Antroji Katynė (2): šnipų žaidimai, Lietuva ir Eurazijos Sąjunga

Po to, kai Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ pranešė, kad ant vyriausybinio lėktuvo, sudužusio Rusijoje, sparnų ir kabinos nuolaužų bei teritorijoje, kur jis sudužo, rasta sprogmenų pėdsakų, netrukus Lenkijos prokurorai paneigė šią versiją. Džiūgaudami jiems pritarė ir prorusiško portalo atstovai (www.svobodanews.ru/content/article/24755645.html).

Prokuroras viską neigia

Pasak Lenkijos kariuomenės prokuroro, pulkininko Ireneuszo Szelągo (www.fakt.pl/Za-sterami-tupolewa-nie-siedzial-gen-Blasik-,artykuly,88214,1.html), lėktuvo avarija buvo nelaimingas atsitikimas, o jokių sprogmenų pėdsakų nerasta.

Po šio I. Szelągo komentaro juo pasipiktino ir Lenkijos spauda, ir nužudytojo prezidento brolis dvynys Jarosławas Kaczyńskis. Pasak jo, laikraščio [„Rzeczpospolita“, - M. P.] straipsnis įrodo, kad jo brolis ir kiti lėktuvo keleiviai buvo nužudyti, o ministro pirmininko Donaldo Tusko vyriausybė turėtų atsistatydinti, nes 30 mėnesių slėpė informaciją apie baisų nusikaltimą.

„Lenkija tapo Rusijos vasalu“

Pasak Lenkijos laikraščio „Nasz Dziennik“, po tokio prokuroro pareiškimo tapo akivaizdu, kad „Lenkija tapo Rusijos vasalu“ (www.naszdziennik.pl/polska-kraj/13771,postepuje-wasalizacja-polski-wzgledem-rosji.html). Spalio 31-osios publikacijoje šio laikraščio žurnalistai kalbina Vroclavo universiteto Geopolitikos katedros vedėją, profesorių Tadeuszą Marczaką.

T. Marczakas teigia, kad mes esame „pokyčių, kurie prasidėjo tada, kai į Lenkijos valdžią atėjo „Piliečių platforma“, liudininkai. Geopolitikos žinovai Rusijoje šį įvykį pakomentavo kaip proveržį „sanitariniame kordone“.

„Piliečių platforma“ (Platforma Obywatelska) – Lenkijos liberalų-konservatorių politinė partija, kurią 2001 m. įkūrė D. Tuskas. Po 2010 m. balandžio 10 d. aviakatastrofos „Piliečių platforma” neeiliniuose rinkimuose iškėlė Bronislawo Komorowskio kandidatūrą. Antrajame ture jis laimėjo prieš J. Kaczyńskį, gavęs vos 53 proc. balsų. Rinkimuose į Europarlamentą „Piliečių platforma“ laimėjo 25 vietas iš Lenkijai priklausančių 50 mandatų.

T. Marczako manymu, dabartinė Lenkijos valdžia keičia užsienio politikos kryptį, kurią galima pavadinti stojimo į Euroazijos Sąjungą. Apie tai T. Marczakas skaitė paskaitą 2012 m. Vroclavo Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje. Paskaitos pavadinimas – „Naujas kontinentinis blokas – Merkel ir Putino Eurazijos projektas“ (http://vimeo.com/38401176).

Pasak T. Marczako, kontinentinio bloko idėja buvo populiari dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Pokyčiai, anot mokslininko, laukia ne tik Lenkijos, bet ir Ukrainos, Gruzijos, o pagrindinės valstybės, kurios juos reguliuos – Vokietija ir Rusija. Vadinasi, ir Lenkija, ir Lietuva greitai automatu gali būti „perduotos“ naujajai sąjungai. O galbūt Europos Sąjunga, atsikračiusi jai finansiškai nenaudingų pietinių valstybių, pati prisijungs prie Eurazijos Sąjungos?

„Rusija, išvesdama savo armiją iš Lenkijos, paliko joje savo agentus, tad mūsų spectarnybose yra platus rusų agentūrinis tinklas. Per mažai kreipiame dėmesio į garsųjį agento „Olino“ atvejį – asmens, kuris buvo Lenkijos valdžios viršūnėje, o dirbo rytų kaimynei“, - sakė T. Marczakas.

„Olino afera“, Orlengeitas, KGB ir Lietuva

„Olinas“ – tai buvęs Lenkijos Seimo narys (1989-2005), Seimo pirmininkas (1993-1995, 2004-2005) ir premjeras (1995-1996), ekonomistas Józefas Oleksy (g. 1946). Taip pat 1995-1996 metais jam teko eiti vidaus reikalų ministro pareigas, iš kurių buvo atstatydintas, kai paaiškėjo jo ryšiai su KGB.

Agentą „Oliną“ „sudegino“ ir tuo pačiu pats „sudegė“ Vladimiras Alganovas (g. 1952), nuo 1973 metų, baigęs F. Džerzinskio vardo akademiją, - rusų šnipas, 1982-1992 metais dirbęs KGB karininku Varšuvoje, TSRS ambasados pirmuoju sekretoriumi, vėliau tame pačiame mieste – SVR (Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos) karininku. Iš Lenkijos jis deportuotas 1997-aisiais.

