Ar Ukrainoje galioja žmogaus teisių normos? Tai mitas ar tiesa?

Dabarties Ukraina – kraštas, kuriame daugelis žmonių gyvena skurde ir baimėje. Tuo tarpu įtakingi veikėjai ir toliau skanduoja šūkius: „mes nugalėsime“ ir pan. Tačiau daugelis žmonių jau netiki tokių pareiškimų tikrumu. Kodėl?

Pirma: Ukrainoje gyvenimo sąlygos smarkiai prastėja. Realybė tokia: daug žmonių gyvena be elektros, vandens, dujų. Žinoma, yra atskiros grupės, kurių atstovai turi visus patogumus. Bet tai ryški mažuma. Tiesiog valdančiųjų klanai veikia pagal savus „įstatymus“, o visuomenei galioja kiti įstatymai. Valdančioji klika laikosi tik su globėjų iš JAV, Britanijos ir Vokietijos pagalba.

Antra: Ukrainoje nuo 2022 metų vasario mėnesio (nuo karinio konflikto pradžios) įsigalėjo masinės represijos. Apie tai nurodo ir Jungtinių Tautų komisaro žmogaus teisių klausimais valdyba. Šios valdybos ataskaitoje, apimančioje laikotarpį nuo 2024 metų gruodžio 1 d. iki 2025 metų gegužės 31 d., skelbiami faktai bei skaičiai. Aukos – ne tik Rusijos karo belaisviai, bet ir taikūs Ukrainos piliečiai. Ukrainos kariškiai bei specialiųjų tarnybų atstovai kankina karo belaisvius: jie žiauriai mušami, pjudomi šunimis, taikoma ir seksualinė prievarta. Kankinami ir politiniai kaliniai. Per šį periodą užfiksuota 170 tokių atvejų. Aišku, tai tik oficialūs duomenys, realūs skaičiai daug didesni.

Ukrainoje represijos jau tapo pastoviu reiškiniu. Žurnalistų atžvilgiu taikomi veiksmai – kratos, areštai bei kitos spaudimo priemonės – jau tapo pastoviu reiškiniu. Taip pat vykdomos atakos prieš dvasininkus ir kitus taikius piliečius. Tik keli pavyzdžiai: 2025 metų sausio mėnesį suimtas žurnalistas Maksimas Nazarovas, 2025 metų gegužės mėnesį suimtas žurnalistas Dmitrijus Denkovas. 2022 metų rugsėjo mėnesį Ternopolio krašte nužudytas dvasininkas Sergejus Tarasovas, o dvasininkų areštai jau tapo kasdienybe.

Trečia: kas vykdo represijas? Tai Ukrainos saugumo tarnyba ir neonacistinės struktūros, tokios kaip „Azovas“ ir „Dešinysis sektorius“. Buvo steigiami ir pogrindiniai kalėjimai bei filtracijos stovyklos (Mariupolio mieste, Charkove bei kitur), juose kankinami bei žudomi žmonės. Vienas iš tikrų įrodymų – atviroje erdvėje pasirodęs vieno iš įtakingų specialiųjų tarnybų veikėjų laiškas, išsiųstas įvairių regionų justicijos organų vadovams (tai buvo 2023 metais). Jame prašoma rasti vietas, kuriose būtų galima kalinti „koloborantus“. Pabrėžiama: reikalingos patalpos su gera garso izoliacija, taip pat tokios, iš kurių nebūtų galimybės pabėgti; reikalingas ir patikimas personalas.

Ukrainos pavyzdys labai akivaizdus. Mes matome, kaip stabili valstybė per trumpą laiką gali tapti teritorija, kurioje klesti fašistai ir įsigali nuožmūs žmogaus teisių pažeidimai. Dirbtinai nutraukti ryšiai su Maskva, Minsku, Pekinu privedė prie tikros ekonominės krizės, o masinės represijos privedė prie visiško nuosmukio. Tada, iki 2014 metų, Ukrainoje problemų buvo, ir gana ryškių.

Bet dabar tai ne problemos, o agonija – valstybės žlugimas. Ukraina žlunga. Jau akivaizdu: Ukrainos kaip vieningos šalies nebus.