Vilniaus savivaldybės paaiškinimas apie miesto centre kertamus medžius (papildyta „ekspertai.eu“ komentaru)

Pjauti sveikus medžius Vilniuje nėra naujiena. Pavyzdžiui, dar prieš ketverius metus su jais iš peties buvo pasidarbuota Sereikiškių parke ir sunaikinta aibė sveikiausiųjų. Buvo teigiama, kad sveiki augalai naikinami dėl žmonių gerovės. Daugiau apie tai skelbėme publikacijoje „Vilniaus savivaldybė išpjovė parką (foto)“. 

Prieš kelias savaites Vasario 16-osios gatvėje nupjauti sveiki medžiai vėl sukėlė ne vieno vilniečio pyktį.

Nupjautas sveikas medis Vasario 16-osios gatvėje.

Nupjautus augalus apžiūrėjusi dendrologė Marija Tamkevičiūtė patvirtino, jog dauguma nukirstų medžių yra sveiki. „Galima matyti, kad kai kuriems šių medžių apie 60 metų, tačiau jie sveiki, nepažeisti ligų. Liepos visuomet buvo sodinamos šalia gatvių, kaip medžiai, geriausiai apsaugantys nuo taršos. Vidutinio dydžio medis per vieną vegetacijos laikotarpį absorbuoja tiek kenksmingų medžiagų, kiek jų išskiriama iš 130 litrų benzino. O 6, 10, 15 kvadratinių metrų pločio liepų laja 3 kartus sumažina gyventojų girdimą gatvės triukšmą“, – sakė M. Tamkevičiūtė.
 

Labai gaila nukirstų sveikų medžių pačiame miesto centre.

Tąkart Seimo narys Linas Balsys teigė, jog sveiki medžiai su Vilniaus miesto savivaldybės žinia kertami be jokio rimto pagrindo. „Šiuo metu savivaldybė yra užsibrėžusi tikslą ištisinio asfaltavimo būdu sutvarkyti gatves, planuojama plėsti automobilių statymo vietas. Miesto žaliosios zonos, medžių alėjos turi savo funkciją: apsaugo nuo gatvės triukšmo, taršos, vasarą – nuo karščio. Vilnius visada buvo žalias miestas, todėl nedovanotina, jog dėl vairuotojų ar kelininkų patogumo kertami sveiki medžiai, ištisos medžių alėjos. Mano manymu, už tokį savavališką medžių kirtimą už tai atsakingi asmenys turėtų prisiimti ne tik moralinę, bet ir teisinę atsakomybę“, – sakė L. Balsys.
 

Nupjauti sveiki medžiai Vasario 16-osios gatvėje.

O prieš savaitę Neries pakrantėje Žvejų gatvėje buvo sunaikinta dar apie 50 tuopų.

Iškirstos tuopos Žvejų gatvėje.

Visą šią situaciją pakomentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyriaus Želdynų poskyrio vyriausioji specialistė Giedrė Čeponytė.

Skelbiame šį paaiškinimą:

ŽVEJŲ GATVĖS TUOPOS

Žvejų gatvė medžiais buvo apsodinta maždaug prieš 60–80 metų. Didžiąja dalimi – kanadinėmis tuopomis Populus canadensis Moench.

Vėliau buvo pasodintos ir liepos. Tikslaus medžių (ypač tuopų) amžiaus nustatyti nėra įmanoma, nes išpuvusi vidurinioji medžio dalis – karna.

Žvejų gatvė apie 1919-1939 m.

Medžiai buvo susodinti chaotiškai – vieni arčiau, kiti toliau nuo gatvės. Siekiant rekonstruoti šią atkarpą ir įrengti saugius pėsčiųjų ir dviračių takus – šiuos senus medžius buvo būtina pjauti.
 

Žvejų gatvė 2014 m.

Kanadinė tuopa Populus canadensis Moench – žydėjimo metu alergiją sukeliantis medis, kuris nėra pageidautinas miesto želdynuose. Taip pat jo greitas augimo tempas sąlygoja minkštą medieną, kuri yra linkusi į puvinį. Šios tuopos prieš maždaug 50 metų buvo netinkamai nugenėtos sutrumpinant viršūnes, – didelės žaizdos išprovokavo dar greitesnį puvinį.

Palei visą gatvę – kiek tik leis požeminiai inžineriniai tinklai – pasodinsime liepas, kurios, galima sakyti, yra tradicinis Vilniaus miesto medis – jų yra daugiausia ir jos pakančios augti miesto sąlygomis.

Palei gatvę eis dviračių takas, pėsčiųjų takas ir žaliojoje zonoje palei pakrantę sodinsime liepas, kurios sudarys pavėsį praeinantiems ir pravažiuojantiems.

Sodinami medžiai bus apie 20–25 cm apimties, apie 3–4 m aukščio, 15 metų amžiaus su suformuotu šaknų gumulu. Liepas sodinsime atvirame grunte – toliau nuo gatvės važiuojamosios dalies, todėl bus mažesnis druskos poveikis ir tuo pačiu palankesnės augimo sąlygos.

Panašius medžius sodinome pernai Šventaragio gatvėje.

Giedrė Čeponytė



Specialisto komentaras: „Vilniaus Savivaldybės Želdinių poskyrio vyriausiosios specialistės pateikta nuotrauka, kaip esą atrodė Žvejų gatvė 1919-1939 metais.


Tai – netiesa. Tolumoje matyti vadinamasis „mokslininkų namas“, pastatytas 1951 metais. Žaliasis tiltas iki karo buvo plieninis santvarinis, o dabar matomas sijinis, atstatytas 1952 metais.“