VSD: yra pagrindo vertinti, kad antivyriausybiniai protestai virsta valstybę destabilizuojančiais veiksmais

Demokratija yra valdžios formavimo būdas, ir jei sakote, kad demokratijos (kol kas) nėra (iš principo), tai tvirtinate, kad valdžia (kol kas) niekaip neformuojama (iš principo). Kiekviena sąvoka turi du požymius — sąvokos turinį ir sąvokos apimtį. Demokratijos turinį sudaro „atstovų“ rinkimas ir referendumai, o apimtį sudaro platus demokratijų spektras, tame tarpe ir oligarchinė demokrtatija, kuri yra populiariausia, ir imitacinė. Matau, jog jūs romantiškai, kaip aš paauglystėje, svajojate apie laikus, kada niekas negalės nupirkti/papirkti demokratiškai išrinktų „atstovų“, kai jie priiminės sprendimus. Tačiau tikriausiai suprantate, kad tai yra tik paikos svajonės. Esant demokratijai, taip nebus niekada, nes korupcija yra imanentinė demokratijos savybė. Nekorumpuota demokratija yra oksimoronas. Tai jau esu daug kartų aiškinusi, nebesikartosiu. Taip pat daug kartų aiškinau, kas yra omnikratija ir kodėl ji yra absoliučiai atspari korupcijai. Jei esate kiek susipažinęs su blokinimu (angl. Blockchain technology) arba su kokia nors kriptovaliuta, pvz., bitkoinu, tai turėtumėte suprasti, kaip ten veikia anonimiškumas ir kodėl bitkoinas toks patikimas. Omnikratija yra dar patikimesnė ta prasme, kad išsaugo ir anonimiškumą, ir neleidžia „atitaisyti“ to, kas jau įvyko. Šiaip ar taip, norint kompetentingai diskutuoti ta tema, o ir kitomis, reikėtų bent jau gerai išnagrinėti knygą apie kolektyvinį intelektą ir omnikratiją, tik nežinau, kada ji pasirodys. Aš perskaičiau rankraštį ir matau, kad omnikratija yra vienintelė išeitis iš visame pasaulyje susidariusios krizės, kuri, daugelio manymu, vis gilėja. Taigi tiek apie tai, su kuo palyginus neseniai susipažinau ir kas mane nepaprastai sužavėjo — apie kolektyvinį intelektą ir omnikratiją. Šis komentaras ekspertuose.eu paskutinis — turiu palikti jus, manęs laukia kiti darbai. Malonu buvo pabendrauti.

tamstos nepuošia nuolatinis oponento minčių iškraipymas :))) - aš rašiau būtent tai, kad demokratijos kol kas nėra iš principo ! - yra tik propindosinio kapitalo diktatūra , užmaskuota po demokratijos iškaba, arba l. retais atvejais yra demokratijos surogatas, t.y. nedestiliuotas ir net nefiltruotas raugas - tose šalyse, kurios labiausiai neprilausomos nuo pindosyno :) - ir kol bus pindosyno ekonominė ir karinė diktatūra, tol nebus jokių valdymo variantų, kurie nebūtų nupirkti :))) - visų pirma įskaitant tamstos narkotiką - omnikratiją, kur sprendimai neva priimami tipo annimiškai :)))))) - rimtiems “interesantams“ , sąvoka “anonimiškumas“ neegzistuoja, jei tamsta nežinojai :DDD

Tai jus turite ivertinti gresmes Lietuvai, is valdzios kylancias. Vyriausybe turetu buti arestuota ir nuteista uz Tevynes isdavyste. Kaip 4 komunarai. Neverti jus A.A Augustino Povilaicio atminimo.

Nebent tiesiogine. Melas istorijoje apie Julius Gaius Caesar, apie Nero, apie Nichola Machiavelli. Viskas buvo kitaip. Cicero ir Cato buvo korumpuoti nieksai. Machiavelli aprase valdzios nieksybes ir pateike kaip rekomendacijas valdziai. Neronas is savo asmeniniu lesu atstatinejo Roma po gaisro, nebuvo Jo ten, negrojo jis arfa Romai degant. Napoleon Bonaparte: istorija yra melu rinkinys, del kuriu susitarta.

