Ar dabartinis modernėjančios Lietuvos himnas atitinka nūdienos normas? (papildyta URM atsakymais)

Užsienio reikalų ministerijos iniciatyva (URM) metų pradžioje buvo surengtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio ženklo konkursas, kurį patvirtino Vyriausybė. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį simbolizuojantį logotipas su šūkiu „Tikime laisve“, kaip visada tokiais atvejais teigia tokių projektų organizatoriai – „visam pasauliui turėjo priminti itin svarbią mūsų valstybei datą“.

Kaip teigiama URM tinklalapyje teigiama: „Šūkis „Tikime laisve“ nurodo svarbiausią vertybę, vienijusią lietuvių tautą, padėjusią išsaugoti valstybingumo siekį ir atvedusią į 1990-ųjų kovo 11-ąją. Logotipe naudojamos Lietuvos valstybės vėliavos spalvos atspindi tradicijas, vertybes ir laisvę.Mažiausiais logotipo grafiniais elementais – kvadratais ir stačiakampiais – sukuriamas tautinio rašto motyvas, kuris kartu yra tarsi aliuzija į šiuolaikines technologijas – skaitmeninį kodą. Originali, šiuolaikiška lietuvių tautodailės motyvo išraiška ženkle byloja apie novatorišką Lietuvos valstybę.“

URM tinklalapyje nevengiama štampinių reklamos agentūrų naudojamų išsireiškimų, antai kaip „skriejančios dalelės simbolizuoja Lietuvos skleidžiamas idėjas, komunikaciją, laisvę, veržlumą ir atvirumą pasauliui“.

URM tinklapyje nurodoma, kad „logotipas (su šūkiu lietuvių ir anglų kalbomis) gali būti  naudojamas Kovo 11-sios dvidešimtmečiui skirtuose renginiuose, leidiniuose, plakatuose, žiniasklaidoje, interneto erdvėje, gaminant suvenyrus ir ant oficialių valstybės institucijų blankų“.

O svarbiausia, kad nepadaryti ko ne taip, URM informavo, kad „Tikime laisve“ logotipo naudojimo vadovą ir logotipų formatus galima rasti Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto svetainėje" (logotipo naudojimo instrukciją galima atsisiųsti iš ČIA).

Apie visą tai skelbė ir visa žiniasklaida. Nesivelsime į diskusiją apie ženklo vertę, jo būtinumą, prasmingumą ar dizaino ypatumus. Šį kartą domina kiti dalykai. Įdomu, kokiam tarnautojui konkrečiai šovė į galvą idėja apie dar vieno papildomo valdžios ženklo, skirto ženklinti svarbius valstybinius dokumentus, sukūrimą?

URM nuomone, logotipas “Tikime Laisve” nėra valdžios ar šalies prekinis ženklas. Tai proginis ženklas, skirtas pažymėti 2010 metais švenčiamą Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Logotipo idėja gimė Vyriausybės sudarytoje darbo grupėje, kuri planavo ir koordinavo kovo 11-osios minėjimo renginius.

Kodėl netiko visi naujieji ženklai ir šūkiai, kaip pavyzdžiui "Lietuva - drąsi šalis", kurių už labai didelius pinigus prikurta tikrai su kaupu?

URM nuomone ženklas „Lietuva – drąsi šalis“ buvo kurtas kaip šalies prekės ženklas. Logotipas „Tikime Laisve“ – proginis, tik šiems metams sukurtas ženklas, pažymintis Lietuvos Nepriklausomybės 20-metį.

Ar jau atgyveno trispalvė, Gedimimo stulpai ir t.t., ar šia proga netiko Sąjudžio ženklas su kuriuo šalis ėjo į Kovo 11 Nepriklausomybę?

URM nuomone Lietuvos vėliava yra oficialus valstybės simbolis, Gediminaičių stulpai – valstybingumo simbolis, o logotipas „Tikime Laisve“ – proginis ženklas. Tai nėra tapatūs simboliai.

