Apie kriminalinės policijos apgailėtinai diletantiškus viešųjų ryšių triukus

Po ilgo delsimo ir raginimų kriminalinė policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vieno tarptautinio projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS). „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 str. 4 d. pranešame, kad 2011-08-12 LKPB pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00090-11 dėl galimo VEKS 1 412 689 Lt didelės vertės valstybės biudžeto lėšų iššvaistymo ir 85 946 Lt pasisavinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d. ir 183 str. 2 d.", – sakoma rugpjūčio 12 dienos kriminalinės policijos pranešime. 

Apie tai plačiau skelbėme publikacijoje „Kriminalinė policija spjovė į veidą visai FNTT ir pradėjo ikiteisminį tyrimą“.

Tačiau keistas dalykas: nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 ir 184 str. dėl didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, dar pernai jau buvo ištirtos FNTT prie LR Vidaus reikalų ministerijos.

FNTT, po septynių mėnesių intensyvių svarstymų priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant šių nusikaltimų požymių. Todėl iškilo klausimai, į kuriuos reikia skubiai atsakyti.

Kokiu pagrindu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal pateiktame EKSPERTAI.EU pareiškime aprašytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d. (dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas)? Kodėl kriminalinė policija pradeda ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, apie kurias pareiškėjas nenurodo pareiškime? Kitaip tariant, dėl kokių priežasčių kriminalinė policija apima aplinkybes, kurios yra patikrintos kitų tarnybų ir kurios yra jau ištirtos?

Taip pat EKSPERTAI.EU policijos generalinio komisaro prašo nieko nelaukiant pradėti tarnybinį patikrinimą ir įvertinti kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos vyriausiojos tyrėjos Žanos Paplauskienės veiksmus, kuri priėmė daugiau negu keistą sprendimą – tirti ne tai, dėl ko buvo kreiptasi (dokumento suklastojimo ir panaudojimo), o dėl to, kas jau ir taip buvo ištirta FNTT.



Vienareikšmiškai peršasi išvada, kad realiai ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 2 d. pradėtas todėl, kad yra žinomi motyvai, kurių pagrindu ką tik pradėtas ikiteisminis tyrimas bus nutrauktas. Būtent todėl jis ir yra pradėtas pagal šiuos straipsnius.

Šiuo veiksmu bus nušauti du zuikiai: ir pareiškėjas patenkintas, nes jo pareiškimo pagrindu priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, ir iš anksto pasiruošta būsimam sprendimui – tokiam, kokio reikia iš pat pradžių: nutraukti šį ką tik pradėtą ikiteisminį tyrimą.

O jei būtų pateiktasis pareiškimas suprastas taip, kaip jame ir parašyta, būtų matoma, kad dokumentas suklastotas ne to asmens (įmonės), kuris turėjo teisę kreiptis dėl pinigų skyrimo.

Dokumentą suklastojo asmuo – auditorius, – kuris ir yra įpareigotas pateikti būtent tą – teisingą – išvadą dėl pinigų panaudojimo teisėtumo bei pagrįstumo. Ir šis asmuo, turintis specialiąją teisę pateikti tokią išvadą, išvadą, kuria pasitiki Europos Komisijos atsakingos institucijos, pateikia žinomai neteisingus duomenis. Šis asmuo - auditorius, suvokė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų (melagingos išvados) nepagrįstai gali būti skirtos piniginės lėšos, tačiau asmeniškai suinteresuotumo dėl jų gavimo neturėjo.

Arba mes, Lietuvos piliečiai, to niekada greičiausiai nesužinosime.

Šis auditorius už savo darbą, kad ir neteisėtą, gavo užmokestį, beje, teisėtą. Tad pagrindinis klausimas, kodėl auditorius surašė žinomai neteisingą išvadą, taip ir lieka neatsakytas. Galimas ir toks paaiškinimas: gal žmogus tik naiviai suklydo? Gal.

Bet pasekmės nesikeičia: išvadoje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir šių duomenų pagrindu neteisėtai yra skirtos piniginės lėšos. Tad gal tas auditorius nepiktnaudžiavo, o surašė žinomai neteisingą dokumentą dėl kitų priežasčių (motyvų)? Taigi kodėl kriminalinė policija pradeda ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, apie kurias pareiškėjas nenurodo pareiškime?

Kitaip tariant, apima aplinkybes, kurios yra patikrintos kitų tarnybų ir kurios yra jau ištirtos? Matyt, tokį sprendimą kriminalinė policija priima tik todėl, kad... nieko naujo nesugalvojo. Eilinį kartą toks kriminalinės policijos sprendimas primena tik apgailėtinai diletantiškus viešųjų ryšių triukus negu priesaikos „Tėvynės labui“ esmę.

Tai užtraukia didelę gėdą visai policijai. Štai todėl policijos generalinio komisaro ir prašoma kuo skubiau pradėti tarnybinį patikrinimą dėl kriminalinės policijos vyriausiojos tyrėjos Ž. Paplauskienės priimto, švelniai tariant, daugiau negu keisto sprendimo.