„Saujelė pažeidėjų”, dėl kurių veiksmų valdžia gąsdina milijoniniais ieškiniais niekuo dėtus mokesčių mokėtojus

Tęsdami tyrimą apie unikalų, anksčiau Lietuvos istorijoje neegzistavusio žanro dokumentą - vadinamąją taikos sutartį dėl Preilos botelių Kuršių nerijoje, kuria valdžia susitaria su privačiais asmenimis nevykdyti galutinės ir neskundžiamos Aukščiausiojo teismo nutarties - ekspertai.eu imasi kertinio šios nemalonios istorijos momento.

Klausimas paprastas: kokie konkretūs tarnautojai savo parašais palaimino šias neteisėtas statybas? Kas konkrečiai atsakingas už šią istoriją, padariusią valstybei didžiulę moralinę ir materialinę žalą (daugiau nei ketverius metus trukęs teismų maratonas, kai valstybės vardu bylinėtasi siekiant įrodyti statybų neteisėtumą ir nugriauti neteisėtus statinius, pareikalavo nemenkų išlaidų)?

Tiek Andriaus Kubiliaus, tiek Algirdo Butkevičiaus vyriausybių atstovai, įrodinėdami, kad griauti Preilos botelių jokiu būdu negalima, pasakojo apie milžiniškas kompensacijas, kurias šių botelių savininkams iš savo kišenės turėtų susimokėti niekuo dėti mokesčių mokėtojai.

"Tie žmonės tokiu atveju, jei priimamas galutinis sprendimas nugriauti pastatą, iš tikrųjų gali, greičiausiai taip visi ir darytų, kreiptis į teismą dėl kompensacijos. Tai reiškia, kad iš valstybės biudžeto reikėtų ne milijono, o keliasdešimt milijonų litų kompensacijoms.", - pasakojo Deividas Matulionis, buvęs Ministro pirmininko tarnybos vadovu A. Kubiliaus premjeravimo metu, 2011 metais iškovojęs geriausio Lietuvos valdininko titulą.

„Taikos sutartis leidžia išvengti galimų bendrovės reikalavimų valstybei atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė dėl neteisėtų – ir, mano nuomone, galimai tyčia padarytų - valdžios institucijų ir pareigūnų veiksmų. Kodėl mes visi turėtume atlyginti už saujelės pažeidėjų veiksmus? Nemanau, kad tai būtų teisinga“, - piktinosi dabartinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, kurio vadovaujama Aplinkos ministerija ir rūpinosi taikos sutarties projektu.

Matant šiuo postringavimus, kyla klausimas, kodėl valdžios atstovai taip gąsdina niekaip su botelių statyba nesusijusius Lietuvos gyventojus, esą jiems tektų prievolė susimokėti už "saujelės pažeidėjų veiksmus"? Juk šias skandalingas statybas savo parašais palaimino labai konkretūs tarnautojai. Būtent jie iš savo kišenės ir turėtų tiek padengti valstybės patirtą žalą, tiek sumokėti kompensacijas, kurių galbūt panorėtų botelių savininkai.

Taigi - kas yra ta "saujelė pažeidėjų", iš kurių būtų galima pareikalauti materialinės atsakomybės?

Būtų logiška manyti, kad jų pavardės ir atsakomybė seniai išsiaiškinta - laiko tai padaryti buvo per akis, nes teismų procesai truko daugiau nei ketverius metus.

Todėl ekspertai.eu paprašė, kad Aplinkos ministerija įvardintų asmenis, sudarančius tą "saujelę pažeidėjų", apie kuriuos postringauja ministras V. Mazuronis.

Ekspertai.eu klausimas ir ministerijos atsakymas atrodo taip:

Kokie konkrečiai pareigūnai savo parašais leido statyti garsiuosius botelius, įstūmusius vyriausybę į tokią nemalonią padėtį (prašytume pateikti išsamų sąrašą tarnautojų, kuriems tenka atsakomybė už šią statybą)?

Pažymėtina, kad Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 27 str. 5 p. ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 2010, Nr. 113-5793; 2011, Nr. 65-3076), Tarnyba yra atsakinga už valstybės saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą, teikia metodinę pagalbą saugomų teritorijų direkcijoms (šiuo atveju – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai), tačiau kitų institucijų (o juo labiau – konkrečių asmenų) kaltės nustatymas nėra susijęs su Tarnybos teisėmis ir pareigomis.