„Logotipą galėtume prilyginti proginėms monetoms, kurios kasmet kaldinamos siekiant pažymėti svarbias sukaktis“, - informavo URM.

Ar vietoj naujo valdžios šūkio "Tikime laisve" (kurį, tiesą sakant, būtų sunku įsivaizduoti skanduojamą minios kokiame nors mitinge), neužteko žodžio "Lietuva", kuris buvo natūraliai, be jokių Vyriausybės darbo grupių pagalbos naudojamas visais laikais: tiek okupacijos, tiek Sąjūdžio, tiek Atkurtos Nepriklausomybės?

URM nuomone šūkis „Tikime laisve“ įvardija svarbiausią vertybę, vienijusią lietuvių tautą ir padėjusią išsaugoti valstybingumo siekį bei atvedusią į 1990-ųjų kovo 11-ąją. Tai vėlgi proginis šūkis.

„Jo autoriai neturėjo tikslo sukurti šūkį, tinkamą skanduoti“, - praneša URM.

Iš kur atėjo tokia mada, kurti vis naujus ženklus, tarsi senieji yra labai greit nusidėvintys ir tampantys neaktualūs? Įdomu, ar Vyriausybės nariai turi informacijos, kokia praktika taikoma Vakarų valstybėse - kiek jos įvairių valstybinių švenčių proga investuoja į naujų šūkių ir ženklų kūrimą?

„URM tokios informacijos neturi“, - atsakė į šį klausimą URM.

Ar ir toliau, atsakingai žvelgiant į ateitį, Vyriausybės iniciatyva planuojama kurti naujus laisvės ir nepriklausomybės ženklus, pavyzdžiui ruošiantis pasitikti kovo vienuoliktosios 25-metį ar vasario šešioliktosios 95-tį, jau nekalbant apie patį šimtmetį?

Atsakydama į šį klausimą URM pranešė, kad Vyriausybės iniciatyvų ir planų nekomentuoja.

Taip pat įdomu, ar Vyriausybės darbo grupė nesvarstė ženklo varianto, kuriuo galėjo tapti nufotografuotas, o vėliau grafinių dizainerių stilizuotas, VEKS vamzdis Neries pakrantėje, ar, tarkim, Grįžulo Ratų sukimosi ciklo geometrinis atvaizdavimas, kuris būtų tarsi reprodukcinė aliuzija į amžiną Lietuvių tautos tikėjimą laisve?

„Toks ženklo variantas svarstytas nebuvo“, - neslėpė URM.

Kiek dar ilgai Vyriausybės nariai planuoja rengti ir organizuoti tokio pobūdžio „konkursus“, „įvaizdžių kūrimus“ ir „globalias didžiasias strategijas“, „sėkmės“ bei „laimės“ formules? (Kol kas žinoma tik tiek, kad kad Vyriausybė neatsisako planų maždaug nuo 2011 m. pradėti dar vieną Lietuvos įvaizdžio ir prekės ženklo paieškos etapą, nors pirmasis etapas kainavęs beveik 70 mln. litų, nebuvo itin sėkmingas, kadangi už tuos milijonus nieko apčiuopiamo sukurti nepasisekė.)

"URM tokios informacijos neturi", - atsakė URM.

Ir pagrindinis klausimas – jei jau Vyriausybė nutaria ir be perstojo kuria naujus simbolius, šūkius ir įvaizdžius – ar nevertėtų Vyriausybės nariams sudaryti naują Vyriausybės darbo grupę, kuri pradėtų svarstymus ir apie modernesnį, šios dienos lūkesčius ir normas atitinkantį tautinį himną? Gal būt vienas iš tokių naujojo Lietuvos himno variantų galėtų būti populiarus, šiuolaikiškas liberalcentristų partijos himnas (jo galima pasiklausyti ČIA.)

„Užsienio reikalų ministerija Vyriausybės veiklos nekomentuoja“, - dar kartą pakartojo URM savo atsakyme.