„Olino“ skandalas kilo 1995 m. gruodžio pabaigoje, kai buvęs Lenkijos vidaus reikalų ministras Andrzejus Milcznowskis apkaltino J. Oleksy ryšiais su KGB, o tyrimas parodė, kad jis buvo teisus.

J. Oleksy vadovauja Demokratiniam kairiųjų aljansui (Sojusz Lewicy Demokratycznej, SLD), trečiai pagal dydį opozicinei partijai Lenkijoje.

Knygų apie TSRS ir Rusijos saugumiečius autorius Andrejus Soldatovas teigia, kad „Olino afera“ – Rusijos spectarnybų provokacija, kurios tikslas buvo sustabdyti Lenkijos galimybes įstoti į NATO (http://wyborcza.pl/1,76842,8432104,Czy__Olin__mial_zatrzymac_NATO.html). Lenkijos prezidentu tapęs šviesaus atminimo L. Kaczyńskis inicijavo kovos su korupcija kampaniją, pavadintą ,,Moraline revoliucija“. Tikrinimo metu paaiškėjo, kad J. Oleksy 2001 metais Varšuvoje privatizavo žinybinį butą už 2000 zlotų. Butas buvo konfiskuotas, tačiau tuo viskas nepasibaigė, ir 2004 metais prasidėjo naujas skandalas, susijęs su J. Oleksy, pavadintas Orlengeitu, kaip jį pakrikštijo „Gazeta Wyborcza“. Skandalas susijęs su buvusiu „PKN Orlen“ prezidentu (1999-2002 metais) Andrzejumi Modrzejewskiu (g. 1950), suimtu 2002 metų vasario 7 dieną. Orlengeito „herojus“ buvo apkaltintas specialiai sustabdęs 14 milijardų vertės naftos tiekimo kontraktą. Į šią aferą buvo įsivėlęs ir V. Alganovas.

Įdomūs V. Alganovo ryšiai su Lietuva: tik 2004 metais paaiškėjo, kad 2002-aisiais jam Lietuvos Respublika išdavė ilgalaikę vizą. V. Alganovas lankėsi Ignalinos AE, kur susitiko su įvairiais žmonėmis (www.balticsworldwide.com/baltic-news-200501). Apie V. Alganovo lankymąsi Lietuvoje 2004-aisiais rašė Lietuvos spauda, kalbėjo televizija. Ritos Miliūtės vesta „Savaitė“ kalbino tuometinį Ignalinos AE direktorių Viktorą Ševaldiną, kuris neigė kvietęsis į svečius V. Alganovą ir tvirtino apskritai jo nepažįstąs (www.balsas.lt/naujiena/265421/buve-rusijos-specialiuju-tarnybu-agentai-skverbiasi-i-lietuvos-energetikos-uki).

„Savaitės“ duomenimis, V. Alganovas į Vilnių atskrido 2002 m. gegužės 21 d., tą pačią dieną, kai „Lietuvos energija“ pasirašė sutartį su Rusijos „Inter RAO EES“ ir perleido rusams teisę spekuliuoti lietuviška elektra Lenkijoje. „Lietuvos energijos“ vadovas Rymantas Juozaitis tada teigė pažįstąs V. Alganovą. Tuo tarpu tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas teigė, kad V. Alganovas Lietuvoje lankėsi kaip koncerno „Rosenergoatom“ vykdančiojo direktoriaus patarėjas, o į Ignalinos AE neva atvykęs nebuvo. Oficialiame premjero rašte žurnalistams buvo nurodyta, kad V. Alganovas „buvo pakviestas į derybas dėl branduolinio kuro pirkimo“ (www.sekunde.lt/lietuva/a-brazauskas-v-alganovas-buvo-pakviestas-i-derybas-del-branduolinio-kuro-pirkimo). Valstybės saugumo departamentas (VSD) patvirtino tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Alvydui Sadeckui, kad V. Alganovas nurodytu metu Lietuvoje lankėsi, tačiau platesnė informacija skelbiama nebuvo. Tuometinis prezidentas Valdas Adamkus Rusijos šnipo apsilankymą Lietuvoje pavadino „nepateisinamu dalyku, nepasitarnaujančiu Lietuvos interesams“.

