Valstybės kontrolė: laisvosios ekonominės zonos ir pramoniniai parkai nepateisina lūkesčių

Valstybės kontrolė atliko laisvųjų 2 ekonominių zonų (LEZ) Kaune bei Klaipėdoje ir 8 pramoninių parkų vystymo auditą.

Iš jų 5 pramoninius parkus, esančius Naujojoje Akmenėje, Marijampolėje, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje, taip pat nuspręsta pertvarkyti į LEZ. Į jų vystymą valstybė investavo 160 milijonų litų.

„Naujų LEZ steigimas, skatinant investicijas mokestinėmis lengvatomis tik į konkrečias teritorijas be ilgalaikės investicijų pritraukimo strategijos, gali neduoti efektyvaus rezultato“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Nėra aiškiai reglamentuoto investicijų rizikos, įsipareigojimų ir atsakomybės pasidalijimo, iš LEZ valdymo bendrovių nereikalaujama tinkamų rezultatų bei atskaitingumo, nustatė auditoriai.

Nei Kauno apskrities viršininko administracija, nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei Vyriausybė ir LEZ prižūrinti Ūkio ministerija negalėjo pateikti tarptautinio konkurso dokumentų. Taigi valstybė šiuo metu neturi visų duomenų apie šalių prisiimtus įsipareigojimus ir verslo planuose numatytus zonų vystymo planus.

Taip pat pastaruoju metu į LEZ teritoriją įtraukiami ir privatūs žemės sklypai, kurių valstybė neketina išpirkti. Teisės aktai to nereglamentuoja.

Valstybės kontrolė nustatė, kad iki gegužės pabaigos buvo pasirašyta 16 sutarčių su investuotojais, kurie išsinuomojo 57 hektarų pramoninių parkų teritorijos ir numatė investuoti į ją 236 milijonus litų bei sukurti 407 darbo vietas. Šiuo metu investuota tik 9 milijonai litų ir sukurta 14 darbo vietų.

Vyriausybei rekomenduota patvirtinti valstybės investavimo į LEZ infrastruktūros vystymą kriterijus ir rodiklius. Ūkio ministerijai rekomenduota LEZ valdymo bendrovėms nustatyti įpareigojimus dėl veiklos rezultatų ir atsakomybę už jų nevykdymą. Taip pat pasiūlyta nustatyti privačios žemės įtraukimo ir naudojimo tvarką.

vkontrole.lt