Pirmadienį įvykusios derybos dėl Ukrainos krizės sprendimo mažai ką išsprendė. Kalbame apie Ukrainos siekį įstoti į NATO.
Bet NATO niekada nekvietė Ukrainos į savo gretas, ir sąjungininkai neketina to daryti. Tam, kad sumažinti krizę, aljansas, užuot tęsęs kautynes su Rusija dėl abstrakčių principų, turi aiškiai išdėstyti savo realų kursą.
O realybė yra ta, jog aljansas nėra pasirengęs priimti į savo gretas Ukrainą. Jeigu tai padės išvengti karo, kodėl garsiai nepasakius to, ką bet kuris NATO valdininkas būtinai pasakys „už uždarų durų“: kad NATO nesvarsto Ukrainos narystės klausimo?
Juk NATO nesulaužys savo principų, jeigu paskelbs, kad Ukraina turi teisę įstoti, bet aljansas nesiūlo jai narystės. Tai būtų teisingas ir tikslus pareiškimas.
Tokia santūrumo demonstracija turi precedentų. 1996 metų gruodį NATO sąjungininkai pareiškė, kad jie „neturi nei ketinimų, nei planų dislokuoti branduolinį ginklą naujų narių teritorijoje, ir tam nėra pagrindo“. Tai buvo vadinamoji „trijų ne deklaracija“. Ji nuskambėjo iki naujų narių priėmimo į aljansą. Jeigu NATO sutiko prisiimti tokį savęs apribojimą prieš 25 metus, reiškia, jis visai priimtinas ir šiandien.
Pareiškimas, jog aljansas neketina siūlyti Ukrainai narystės NATO, gali nuskambėti tik mainais į ženklų Rusijos pajėgų prie sienos sumažinimą. Tai nebūtų nei pralaimėjimas, nei silpnumo požymis – pasakyti, kad NATO neplanuoja daryti to, ko ji bet kokiu atveju neplanavo daryti. Jeigu tokios realybės pripažinimas padės išvengti konflikto, kuris gali sunaikinti Ukrainą ir destabilizuoti Europą, tai bus labai nedidelė kaina.
Šaltinis: ft.com
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
