2016-ieji bus metai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vilios Vakarus, sieks, kad Vakarai jam atleistų

Išskirtinio buvusio Lietuvos ambasadoriaus JAV interviu ištrauka Čikagos leidiniui „Draugas”.

Penkerius metus Washingtone Lietuvai atstovavęs Žygimantas Pavilionis tebėra diplomatas, nors šiuo metu yra ambasadorius be ambasados ir be sekretorės, netgi be biudžeto, bet turi daug draugų įvairiose šalyse. Ir ruošiasi naujam posūkiui savo karjeroje.

„Esu ambasadorius Rytų kaimynystei, dirbu su šešiomis šalimis, iš kurių tik trys – Ukraina, Gruzija ir Moldova – pareiškė norą integruotis į Europą, o kitos – Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanas – nors formaliai ir yra Rytų partnerystės programoje, bet narystės Europos Sąjungoje nesiekia”, – aiškina Ž. Pavilionis.

Pasak jo, 2016-ieji bus metai, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vilios Vakarus, sieks, kad Vakarai jam atleistų, nes krintančios naftos kainos kuria problemas, kurių izoliuota Rusija nebegali įveikti. Šie metai taip pat yra prezidento rinkimų JAV metai, ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV neabejoja, jog V. Putino komanda mėgins visomis priemonėmis, įskaitant papirkinėjimus, pasiekti, kad laimėtų tie, kurie bus linkę atleisti Putinui ir nuimti sankcijas. Apie visa tai, o taip pat naujus jo asmeninius iššūkius   kalbėjomės buvusiam ambasadoriui JAV  Ž. Pavilioniui  praėjusią savaitę trumpai lankantis Washingtone.

- Viename iš interviu Lietuvos žiniasklaidai teigėte, jog Rusija mus stengiasi paveikti 24 val. per parą. Ar Vakarų diplomatai gali ir drįsta taip atvirai ir aštriai kalbėti apie Rusijos įtaką?

- Gali ir kiti diplomatai tą patį pasakyti, nes Rusija peržengė visas ribas, Rusija nepaiso jokių tarptautinių sutarčių, pati kuria taisykles, ir kuria jas karinės jėgos pagalba, tarsi gyventume devynioliktame amžiuje. Geriau jau diplomatai sakytų teisybę.

- Kodėl tuomet negirdime panašių pasisakymų iš Europos diplomatų ar vadovų?

– Todėl, kad Rusijos veiksmai jų tiesiogiai nepaliečia, todėl, kad Rusija sėkmingai taiko „skaldyk ir valdyk“ principą Europoje, o Europos Sąjungos komisija nerodo valios tam priešintis. Aš daug tikiuosi iš NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje liepos mėnesį, kur turėtų būti priimtas sutarimas dėl NATO karinės jėgos išdėstymo regione. Lenkijos valdžioje dabar nemažai žmonių, su kuriais sėkmingai dirbome dar iki Smolensko lėktuvo katastrofos 2010 m. balandžio mėn., kai žuvo dešimtys Lenkijos politinio ir karinio elito atstovų. Dabartiniai Lenkijos  vadovai gerai supranta situaciją Europoje, jie  ryžtingai gina savo ir regiono interesus, nori atkurti suvienyto regiono nuo Baltijos iki Juodosios jūros idėją, ir Lietuva šiame plane labai svarbi.

- Prieš porą mėnesių Lietuvos spauda pranešė, jog  Jūs keliamas kandidatu į Lietuvos Seimą nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus Naujamiesčio apygardoje. Kadangi  Washingtone nemažai bendravome, sprendimas pasukti į politiką manęs nenustebino, netgi priešingai – toks pasirinkimas atrodė logiška ir natūrali karjeros eiga. Kaip Jūs pats pakomentuotumėte?

- Man 44-eri metai, ir mano gyvenimas eina į antrą pusę. Aš  dvidešimt penkerius metus dirbau vardan Lietuvos integracijos į Vakarų struktūras ir negaliu pakęsti politikų, kurie tebėra įklimpę praeityje, kurie nekalba užsienio kalbomis ir nesuvokia šiuolaikinio pasaulio tendencijų. Mes, jaunesnė diplomatų karta, derėjomės ir vedėme Lietuvą į Europą ir NATO. Gal panašiai buvo prezidento Antano Smetonos valdymo pabaigoje, nes tuo metu Lietuvos valdžioje irgi buvo nemažai su Rusija susijusių politikų, dar tik ėjo į politiką Vakaruose išsilavinę lietuviai, kurie priešinosi ir nesutiko su vyresnės kartos politikų sprendimais, bet nespėjo jų pakeisti. Nenoriu, kad taip nutiktų Lietuvoje ir dvidešimt pirmajame amžiuje. Lietuvoje jau subrendo nauja karta  profesionalų, kurie labiau tinkami dvidešimt pirmajam amžiui, ir mes nebegalime kęsti politikos elito, kuris, užuot vedęs mus pirmyn, tempia atgal. Mes galime būti puikūs kareiviai, bet jei turime generolus, kurie nežino kur eina, turime imtis atsakomybės patys.

- Ar ieškojote partijos, su kuria norėtumėte dalyvauti rinkimuose, ar partija jus surado?

- Kažkaip natūraliai viskas susiklostė. Lietuvoje iš pat pradžių  liberalai traukė jaunesnę kartą, dabar atsinaujinimo procesas prasidėjo Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų partijoje. Sutinku nemažai jaunų žmonių, kurie yra konservatyvių pažiūrų ir eina į politiką. Irena Degutienė ir kiti partijos vadovai užleido vietas naujos kartos atstovams vienmandatėse apygardose, ir mes turime įrodyti, ką sugebame. Tiesa, partijoje vyksta pirminiai rinkimai, ir partijos nariai balsavo,  kad aš  dalyvaučiau  Naujamiesčio apygardoje. Ši apygarda dažnai vadinama užsienine, nes jai priskiriami užsie-nyje gyvenančių lietuvių balsai. Manau, jog partija mane tikslingai parinko dalyvauti rinkimuose būtent šioje apygardoje, nes esu pirmosios vėl nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos diplomatijos kartos atstovas.

Šaltinis: draugas.org

Susiję:

Rusija rengia mūsų visuomenę karinei invazijai, kuri bus paskutinė