
Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, auga ir atgrasymo finansavimas Lietuvoje. O tai ne tik stipresnė kariuomenė, bet ir apčiuopiama nauda šalies ekonomikai.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, daugiau kaip pusė – apie 62 proc. – gynybos biudžeto lėšų grįžta į valstybės ekonomiką: per darbo vietas, mokesčius, technologijų plėtrą ir vietos gamybą.
Didėjant biudžetui, plečiasi ir bendradarbiavimas su užsienio gamintojais – nuo transporto priemonių iki pažangių technologijų. Tokios sutartys užtikrina, kad dalis gamybos ar technologijų būtų perkeliama į Lietuvą, o mūsų įmonės taptų pasaulinės gynybos tiekimo grandinės dalimi. Vien 2024 m. sandoriai vietos verslui atnešė dešimtis milijonų eurų.
Artimiausiais metais pramoninio bendradarbiavimo projektų vertė, kuri liks Lietuvos ekonomikoje, sieks apie 700 mln. eurų. Šie projektai kurs šimtus naujų darbo vietų aukštos kvalifikacijos specialistams – inžinieriams, IT ir kibernetikos ekspertams, technologijų kūrėjams. Tokios įmonės kaip „Rheinmetall“ jau investuoja į Lietuvą, o jų veikla skatins viso regiono augimą.
Investicijos į gynybą – tai investicijos į stipresnę valstybę, aukštesnį pragyvenimo lygį ir modernesnę ekonomiką. Kiekvienas gynybos euras kuria ne tik saugumą, bet ir ateitį – stiprios, savarankiškos ir klestinčios Lietuvos ateitį.
Lietuva ne tik ginasi – ji auga, stiprėja ir tampa modernios Europos širdimi.
Keli susiję:
NATO ir ES ant parako statinės: Rusijos karinės invazijos data paankstinta dar labiau
Paankstinta data: Vokietija privalo būti pasirengusi kariauti su Rusija nuo 2027 metų


































