Ar Kisindžeris teisus dėl Ukrainos?

Ukrainos vyriausybė tvirtai tiki, kad Rusijos pajėgos gali būti nugalėtos mūšio lauke. Karo eigoje Kijevo derybinės pozicijos sustiprėjo daugiausia dėl Ukrainos gynėjų sėkmės ir Rusijos įsibrovėlių judėjimo lėtumo, moralinės dvasios, logistikos ir vadovavimo problemų, kurios rusų kampaniją vargino nuo pat jos pradžios.

Mintis, kad Ukraina gali įveikti kur kas didesnę ir geriau ginkluotą Rusijos kariuomenę, kuri pirmosiomis konflikto dienomis buvo atmetama kaip fantazija, nebeatrodo tokia beprotiška. Kai kurie komentatoriai Vakaruose pataria ukrainiečiams kovoti iki Putino, o tuo pačiu ir Rusijos, pažeminimo.

Tačiau karas yra nenuspėjamas žvėris. Tie, kuriuos vieną dieną mūšio lauke lydi sėkmė, kitą dieną gali ją prarasti. Kovotojai mokosi iš savo klaidų ir nesėkmių. Rusijos kariuomenė nėra išimtis.

Po daugybės nuostolių ir taktinių atsitraukimų Kremlius suprato, kad Ukrainos puolimas keliomis kryptimis buvo stulbinančiai idiotiška idėja, išsekinusi Rusijos kariuomenės tiekimo linijas, neįvertinusi Ukrainos kariuomenės kariavimo įgūdžių ir išbarsčiusi Rusijos dalinius pernelyg dideliame frontų skaičiuje.

Rusai pakeitė savo karo planą iš visos šalies užėmimo į savo valdžios išplėtimą tam tikroje Ukrainos teritorijos dalyje – rytuose ir pietuose.

Tikslų pasikeitimas davė rezultatų; Rusijos pajėgos užblokavo Ukrainos prieigą prie Azovo jūros ir sukūrė sausumos tiltą tarp Rusijos ir Krymo.

Nors Maskvos nuovargio laipsnis, be jokios abejonės, yra didelis, Rusijos pajėgos pasiekė laimėjimų, ypač Luhanske.

Severodoneckas dabar rizikuoja būti apsuptas. Ukrainos armija tikrai turi valios kovoti su šiais rusų laimėjimais tol, kol tęsis karas, bet ar ji turės tam pajėgumų?

Ukrainiečiai taip pat turi būti pasirengę galimybei, kad Vakarus užklups karo nuovargis. Iki šiol JAV ir NATO laikėsi tvirtai ir vieningai remdamos Kijevą, aprūpindamos Ukrainos kariuomenę vis sudėtingesnėmis ginklų sistemomis, tokiomis kaip haubicos M777.

Tačiau karui įsibėgėjus ir daugėjant aukų, gali ateiti laikas, kai Vakarai vis labiau ims skilti dėl Ukrainos politikos ir to, kaip turėtų atrodyti žaidimo pabaiga.

Nors JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija ir Baltijos šalys nori pasiekti Rusijos strateginį pralaimėjimą, Vokietija, Italija ir Prancūzija labiau rūpinasi kuo greičiau užbaigti karą.

Zelenskis gali šaipytis iš paliaubų idėjos, tačiau kovoms tęsiantis jis negali ignoruoti scenarijaus, kai kai kurie Vakarų lyderiai, kurie dabar yra ištikimi Ukrainos pozicijos rėmėjai, pradės kitaip vertinti savo politiką.

Niekas, įskaitant Henrį Kisindžerį (Henry Kissinger), neturėtų nurodinėti Ukrainai, ką daryti.

Ukrainos politikams patiems teks nuspręsti, ar derybos yra geriausias būdas išgelbėti jų šalį ir, jei taip, kokios sąlygos yra priimtinos.

Šiuo metu atsakymas atrodo „ne“. Tačiau laikui bėgant švytuoklė gali pasvirti link atsakymo „taip“.

Šaltinis: newsweek.com