Teikiame savo turimus duomenis: vadovaujantis teisės aktų (Statybos įstatymo, CK 6.248 straipsnio 3 dalimi ir kt.) nuostatomis, atsakomybė pirmiausia tenka institucijoms, kurios dalyvavo procese ir turėjo tiesioginę įtaką kilusioms pasekmėms. Šiuo atveju:

DETALIOJO PLANO RENGIMAS

1. Neringos savivaldybės administracija:

Planavimo užduotį (1999-05-18) suderino savivaldybės vyr. architektas R. Krištapavičius, patvirtino Mero pavaduotoja I. Baltrušaitienė.

Sąlygas parengė: vyr. specialistas T. Benetis, patvirtino Miesto ir tvarkymo ir statybos skyriaus viršininkė Z. Macijauskienė

Sąlygų sąvadas patvirtintas 1999-05-13 (neturime)

Detalusis planas 2000-05-24 suderintas (neturime)

Taryba 2000-09-07 sprendimu Nr. 80 patvirtino „Teritorijos nuo Preilos iki greta esančių gyvenamųjų namų Preilos gyv., Neringa“ detalųjį planą (pasirašė meras S. Mikelis).

2. Statytojai (užsakovai) UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ generalinis direktorius D. Dzidzevičius, komercijos direktorius S. Daugėla (sutartys dėl „poilsio namelių“ pardavimų)

3. Detaliojo plano rengėjas V. Šliogerio projektavimo firma “Voliuta“

4. Derinančios institucijos:

LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, sąlygas išdavė 1999-03-17 Projektų derinimo skyriaus viršininkas G. Pocius (KNNP direkcijos raštų KRAAD‘ui neturime, detaliojo plano taip pat neturime). Tuo metu direkcija tiesiogiai sąlygų neišduodavo, neturėjo išduoti. Ji rašydavo pasiūlymus atitinkamam regiono aplinkos apsaugos departamentui. Šiuo atveju Klaipėdos.

KVAD sąlygas 1999-04-12 patvirtino Klaipėdos apygardos viršininkas A. Gintaras, parengė R. Bartkus

4. Detaliojo plano sprendinius tikrino Klaipėdos apskrities viršininko administracija

TECHNINIO PROJEKTO RENGIMAS

1. Neringos savivaldybės administracija. Techninio projekto derinimo procese dalyvavo jau ne R. Krištapavičius, o nuolatinės statybos komisijos pirmininkas, Architektūros sk. vedėjas V. Valančius; dokumentus pasirašė meras V. Giedraitis

2. Nuolatinėje statybos komisijoje 2005-12-15 Nr. 29 dėl botelio administracinio pastato ir pirso pasirašė:

Neringos miesto savivaldybės Architektūros sk. paminklotvarkininkas: A. Pukelis, Architektūros sk. specialistas J. Macijaukas, Miesto tvarkymo sk. vedėja Z. Macijauskienė, Architektūros sk. Vedėjas V. Valančius

Klaipėdos RAAD Neringos miesto agentūros vedėjas A. Šepštas

KVAD Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas: R. Bartkus

3. Nepritarė: KNNP direktoriaus pavaduotojas A. Kvietkus

Taigi, kaip galima spręsti iš Aplinkos ministerijos atsakymo, atlyginti žalą valstybei ir sumokėti botelių savininkams kompensacijas, kuriomis Lietuvos gyventojus kažkodėl gąsdino A. Kubiliaus ir A. Butkevičiaus vyriausybės, turėtų ne mistinis biudžetas ar niekuo dėti mokesčių mokėtojai, o aukščiau išvardinti konkretūs asmenys, savo parašais laiminę neteisėtas statybas.

Štai jų pavardės: tuomečiai Neringos merai S. Mikelis (jau miręs) ir V. Giedraitis, mero pavaduotoja I. Baltrušaitienė, savivaldybės vyr. architektas R. Krištapavičius, Architektūros sk. vedėjas V. Valančius, vyr. specialistas T. Benetis, Architektūros sk. paminklotvarkininkas A. Pukelis, Architektūros sk. specialistas J. Macijaukas, Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus viršininkė Z. Macijauskienė, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Projektų derinimo skyriaus viršininkas G. Pocius, Klaipėdos RAAD Neringos miesto agentūros vedėjas A. Šepštas, KVAD Klaipėdos padalinio vadovai A. Gintaras ir R. Bartkus.

