250 pasaulio miestų protestavo prieš "Monsanto"

Gegužės 25 dieną daugiau kaip 50 valstybių buvo organizuoti protestai, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2 milijonai žmonių, palaikantys judėjimą „Žygis prieš „Monsanto“ ("March against Monsanto"). Protestuotojai aiškiai suformulavo savo reikalavimus: „Mes turime teisę žinoti, ką valgome“, „GMO pragarui – ne!“, „Dešimt „Monsanto“ įkurtų korporacijų valdo ½ pasaulio sėklų pardavimo. Nebijokite, mes galime jais pasitikėti “, „Išgelbėkim bites“, „Monsanto" nuodija milijonus nuo 1901“, „Monsanto + Kongresas = maisto mafija“, „Tai žemė, ne imperija“ ir t. t. Biotechnologijų gigantas „Monsanto“ kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, grėsmių aplinkai ir dėl didžiulės politinės korupcijos. Ši korporacija kasmet Amerikos kongreso lobiavimui skiria milijonus JAV dolerių. Korporacija kaltinama naikinanti ir žmoniją, ir gamtą. Ji neleidžia ūkininkams augintis sėklų patiems, perėmusi visą sėklų kontrolę ir pesticidų gamybą. GMO augalai kelia grėsmę švarioms kultūroms, o pesticidai nuodija vabzdžius. Jau dabar skaičiuojamai masiškai nykstančios įvairių vabzdžių apdulkintojų rūšys ir žūstančios bitės, taigi nyksta ir paukščiai. Taip išardoma natūrali gyvybės grandinė, o pasekmės bus katastrofiškos visai žmonijai.

Judėjimą vasario mėnesį pradėjo viena JAV Jutos valstijoje gyvenanti moteris Tami Kanal, auginanti du mažamečius vaikus. Ji teigia, kad daugybė maisto produktų gamintojų, kurių produkcija skirta vaikams, nenurodo, kad naudoja grūdus ar daržoves su GMO. Tai ir mums gerai žinomas "Kellogs", "Froot Loops" bei kitos kompanijos. Į moters kvietimą stoti į kovą su „Monsanto“ per 4 mėnesius atsiliepė 10 milijonų žmonių.

„Monsanto“, savo veiklą pradėjusi 1901 metais kaip chemijos pramonės įmonė, kaltinama padėjusi Amerikai organizuoti cheminio ginklo panaudojimą Vietnamo karo metu. Jos gaminys „Agent Orange“ nužudė ar suluošino daugiau kaip 400 tūkstančių žmonių ir sukėlė apsigimimus daugiau kaip 500 tūkstančių vaikų.

„Monsanto“ cheminius produktus ir toliau tiekia Amerikai bei visam pasauliui. Pagarsėjęs jos produktas „Roundup“ sukelia Parkinsono, Alzheimerio ligas, autizmą ir vėžį. Iškelta ne viena byla šiai korporacijai, kai ūkininkai kreipiasi į teismus dėl sveikatos sutrikdymų, atminties praradimo, neurologinių problemų.

Korporacijos, kurios bendrosios pajamos iki 2012 metų pabaigos siekia 2 bilijonus 940 milijonų, atakuoja pavienius ūkininkus, teikdama ieškinius teismams ir kaltindama tuo, kad ūkininkai užsiaugina motininių augalų sėklai. Sutartyse, kurias pasirašo ūkininkai, korporacija draudžia auginti sėklinius augalus ir reikalauja pirkti tik iš vieno šaltinio. Padidinusi herbicidų „Roundup“ kainas, korporacija padidino ir savo pelną.

"Monsanto" nuolat pažeidinėja antimonopolinį įstatymą ir jos veikla laikoma antikonkurencine, tačiau JAV teisingumo departamentas iškeltą bylą prieš „Monsanto“ tyliai nutraukė.  „Monsanto“ kontroliuoja didžiausių sėklų bendrovių veiklą, supirkdama jų produkciją, tačiau JAV nekeičia konkurencijos įstatymų, galimai dėl šios korporacijos įtakos.

Būtent „Monsanto“ varžosi su kitomis stambiausiomis pasaulio korporacijomis, kurios ketina kontroliuoti vandens tiekimą. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskelbė, kad iki 2030 metų pusė pasaulio gyventojų gyvens vandens nepritekliaus sąlygomis, todėl taip svarbu kontroliuoti vandens gavybą ir privatizuoti vandens šaltinius. Dėl gyventojų skaičiaus augimo vandens poreikis bus 40 procentų didesnis, nei realūs jo gavybos dydžiai. Privačios kompanijos jau kontroliuoja 5 procentus žemės vandens. Bet dabar vyksta spartus vandens šaltinių privatizavimas, ir viena stambiausių supirkėjų yra „Monsanto“ korporacija, kuri, pesticidais ir įvairiomis cheminėmis medžiagomis užnuodijusi daugelio valstybių vandenis, ėmėsi jį filtruoti ir jau švarų pardavinėti vietos gyventojams.

Amerikos maisto ir vaistų administracijai pavesta užtikrinti maisto, tiekiamo amerikiečiams, saugumą. Bet joje dirba buvę „Monsanto“ vadovai. Tai aiškus interesų konfliktas. Tačiau baisiausia yra tai, kad neseniai JAV Kongresas ir prezidentas pasirašė įstatymą, kuris buvo pavadintas „Monsanto“ apsaugos įstatymu“. Be kitų dalykų, naujasis įstatymas apsaugo „Monsanto“ genetiškai modifikuotų sėklų pardavimą, kurį buvo sustabdę teismai. Barackas Obama kovo 29 dieną pasirašė šį įstatymą, kuriame yra tekstas, nurodantis Žemės ūkio skyriui „nepaisant jokių teisės nuostatų nedelsiant išduoti laikinus leidimus tęsti GMO sėklų naudojimą ūkininkų ar gamintojo („Monsanto“) prašymu“. Net jei teismas nustatė, kad tokie augalai kenkia žmonių sveikatai, skyrius privalo leisti augalus sėti ir auginti.

„Monsanto“ niekaip neprisideda prie pasaulio išmaitinimo, bet ardo tradicinę žemdirbystę, naikina privačius ūkius, didina taršą pesticidais, užsiima lobizmu ir politine korupcija, naikina atskiras augalų rūšis, vabzdžius. Dėl jų veiklos padidėjo žmonių sergamumas įvairiausiomis ligomis, įskaitant vėžį.

Pietų ir Šiaurės Amerika, Naujoji Zelandija, Turkija, Šveicarija, Švedija, Ispanija, Slovakija, Slovėnija, Serbija, Škotija, Rusija, Rumunija, Portugalija, Norvegija, Nyderlandai, Malta, Makedonija, Italija, Airija, Islandija, Vengrija, Vokietija, Prancūzija, Suomija, Didžioji Britanija, Kroatija, Kipras, Čekija, Bulgarija, Belgija, Austrija, Australija, Izraelis, Pietų Korėja, Japonija, Indonezija, Indija, Senegalas, Pietų Afrika, Nigerija, Egiptas. Šių šalių aktyvistai stoja į kovą su monopolininke „Monsanto“. Šiuo metu įsiregistravusios daugiau kaip 430 pasaulio miestų aktyvistų grupės kyla į pasaulinę kovą su „Monsanto“ vykdoma žmonių ir gamtos naikinimo programa.

http://www.alternet.org/, www.march-against-monsanto.com