2007 m. viešai paskelbtas J. Oleksy ir vieno turtingiausių Lenkijos ar netgi Europos verslininkų Aleksanderio Gudzowaty (g. 1938) pokalbį, vykusį 2006 m. rugsėjo 14 d. kompanijoje „Bartimpex“, kuris įrodė galimos politinės korupcijos faktą: verslininkas norėjo paremti J. Oleksy vadovaujamą partiją SLD. A. Gudzowaty – milijardierius, turėjęs daug bendrų verslo interesų su Rusija, pvz., su kompanija „Bartimpex“, koncernu „Gazprom“. Riebiais keiksmažodžiais pagardinta milijardieriaus kalba buvo nukreipta prieš galimas aferas, kurias neva vykdo buvęs prezidentas Aleksanderis Kwasniewskis. Tuo tarpu J. Oleksy į šuns dienas dėjo kitus politikus: A. Kwasniewskį vadino „mažu žmogeliu, lerva“, 2001-2004 metais premjeravusį Leszeką Millerį – „subine“, pritarė A. Gudzowaty žodžiams, kad „visi politikai yra bomžai ir barachlo“ (http://wiadomosci.dziennik.pl/polityka/artykuly/205396,zapis-rozmowy-oleksego-z-gudzowatym.html).

Grįžkime prie T. Marczako paskaitos. Mokslininko teigimu, žinomi dar du aukšto rango politikai, susiję su Rusijos spectarnybomis, - „Palač“ („Budelis“) ir „Minin“. „Šios temos padėtos į stalčių, ir niekas apie tai nekalba. Todėl pasikartosiu: dabartinė situacija rodo, kad Lenkija tampa Rusijos vasalu. Tą patį galima pasakyti ir apie Smolensko katastrofos tyrimą,- sako T. Marczakas. – Jau sudėlioti beveik visi taškai ant „i“ ir tapo aišku, kad tai buvo ne aviakatastrofa, o pasikėsinimas. Tačiau vasalizacijos procesas Lenkijoje vyksta ne tik politikoje, bet ir teisėsaugoje. Vasalas savo suverenui turi mokėti duoklę, o taip ir atrodo mūsų santykiai su Rusija, pavyzdžiui, kalbant apie dujų kainą. Taip pat stebina keistos su Smolensko įvykiu susijusios mirtys. Jokia kita šalis pastaruoju metu nepatyrė tokio politinio elito praradimo – netekome politikų, karininkų, tarp jų – generolų“.

T. Marczakas akcentuoja, kad „turime reikalą su informacijos pateikimu mažomis dozėmis, kuriomis bandoma manipuliuoti visuomene, sukelti joje tam tikras nuotaikas. Tai galima vertinti ir kaip tam tikrą šantažą dabartiniam politiniam elitui – jei kils demonstracijos, jos gali būti greitai „nugesintos“. Paskutiniai įvykiai kaip tik rodo, kad Rusija daro Lenkijai spaudimą, ir visus šiuos mano suminėtus reiškinius galime priskirti Rusijai“.

Lenkijos karinė žvalgyba SKW (www.skw.gov.pl) kol kas jokių komentarų dėl karinio prokuroro pareiškimo nepateikė.

Už visko stovi masonai?

Tuo tarpu Lenkijos laikraštis „Fakt“ ir įtakinga Lenkijoje radijo stotis „Radio Maria“ paskelbė sąmokslo teoriją. „Radio Maria“ direktorius ir įkūrėjas, teologijos daktaras tėvas Tadeuszas Rydzykas pareiškė, kad Smolensko įvykis – masonų ložės „P3“ darbas. Pasak T. Rydzyko, „P3“ ložė sukurta Rusijos spectarnybos GRU (www.fakt.pl/Ekspert-Radia-Maryja-o-masonach-w-Smolensku,artykuly,174820,1.html).

Pasak T. Rydzyko, po 1789 m. Prancūzijos revoliucijos įkurta masonų ložė „P1“, o ložė „P2“ bandė paimti valdžią Italijoje 1981-aisiais, tačiau buvo sutriuškinta Italijos spectarnybų. „P3“, bijodama būti sunaikinta, surengė teroristinį aktą – antrąją Katynę. Tikslas – sukiršinti Lenkijos gyventojus ir prijungti Lenkiją prie Eurazijos Sąjungos.

Vietoje P.S.

Pabaigai – dar apie V. Alganovą, apie kurį nė žodžio nerasime V. Adamkaus atsiminimuose, tapusiuose bestseleriu. Prezidentas apie šį asmenį kalbėti tikriausiai nepanoro.

Bendras Izraelio ir Rusijos naujienų portalas http://newsru.com, įsikūręs Niujorke ir apžvelgiantis pasaulio naujienas, skirtas Rusijos, Izraelio bei Ukrainos rinkai, V. Alganovą pristato kaip didvyrį, kalbėdamas apie jo nuopelnus „tėvynei“, tarnaujant tarybinėje ir dabartinėje žvalgyboje, o nuo 2005 metų vadovaujant AB „Inter RAO EES“, taip pat valdžiusiam Kremliui artimas bendroves „Rosenergoatom“ ir AB „ERKO“.  V. Alganovas taip pat artimai susijęs su kompanija „Lukoil“ (www.compromat.ru/page_15771.htm).

Taigi kas galėtų paneigti, kad visi keliai nuo vadinamosios Antrosios Katynės veda ne tik į Kremlių, bet ir V. Alganovą mylinčią Lietuvą (tiksliau, tuos, kas įsileido jį net į AE) ir Angelos Merkel bei Vladimiro Putino kuriamą Eurazijos Sąjungą?