Aš puikiai suprantu jūsų ironiją, kuri būdinga ir Chazinui, vis tik lieku prie savo demokratijos supratimo, kai jos aiški struktūra apsprendžia tai, kaip funkcionuoja ta struktūra. Net jei ir demokratiškai suformuota „atstovų“ valdžia (arba dalis valdžios) anksčiau ar vėliau netaptų užsienio interesų grupių agentais, pakanka ir vietinių SISI grupių, kurios įdarbins demokratiškus „atstovus“ savo siaurų interesų reikalų tvarkytojais. „Atstovai“ VISADA bus ta prekė, kuri neliks nenupirkta. Todėl visiškai NĖRA taip, kad demokratija serga ir ją dar galima reanimuoti, išvalius nuo „pindosų“, „propindosų“ ir „pornAsklaidos“ įtakos. Visai ne. Demokratija yra ãtgyvena, nors buvo metas, kai ji atliko visuomenei svarbias funkcijas. Dabar ši struktūra griauna visuomenę.

“Riaušės, perversmai ir kt. smurtiniai veiksmai nėra demokratija, bet yra demokratijos nuolatinis palydovas.“ :))) - tamsta juk puikiai supranti, kad sakydama “demokratija“, švelniai sakant “pjauni grybą“ :)) - ši “demokratija“, kurios palydovais/dalimi yra krizės, perversmai, skandalai, riaušės ir taip be galo, iš esmės tėra mimikrinė pindosnio elito, pidosinio bomondo diktatūra arba kitaip sakant, “bezpredielas“, su demokratinėmis dekoracijomis :)) - ir pagrindinė šitos “demokratijos“ problema net ne butaforinės ir netobulos jos “veikimo“ technologijos, kurios yra tik diktatūros priedanga, o totali masinio informavimo priemomių (pornosklaidos) priklausomybė nuo propindosinio elito, kas reiškia, kad veršių smegeninių formatavimas yra išimtinai vienose rankose :) - viskas yra labai gerai apgalvota, technologiška ir funkcionalu :)))))))

jūs pirma ištirkite, o paskui skelbkite kokias nors išvadas. Nes pagal savo prognozes tirdami tik rusiškai baltarusišką versiją tirsite, ir tyrimas bus vienpusis. Vis jus mokyk, ir mokyk...

O kodėl 50%+1 turi turi TILPTI Vilniuje? Kur pasakyta, kad valdžia formuojama tik fiziniu susirinkimu vienoje vietoje, kaip Senovės Atėnuose? Kijevo pavyzdys netinka, nes 2014 metais Ukrainoje buvo įvykdytas valstybinis perversmas. Panašų perversmą bandė įvykdyti pernai (2020 metais) ir Baltarusijoje. Riaušės, perversmai ir kt. smurtiniai veiksmai nėra demokratija, bet yra demokratijos nuolatinis palydovas. Kaip demokratija, taip ir mitingai, juo labiau riaušės yra kontraproduktyvus sprendimų priėmimo būdas. Lietuvoje primta, kad demokratija yra tokia procedūra, kai „atstovams“ išrinkti užtenka 25% rinkėjų daugiamandatėse ir 40% vienmandatėse. Pakartotiniame balsavime net nėra nustatytos apatinės rinkėjų ribos. Svarbiausia tai, kad niekam NEDRAUDŽIAMA dalyvauti „atstovų“ rinkimuose, bet niekas ir nevaromas su šautuvu į rinkimus, taip pat niekam neskiriama administracinė bauda už nedalyvavimą. Taigi, AKTYVIEJI Tautos atstovai ir yra Tauta, nes VISI GALI dalyvauti rinkimuose, o jei nedalyvauja, reiškia, jog nedalyvaujantys leidžia spręsti konkretų klausimą aktyviesiems. Neįvykus rinkimams, ankstesnieji „atstovai“ lieka toliau valdžioje. Kalbant apie pasipriešinimą okupacijai, tai buvo kilnus reikalas, bet jo ginkluota ir smurtinė forma buvo pasmerkta nesėkmei. Priešintis galima ir pasitelkiant protą, ne tik jėgą ir bauginimą.