vertėtų atskirai aptarti. LR Konstitucijoje nurodyta, kad kiekvienas pilietis “gali laisvai ivykti iš šalies” ir kad ” negalima piliečiui drausti grįžti į Lietuvą”. Prokurorai jokių sankcijų N.Venckienei nėra pateikę, tad ji galėjo elgtis taip, kaip jai atrodė tikslingiau siekiant tiesos ir teisingumo. Tikėtina, kad tokios galimybės, gyvenant demokratinėje terpėje užsienyje, šioje situacijoje netgi geresnės.
Manęs neįtikino V.Stundžio ir V.Jurkevičiaus bandymai pateisinti teisinio imuniteto panaikinimą ir netgi suėmimo galimą taikymą. Įpusėjus laidai skambinusių žiūrovų daugumos – taip pat. Santykis 2500 / 196. Galiu nujausti tik vieną dalyką. “Stovėjimas po medžiu” padarė didelę žalą Lietuvos politinei dešinei. Kadangi, iš kairės ar centro daug tikėtis gerinant sudėtingą situaciją teisėsaugoje didesnių vilčių niekad nebuvo tikimasi, tai galima teigti, kad politinė dešinė prarado puikų šansą pakovoti už tiesą ir teisingumą mūsų šalyje,pagerinti situaciją teisėsaugoje ir tuo pačių gauti daug viešųjų ryšių balų. Dar daugiau. Netgi ne tie balai svarbiausia. Dar svarbiau nenusižengti etinėms ir moralinėms, bendrai visuomenėje pripažintoms normoms.
O juk tereikėjo nuosekliai toliau eiti 2010.01.21. Seimo sprendimo keliu, neigiamai vertinant teisėsaugos darbą “D.Kedžio istorijoje” ir žuvusių, tikriausiai, būtų gerokai mažiau. Jei N.Venckienė su savo turimais konkrečiais įvairiais duomenimis sugebės išeiti į platesnę viešumą, Lietuvos teisėsauga gali apsijuokti, kaip mano a.a. močiutė pasakytų, “prieš visą svietą”. Patikslinsiu – “prieš demokratinių šalių visuomenes”. Neįmanoma būtų dėl tokios situacijos apkaltinti pačią Neringą Venckienę, kurios ryžto ieškant tiesos sumažėjimo nepastebėjau per visą penkerių metų laikotarpį. Jos pilietinė teisė gintis visomis teisinėmis priemonėmis tam, kad tiesa ir teisingumas Lietuvoje laimėtų, o mūsų šalis galėtų būti vertinama kaip teisinė valstybė, kur yra LR Konstitucijos viršenybė bei galioja tiesos ir teisingumo principai.
|