Tačiau gali būti, kad ši už skandalingas statybas atsakingų - taip pat ir materialiai - asmenų, kuriuos V. Mazuronis švelniai vadina "saujele pažeidėjų", galerija nepilna.

Mat Aplinkos ministerijos atsakyme esama bent vieno keistumo: nėra paminėta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės pavardė.

O juk viešai skelbti labai nemalonūs dalykai. Pavyzdžiui, kad "R. Baškytės 2002 metų rudenį pasirašytame dokumente neprieštaraujama botelio pontoninio pirso statybai, statybos sklypo paviršiaus pakėlimui užpilant jį gruntu."

Čia paminėtas pirsas ir administracinis pastatas - tarp neteisėtų statinių, kuriuos nugriauti nurodė Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 19 d. nutartimi.

Be to, viešai skelbtas ir toks epizodas:

R. Baškytė "atskirais atvejais net raštu nurodydavo, kad reikia vadovautis ne Nacionalinio parko generaliniu planu, bet Neringos savivaldybės patvirtintais detaliaisiais planais. Taip R. Baškytė, atsakydama į Aplinkos ministerijos vandens išteklių departamento raštą dėl Preilos uosto gilinimo, savo 2002-11-27 rašte "Dėl botelio Preiloje technikinio projekto" atsako plečiamai ir net nurodo, kad "projektas turi būti įgyvendinamas pagal Neringos savivaldybės patvirtintą 2001-07-27 projektavimo sąlygų sąvadą ir vadovaujantis patvirtintais detaliojo plano sprendiniais". Aprašo, ir kokia spalva pastatai turėtų būti nudažyti. Būtent šie dokumentai ir prieštaravo generalinio plano nuostatoms. Šį savo klaidinantį raštą R. Baškytė kažkodėl išsiuntė ir Kuršių nerijos Nacionalinio parko direkcijai bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, UAB "Jungtinės pajėgos".

Jei šiose citatose paminėti faktai yra tiesa, tada R. Baškytė, vadovaujanti tarnybai, kuri turi kontroliuoti saugomų teritorijų apsaugą ir režimo užtikrinimą, puikiai žinojo apie skandalingas botelių statybas ir pritarė, kad jos būtų vykdomos pagal dokumentus, kurie vėliau pripažinti neteisėtais.

Tokiu atveju jos pavardė turėtų būti "saujelės pažeidėjų" sąraše. Bet nėra. Galbūt todėl, kad Aplinkos ministerijos vardu atsiųstą atsakymą ekspertai.eu parengė R. Baškytės pavaldinė - Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Baradokaitė-Greimienė.

Įtarimas, kad Aplinkos ministerijos rašte nutylėta Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė R. Baškytė yra vienas iš asmenų, atsakingų už Preilos botelių statybas, suteikia dar nemalonesnį prieskonį taikos sutarčiai, kuria valstybė susitaria su privačiais asmenimis nevykdyti Aukščiausiojo teismo nutarties.

"Kodėl tie patys žmonės iš Aplinkos ministerijos – kancleris, Saugomų teritorijų tarnyba, Statybų priežiūros inspekcija šešerius metus (!) vykstant teismų procesams nepaisydavo teisėjų siūlymų ir atsisakydavo Preilos botelių atveju sudaryti bet kokias taikos sutartis ir eiti į bet kokias derybas su pažeidėjais, o teismams pasibaigus staiga pradėjo ruošti taikos sutartis? Gal kai kas iš Saugomų teritorijų tarnybos išsigando, kad nugriovus teks finansiškai atsakyti už savo parašą?", - straipsnyje "Jums butą su vaizdu į marias ar į jūrą?" klausė buvusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, Seimo narė Aurelija Stancikienė.

Ekspertai.eu šį klausimą siunčia Aplinkos ministerijai, tuo pačiu prašydami atsakyti, ar tiesa tai, kas apie R. Baškytės pasirašytus dokumentus rašoma aukščiau pateiktose citatose. Jei tokie R. Baškytės raštai tikrai egzistuoja, prašome atsiųsti jų kopijas.