Apie Lhamo Dondrubą, tapusį galbūt paskutiniuoju Dalai Lama

Liepos 6-oji bus ypatinga diena pasaulyje: tądien 80 metų sukaks tibetiečiui Tenzinui Gjaco (Tenzin Gyatso, gim. Lhamo Dondrub), kuris geriausiai žinomas kaip Dalai Lama. Ta proga trumpai apžvelkime svarbiausius jo nuveiktus darbus.

Problemos su CŽV

14-asis Dalai Lama yra Nobelio taikos premijos (1989 m.) laureatas, Dalai Lamos pareigas einantis nuo 1940 m. vasario 22 d. (formaliai; oficialiai – nuo 1950 m.). Kai Kinija okupavo Tibetą, Dalai Lamai teko jį palikti. Nuo 1959 m. Dalai Lama ir daugybė kitų tibetiečių gyvena Indijoje, kur yra Tibeto vyriausybė, kitose pasaulio šalyse, o Tibetas (Bod), kontroliuojamas kinų, pervadintas į Sidzangą. Kadaise Tibetas buvo didelė imperija, dabar jos gyventojams, kaip ir kadaise galybe pasižymėjusiai Mongolijai, tenka būti kinų pavaldume (jei jie ne egzilėje).

Tibetas – aukščiausias pasaulyje regionas, „pasaulio stogas“, kurio vidutinis aukštis yra 4,9 km.

Pasaulyje yra apie 8 mln. tibetiečių, iš kurių 7,5 mln. tebegyvena okupacijos sąlygomis Kinijoje. 190 tūkst tibetiečių yra Indijoje, 60 tūkst. Indijoje, 9 tūkst. JAV, 7,5 tūkst. Kanadoje, 5 tūkst. Butane, 4 tūkst. Šveicarijoje, po tūkstantį ir mažiau – Taivane, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje.

Dalai Lama yra sakęs, kad jis esąs paskutinysis, kitą kartą minėjo, kad atgimsiąs kaip moteris. Atjautos Bodhisatvos Avalokitešvaros inkarnacija laikomas Dalai Lama (mong., tib. „vandenyno (galios) mokytojas“)

Apie Dalai Lamą kalbėta daug neigiamų dalykų. Jis kaltintas, neva esąs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV, CIA) agentas, nes 1998 m. spalį paaiškėjo, kad Dalai Lamos administracija 7-ajame dešimtmetyje gaudavo po 1,7 mln. dolerių per metus iš JAV vyriausybės per CŽV.

Tuomet Dalai Lama teigė, kad tame nebuvo nieko blogo, nes buvo padėta tūkstančiams tibetiečių. Vėliau, 1999-aisiais, jis persigalvojo ir pareiškė, kad CŽV pakenkė Tibetui, nes pirmiausia tarnavo Amerikos interesams, ir „kai amerikiečių politika Kinijos atžvilgiu pasikeitė, jie nutraukė paramą“.

Dalai Lama kritikuotas ir dėl to, kad senąją tibetiečių bon religiją, labiausiai primenančią šamanizmą, kurią išpažįsta bent dešimtadalis tibetiečių, pripažino budizmo dalimi. 1977 m. Dalai Lama pripažino bon viena iš tibetiečių budizmo krypčių ir netgi atliko parafernalijos ritualą, suvienijantį senąją ir naująją religijas.

Dalai Lama ir Lietuva

Lietuvoje gyvena bent keli žmonės, artimai bendravę su Dalai Lama. Tai – fotografas, poetas Paulius Normantas ir pasaulinio garso tibetiečių kalbos žinovas, vertėjas Algirdas Kugevičius. Taip pat – jau amžinybėn išėjusi rašytoja, dailininkė Jurga Ivanauskaitė. 2015 m. Tibetą aplankė muzikantas, aktorius Andrius Mamontovas. Tibetiečių kalba ir kultūra galima domėtis Vilniaus universiteto Orientalistikos centre, kur rengiamos netgi šios kalbos ir kultūros studijos. Tibetiečių kalbos moko jos žinovas Vladimiras Korobovas.

