Alkoholiniai "makaronai"

Dėl techninių priežasčių straipsnio pavadinimas pakeistas, tikrasis toks:

Paruošiamieji „makaronų kabinimo“ darbai alkoholio akcizui mažinti

Nelabai seniai viešųjų ryšių bendrovė UAB „Publicum“ išplatino viešųjų ryšių pranešimą, kurį skambiai priskyrė „maisto pramonei ir sveikatai“. Pradžiai, kad suprastumėte sąsają tarp „Publicum“ ir maisto pramonės, siūlau susipažinti, su kokia maisto pramone ši viešųjų ryšių kontora dirba. Apie savo klientus „piaro“ specialistai skelbia: tai „Alita“, Švyturys-Utenos alus, „Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija" (AGPĮA). Kas muziką užsako, tas ir...

O dabar, kai jau aišku, kas ir kam – ir, be abejo, ne už dyka – dirba, galima grįžti prie pranešimo esmės. Ji išdėstyta paskutinėje pastraipoje, kurioje išmaniai manipuliuojant toksikologais norima įteigti, esą alkoholis turėtų atpigti ir tada žmonės nebegertų pilstuko, naminės degtinės ir odekolono. Na, viešieji ryšiai tam ir ryšiai, kad iš šūdo vašką išspaustų. Kaip supratau iš R. Badaro komentaro, tai jis turėjo galvoje, jog valstybė turėtų imtis priemonių, kad odekolonas kioske nebekainuotų 2,5 lito, o būtų, kaip ir kiti kosmetiniai bei pagal paskirtį naudojami skysčiai, brangus. Juk 50 ml talpos apie 50 litų kainuojančio odekolono ar kvepalų tikrai nekils noro gerti. Tačiau alkoholio gamintojams rūpi visai ne odekolonai ir tikrai ne apsinuodijusieji surogatais. Matyt, pagrindinis alkoholio gamintojų rūpestis - per lėtai augantis alkoholinių gėrimų vartojimas, kuris neskuba grįžti į auksinį 2007 metų lygį.

Tiesa, tais metais ir apsinuodijusių alkoholiu, ir jo surogatais, ir gydytų nuo alkoholio psichozių, ir mirusių nuo legalaus alkoholio sukeltų ligų skaičius buvo didžiausias, bet „Publicum“ juk už tai neatsako.

Na, o dabar prie faktų, kurių akivaizdžiai neturi ir negali pateikti Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), iš lubų nupiešęs skaičius apie nelegalių alkoholinių gėrimų rinką, nes niekas, išskyrus juos pačius, nežino, kas, kaip ir ką skaičiavo. Ilgą laiką iš lubų nelegalų alkoholio kiekį skaičiavęs Statistikos departamentas tos praktikos atsisakė, tad dabar šį kūrybingą užsiėmimą perėmė LLRI.

Perfrazuojant LLRI, jų pagrindinis rūpestis yra asocialūs žmonės (nors iš LLRI rėmėjų sąrašo nepasakytum, kad jie užsiima socialine rūpyba ar atstovauja socialines paslaugas teikiančioms įmonėms).

Taigi, šį pranešimą reikėtų skaityti taip: kadangi alkoholio gamintojų pelnas neauga taip sparčiai, kaip tikėtasi, Lietuvos Seimas turėtų nedelsiant sumažinti akcizą alkoholiui, tokiu būdu jį atpiginant ir padidinant jo prieinamumą valstybės pajamų praradimo sąskaita. Kai dėl išaugusių pardavimų alkoholio gamintojai dalintųsi pelną, valstybė, nepaisant mažėjančių biudžeto pajamų, galėtų gydyti tuos tūkstančius nuo legalaus alkoholio vartojimo mirštančių gyventojų. Beje, „bomžų“ ir asocialių vartotojų skaičius ne mažėtų, o didėtų, nes augant legalių gėrimų prieinamumui jų vartotojų daugėtų, o kartu didėtų ir prasigėrusiųjų, t. y. odekolono ir pilstuko vartotojų skaičius. Vadinasi, rožinė toksikologų svajonė pigiu alkoholiu susimažinti sau darbo apimtis ištirptų kaip rūkas.

Žinoma nei „Publicum“, nei LLRI, nei kitiems veikėjams nėra svarbūs faktai, kad legalaus alkoholio prieinamumas kainos prasme didėjo iki pat 2009 metų ir santykinė alkoholio kaina ne augo, bet mažėjo. Ji padidėjo tik prasidėjus krizei, bet vis tiek nepasiekė net prieš dešimtmetį buvusios ribos.

Teiginys, kad dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje 2011 metais mirė 927 žmonės, tėra jokios kritikos neatlaikantis melas, kaip ir pernai Statistikos departamento vykdytas nelegalaus alkoholio kiekio skaičiavimas. Šis skaičius rodo tik tuos atvejus, kai alkoholio vartojimo ir mirties ryšio jau nebuvo galima nuslėpti. Tuo tarpu daugybė kitų su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir mirčių lieka net nepastebėtos. Minimaliais  įverčiais, Lietuvoje maždaug 12,6 procento bendrojo mirtingumo - arba 5760 mirčių - 2007 metais buvo susiję su alkoholio vartojimu. Taigi, tai ne 927, o keli tūkstančiai, kurių fone tie 308 mirę nuo apsinuodijimo alkoholiu, švelniai tariant, nublanksta (http://medicina.kmu.lt/0912/0912-09l.pdf). Negebėjimą matyti legalaus alkoholio vartojimo sukeliamų problemų iliustruoja ir kiti Lietuvos duomenys (http://alcalc.oxfordjournals.org/content/46/5/614.long).

Taigi, reziumuojant galima pasakyti, kad alkoholio gamintojai jau investuoja ir ruošia dirvą pasiūlymams mažinti alkoholinių gėrimų akcizus ir taip padidinti gėrimų vartojimą, o kartu ir gamintojų pelną, bei nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų mirštančių Lietuvos gyventojų skaičių. Taip tuo labiau galima teigti, kai alkoholio biznį „varantis“ Darius Mockus, Seimo rinkimų naktį važinėjęs po partijų štabus ir kėlęs taurelę, sveikino remiamas partijas (Darbo partiją, liberalus ir kt.) - savo darbininkus - su pergale.

***

Psichiatras doc. Aurelijus Veryga yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto MA VSF Sveikatos tyrimų instituto vadovas