0 promilių vairuotojams: radikalizmo ar gailestingumo ženklas?

Šiandien dauguma žiniasklaidos priemonių aktyviai aptarinėjo LR Vyriausybės siūlymus kai kurioms vairuotojų grupėms leistiną alkoholio koncentracijos ribą kraujyje sumažinti iki 0 promilių. Kadangi absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų vartoja alkoholį, tai nestebina ir viešuose balsavimuose pasirodanti 0 promilių įvedimui nepritariančių balsuotojų persvara. Tačiau beveik pusė balsuojančių tokiam reguliavimui vis dėlto pritartų. Tačiau atmeskime balsavimus ir pažiūrėkime į problemą iš esmės.

Pirmiausia žiūrint į tai, ką apie tai sako moksliniai tyrimai ir autoritetingos institucijos, galima matyti aiškią nuostatą, kuri skatina nulinę toleranciją vairavimui išgėrus. Nulinė tolerancija nebūtinai reiškia nulinį techninį limitą, nes matavimo įrenginiai turi paklaidą, kurios ribose rezultatas nelaikomas teigiamu. Tai savotiškas nuraminimas visiems, nuogąstaujantiems dėl matavimo paklaidų. Nulinė tolerancija reiškia visišką vairavimo išgėrus netoleravimą ir tokios nuostatos įteisinimą teisiniuose dokumentuose. Tokios rekomendacijos dalinamos ne dėl kieno nors pasipiktinimo ar, kaip jau bandoma pateikti, populistinių norų pasirodyti, kad kažkas daroma. Autoritetingų institucijų dokumentuose jau vienareikšmiškai patvirtinama, kad net ir mažos alkoholio dozės padidina eismo įvykio tikimybę tiek vairuotojams, tiek pėstiesiems. Alkoholis ne tik pablogina esmines organizmo funkcijas, susijusias su saugiu vairavimu (tokias kaip regėjimas, reakcijos laikas ir kt.), bet ir yra susijęs su netinkamų ar rizikingų sprendimų priėmimu (greičio viršijimu, saugos diržų vengimu ir pan.). Kai kuriose šalyse atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad bet koks alkoholio vartojimas yra susijęs su didesne traumų ar eismo įvykių tikimybe, nors kai kurių itin liberalių pažiūrų politikams tų įrodymų vis dar stinga. 

Ar leistinos alkoholio koncentracijos sumažinimas gali duoti pageidaujamą efektą, t. y. sumažinti neblaivių vairuotojų skaičių gatvėse ir jų sukeltų eismo įvykių mastą? Moksliniai tyrimai, atlikti šalyse, kurios tokias priemones diegia, rodo, kad taip. Pvz., alkoholio koncentracijos mažinimas Japonijoje davė laukiamų rezultatų. Panašius rezultatus rodo ir kitų šalių duomenys. Bet, sakysite, mes gi ne Japonija ir mums civilizuoto pasaulio tvarka negalioja. Tuomet pažvelkime iš psichologinės perspektyvos. Juk daugeliui gerai žinoma nuostata, kad nedidelis pavartotas alkoholio kiekis nieko nekeičia. O kaipgi kitaip? Juk ir pačiam kompleksuočiausiam vairuotojui išgėrus viskas einasi „kaip per sviestą“. Ir pavaros jungiasi, ir stresas kelyje išnyksta. Ir išgėrus vairavimas, vairuotojo nuomone, tik gerėja. Tik tai, deja, nieko bendro neturi su realybe. Tai viso labo subjektyvus pojūtis. Tai taip pat subjektyvu, kaip įsivaizduojamas sušilimas išgėrus alkoholio šaltyje. Keisčiausia, kad niekam nekyla abejonių dėl „sušilimo“, kai sušąla būtent alkoholiu besišildantieji šaltyje. Labai gerai žinoma, kad alkoholis išjungia aukštąją žmogaus nervinę veiklą ir žmogus tampa asocialus. Tai labai gerai atsispindi eismo įvykių statistikoje.

0 promilių limitas, žinoma, neišspręs kriminalinių veikėjų keliamų problemų, pastarieji sėda prie vairo jau kelis kartus bausti už vairavimą išgėrus, nebeturėdami savo automobilio ir nesumokėję dešimtatūkstantinių baudų. Tokiems veikėjams, matyt, tinkamiausia vieta būtų ten, kur jie būtų tiesiog fiziškai izoliuoti nuo visuomenės. Kitas variantas galėtų būti pasirinkimas tarp gydymosi ir kalėjimo. Bet tai atskiros diskusijos tema.

0 promilių skirtos ne prasigėrusiems, o tiems, kurie dar nėra beviltiški. Ir tikrai nereikia būti, pasak Repečkos, „maratonininku“, nes užmušti žmogų galite ir pirmą kartą išgėrę alkoholio ir sėdę prie vairo. Juk šiuo atveju kalbame ne apie priklausomybę, o apie įsitikinimą, kad maža dozė nepakeis vairavimo kokybės. 0 promilių duoda aiškumo. Juk labai aišku, kad skaičiuoti, kiek bokalų ar taurelių dar nesukels problemos, nebelieka prasmės. Labai aišku, kad bet koks kiekis yra netinkamas. Juo labiau kad bandantieji pasitikrinti baruose su ant sienų pakabintais alkotesteriais labai rizikuoja suklysti, nes neseniai baigtas gerti alkoholis iš karto nesirezorbuoja į kraują. Tam prireikia laiko, kuris paprastai jau leidžiamas prie vairo, o tuomet jau automobilyje auganti alkoholio koncentracija kraujyje sukelia fatalias pasekmes.

Priešingai nuogąstaujantiems liberalams, 0 promilių ne didina, o mažina korupcijos tikimybę. Pirmiausia dėl to, kad negėrę tikrai jausitės teisūs ir nekils jokių norų išsipirkinėti. O jei kils ginčas dėl neva „teigiamų“ parodymų, tikrai nebijosite pasitikrinti kraują. Tačiau jei bent truputį gėrėte, drąsos tikrintis atsiras tik išimtiniais atvejais. Tokiu atveju atsiranda erdvės ir nesąžiningų policininkų „patobulintiems alkotesteriams“, kurie kaip užsispyrę rodo kiek didesnę nei leistiną alkoholio koncentraciją. Ir jei jūs bent truputį gėrėte, rizikuoti nesinorės, o tada jau ir kyšiui erdvė atsiranda.

Ir pabaigoje – visiems ištroškusiems lietuviškos statistikos. Jos yra daugiau nei pakankamai. Tik skaitykite tą statistiką ir ką nors ten supraskite. Užtektų pavartyti šią studiją (o jei tiksliau, tai jos 156 psl. 16, 17 ir 18 lenteles).

O atsakydamas į straipsnio pavadinime užduotą klausimą noriu pasakyti, kad vairavimas esant blaiviam yra ne radikalizmo, o tikros brandos, pilietiškumo ir gailestingumo niekuo dėtiems nekaltiems blaiviems eismo dalyviams ženklas. Tik visiškai sąmoningas žmogus suvokia, kokia yra žmogaus gyvybės kaina ir kad joks liberalizmas nepateisina beprasmiškai keliuose išgėrusių ar girtų vairuotojų užmuštų žmonių. Jei norite gerti, tai darykite ten, kur nekelsite grėsmės aplinkiniams, priešingu atveju jūsų bukas liberalizmas gali privesti prie to, kad ir lėktuvų pilotai nuspręs, jog skristi truputį išgėrus yra drąsiau ir įdomiau. Juk niekas neįrodė, kad girti lakūnai dažniau nukrenta, ar ne?