VSD reforma ir Žvalgybos įstatymas

Seimo plenarinėje sesijoje rudenį turėtų būti pradėtas svarstyti Žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris jau parengtas, belieka iki galo nugludinti baigiamuosius niuansus.

Vieno iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Seimo TS-LKD frakcijos narys Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas tikina, iki šiol buvo sulaukiama daug priekaištų dėl Operatyvinės veiklos įstatymo taikymo civilinei žvalgybai, jo veikimo metodų ir atsakomybės stokos, todėl esą ir kilo mintis iš esmės pertvarkyti šią sistemą.

„Žvalgybos institucijos - ne teisėsaugos institucijos, bet gindamos Lietuvos nacionalinius interesus jos turi naudoti tuos pačius metodus. Reikia surasti balansą, kaip būtų dirbama efektyviai, tačiau nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis galimybėmis. Todėl vietoje Operatyvinės veiklos įstatymo bus kuriamas naujas Kriminalinės žvalgybos įstatymas teisėsaugos institucijoms ir Žvalgybos įstatymas, su metodais, jų kontrolės aprašymu karinei ir civilinei žvalgyboms“, – pertvarkos esmę trumpai apibūdino parlamentaras.

Šiuo metu galiojantis įstatymas ne iki galo reglamentuoja žvalgybą – jos atlikimo pagrindus, žvalgybos informacijos rinkimo būdus, surinktos informacijos teikimą suinteresuotiems asmenims, žvalgybą vykdančių institucijų koordinavimo ir kontrolės procesus.

A. Anušausko įsitikinimu, žvalgybai turi būti taikoma parlamentinė kontrolė. Kad šito reikia, įrodė prieš 2 m. atliktas parlamentinis tyrimas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos, kai aukščiausio lygio Lietuvos politikai, su Prezidentūra imtinai, nebuvo tinkamai informuojami, ką nusprendė ir nekontroliuojamai vykdė tuometiniai VSD vadovai. Politikai turi žinoti visas detales, kurių reikia priimant politinius sprendinius.

Pagal VSD reformą numatytas NSGK pakomitetis, kuruosiantis būtent žvalgybos klausimus. Komiteto narė Krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė pasiūlė įvesti ir Žvalgybos inspektoratą prie Vyriausybės, kaip papildomą kontrolės svertą.

Numatoma detaliai reglamentuoti žvalgybos ir kontržvalgybos veiklą – šių veiklų sampratą, tikslus, principus, informacijos rinkimo būdus, šios informacijos panaudojimą, apsaugą, atsakomybę už jos neteisėtą panaudojimą. Taip pat planuojama žvalgybą ir kontržvalgybą atriboti nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.

“VSD turi tapti atskaitinga, demokratinės valdžios kontroliuojama ir turinčia autoritetą visuomenėje civiline institucija“, – apibendrino Seimo NSGK pirmininkas A. Anušauskas.

lrs.lt