Kad prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, liudija ta aplinkybė, jog į darbą paleidžiami vis galingesni ginklai. Prezidentūra užtaisė vieną didžiausių pabūklų – Valstybės saugumo departamentą (VSD). Nenuostabu, nes vieša paslaptis, kad mūsų specialiosios tarnybos ir tam tikros politikų grupės yra suaugę į vieną esybę.
Šįsyk VSD turi užbėgti už akių bet kokioms spekuliacijoms D. Grybauskaitės biografijos tema, nes jos komanda puikiai supranta, kad, skirtingai nuo pirmosios rinkimų kampanijos, kai šalyje buvo „grybmanija“, per šį vąjų nepatogūs klausimai apie išplėštus D. Grybauskaitės biografijos puslapius būtinai iškils.
Todėl vienintelis būdas neutralizuoti tokius klausimus – juos keliančius išsyk paskelbti Rusijos slaptųjų tarnybų agentais. Sudaromas ir galimų išdavikų sąrašas, nes „valdyba (Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyba - red. past.) turi ryšių su kai kurių Lietuvos partijų, žiniasklaidos atstovais, politologais.“ Kitaip tariant, bet kuriam politikui, žurnalistui ar politologui prieš prasižiojant reikia žinoti, kad jis bus įtrauktas į šį sąrašą.
Kad VSD tapo prezidentės viešųjų ryšių grupe, patvirtina tai, kad nėra jokio oficialaus VSD pareiškimo, informacija paprasčiausiai nutekinama žiniasklaidai, o vėliau Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė įpareigojama pareikšti, kad ketvirtadienį trijų Baltijos prezidentų susitikime dalyvaujančią D. Grybauskaitę apie gresiančias informacines provokacijas žodžiu informavo VSD.
Taip VSD ir toliau sėkmingai griauna savo įvaizdį piliečių akyse. Ar įmanoma, pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad JAV prezidento atstovas spaudai praneštų pasauliui, jog CŽV informavo prezidentą apie musulmoniškų šalių planus suteplioti jo biografiją?
Sakoma, kad prie švaros joks purvas nelimpa. Ko gero, jei VSD rėkia „šalin rankas nuo prezidentės“, tai rudens darganų keliama depresija ir fobijos plevena prezidentūroje.
Papildyta
Apklausa dėl prieš Lietuvą ir prezidentę ruošiamos dezinformacinės Rusijos atakos