Paskaičius užsienio „aukštuomenės“ kroniką, atrodytų, kad budistais tampa tik Holivudo žvaigždės. Tačiau turime ir savo žvaigždžių. Norisi paminėti bene pirmąjį Lietuvos budistą – velionį Šekspyro (Shakespeare) vertėją Antaną Danielių. Šis žmogus 1972 m. nuvyko į Buriatiją, kur sutiko žymų to meto budizmo mokytoją Bidiją Dandaroną (1914–1974) ir tapo jo mokiniu. Su tibetietišku budizmu artimai susijęs bene vienintelis Lietuvoje farmacininkas, gaminantis vaistus pagal tibetietišką receptūrą, kaunietis budistas Donatas Butkus, kuris, taip pat kaip ir A. Danielius, buvo B.Dandarono mokinys. Pasak jo, požiūris į tibetietiškus vaistus turėtų būti kitoks nei į įprastus, t.y. jų niekada negalima gerti, sakykime, sėdint prie televizoriaus: tam reikalingos specialios apeigos.

Dalai Lama Lietuvoje lankėsi tris kartus: 1991 m., 2001 ir 2013 m.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė.

Lietuvoje išleista daugybė Dalai Lamos ir kitokių budistinių knygų (dabar ypač daug ir kokybiškų, išverstų A. Kugevičiaus, leidžia leidykla „Sofoklis“), jis gerai žinomas ir gerbiamas intelektualų, nes nėra dogmatiškas, yra lankstaus proto, nors oficialiai eina pareigas, kurias tam tikra prasme galima prilyginti „popiežiaus“ pareigoms – vadovauja „geltonkepurių“ Tibeto budistų (Gelug) mokyklai.

Budizmas Lietuvoje turbūt yra mažiausiai pastebimas tikėjimas. Šiuo metu pasaulyje yra apie 400 mln. budistų. 2001 metų visuotinio surašymo duomenimis, Lietuvoje save budistais laikė 408 žmonės, po 10 metų surašymas parodė, kad jų padaugėjo iki 626. Tačiau kadangi ši filosofija yra labiau individualistinė, manome, iš tikrųjų jų greičiausiai yra kur kas daugiau. Lietuvoje veikia budizmo atmainų bon, dzogčeno, kalačakros, „Karma kagyu“, zen (čan, seon, thien), reiyukai bendruomenės.

Mokslininkai: budistai – laimingesni

2003 m. JAV Šiaurės Karolinos valstijoje esančio įkurto Djuko universiteto mokslininkai iškėlė hipotezę, kad budistai iš tiesų yra laimingi, taikūs ir romūs žmonės, taigi jų mokymas apie meditacijos naudą žmogaus psichinei ir fizinei sveikatai nesąs propaganda (beje, šio universiteto mokslininkai 2006-aisiais baigė šifruoti žmogaus genomą). Pasitelkę naujausią skenavimo techniką, neurologai nustatė, kad tam tikros budistų smegenų sritys, atsakingos už teigiamas emocijas ir gerą nuotaiką, kartas nuo karto nušvinta, ir nebūtinai vien meditacijos metu.

JAV Viskonsino universiteto mokslininkų atlikti skenavimai parodė, kad įgudusių praktikuojančių budistų kairioji priekinė smegenų sritis yra aktyvesnė. Ši smegenų sritis atsakinga už teigiamas emocijas, savitvardą ir temperamentą.

Dar vienas tyrimas, kurį atliko Kalifornijos universiteto San Francisco medicinos centro mokslininkas, leidžia daryti prielaidą, kad meditacija ir dėmesingumas gali nuslopinti tą smegenų sritį, kurioje „saugomi“ bauginantys prisiminimai. Nustatyta, kad įgudę budistai, palyginti su kitais žmonėmis, kur kas rečiau patiria šoką, sutrinka, nustemba ar supyksta.