Armija buvusių pareigūnų, agentų ir informatorių kontroliuoja šalies ekonomiką, verslą, politiką, žiniasklaidą

Bulgarijoje buvo atlikta analizė ir surengta diskusija apie buvusių komunistų slaptųjų agentų įtaką. Išvada – dabartinė jų užimama padėtis kenkia šaliai. Po to, kai buvo atskleistas voratinklio mechanizmas Bulgarijoje, tokius pačius klausimus dėl problemos aktualumo ėmė kelti ir Lenkija.

Neseniai įvykusioje konferencijoje, skirtoje koministinių slaptųjų tarnybų problemai, bulgarų archyvo tyrimo komitetas pranešė, kad šiuo metu valstybines pareigas eina 10 500 buvusių žvalgybos agentų ir pareigūnų. Tačiau tai nėra tikslūs duomenys, kadangi daugelis institucijų, įskaitant stačiatikių bažnyčią, komitetui nepateikė duomenų, reikalingų tyrimui archyve atlikti.

Konferencijoje dalyvavusi premjero pavaduotoja ir vidaus reikalų ministrė Rumiana Bačvarova pastebėjo, kad Bulgarija nėra geras pavyzdys šalims, kurios atsisako komunistinės praeities, nes neatskleidė ir nepašalino iš viešojo gyvenimo buvusių agentų. Politikė tokią situaciją įvertino aiškiai: „Visa tiesa neatskleista, o tai yra lėto pereinamojo laikotarpio ir rezultatų, kokius pasiekėmė, priežastis“.

Nors Bulgarija yra ES narė devynerius metus, ji ir toliau lieka skurdžiausia bei korumpuočiausia valstybe-nare. Gruodžio pradžioje paskelbti Eurostato duomenys patvirtina, kad vidutinės algos perkamoji galia tesudaro 51% ES vidurkio. Ekspertai kalba apie mafijinę valstybę, veikiančią pagal Rusijos modelį.

Klausimai apie tai, kiek patologinė Bulgarijos valstybės būklė susijusi su komunistine praeitimi, yra daugiau nei pagrįsti. Manytina, kad kaip tik tokią aplinką dažnai kuria grupės, kurias profesorius Anžėjus Zybertovičius vadina antivystymosi interesų grupėmis. Ryšys su totalitariniu režimu palankiai įtakoja jų susidarymą – aplinkos, kylančios iš buvusių komunistinių slaptųjų tarnybų, dažnai turi kitus lojalumo centrus nei oficialus naujasis valsybingumas, yra jautresnė šantažui ir kitų asmenų, turinčių ryšį su buvusiu režimu, įtakai, o tai paaiškina, kodėl jos dažnai nukreipia investicijas į tai, kas neneudinga bendram labui, bet naudinga tai aplinkai. Aplinkai nepriimančiai demokratinio pasaulio tikrovės.

Žurnalistas Georgijus Papakočevas konferencijoje sakė: „Didžiulė armija buvusių slaptosios policijos ir karinės žvalgybos pareigūnų, agentų ir informatorių 26 metai nuo pereinamojo laikotarpio pradžios vis dar kontroliuoja ekonomiką, verslą, politiką, žiniasklaidą. Šie žmonės suleido šaknis visose srityse, jų visa apimantis buvimas yra tiesiog nuostabus“.

Per laikotarpį nuo permainų pradžios Bulgarijos parlamente dirbo 164 buvę agentai, vyriausybėje ministrų, viceministrų, ministrų pirmininkų buvo 139, žemesnio lygio ministerijose – keli tūkstančiai, įskaitant Vidaus reikalų ministeriją – 1 346. Trys centrinio banko valdytojai buvo susiję su slaptosiomis tarnybomis, 30-yje komercinių bankų dirbo 180 buvusių agentų, žiniasklaidoje – 278, ir 11 iš 15 Bulgarijos stačiatikių bažnyčios Šventojo sinodo narių. Valstybės vadovo, kuris vienintelis šalį valdė dvi kadencijas po 5 metus, portfelį taip pat turėjo buvęs slaptasis bendradarbis.

Kaip matome, komunistinė praeitis gali turėti įtakos šiuolaikinei politikai. Ar tikrai apsivalymo nuo komunistinių sąsajų trūkumai turi ryšį su šiuolaikinėmis patologijomis? Kai kurioms bendruomenėms Lenkijoje tokie argumentai nėra priimtini. Tačiau Bulgarijoje, nors  šioje srityje vėluojama labai daug, tokie svarstymai vyksta. Ir sunku išvengti klausimo – jei Bulgarijoje komunistinės praeities atsisakymo trūkumai lemia negatyvų poveikį, tai ar Lenkijoje gali būti kitaip? Taip svarstyti gali tik naivuoliai.

Situacija Lenkijoje atrodo geresnė nei Bulgarijoje. Tačiau ir šiandieną Lenkijoje regime problemas, kylančias iš nenutrauktų buvusių rimtų ryšių su komunistine Lenkijos Liaudies Respublika. Apmąstymai, kuriuos iškėlė Bulgarijos politikai, žurnalistai ir ekspertai, verti kelti ir Lenkijoje. Kiek dar daug žmonių aktyviai dirba ar bendradarbiauja su komunistiniu režimu Lenkijoje? Ar jie taip pat dominuoja žiniasklaidoje, ekonomikoje, politikoje? Kokios patologijos kyla dėl šio fakto? Į šiuos klausimus verta atsakyti.

Be išsamios analizės, kokios yra voratinklio sąsajos su buvusios LLR šaknimis, nepavyks ištirti realios Lenkijos valstybės būklės, pagerinti jos valdymo, kovoti su Lenkijos vystymuisi kenkiančiomis grupuotėmis. Lenkijoje šie ryšiai su komunistine praeitimi veikia lygiai taip pat, kaip ir Bulgarijoje. Kitaip ir negali būti…

Šaltinis: wpolityce.pl

Lietuvoje situacija yra geresnė ne tik negu Bulgarijoje, bet ir negu Lenkijoje. Esame favoritai pagal ekonomikos vystymosi rodiklius, geriausias NATO narystės pavyzdys žemyne, kovos su teroristine Rusija lyderiai. O kelti klausimą, ar buvę įvairių komunistinių tarnybų darbuotojai dominuoja valdžioje, žiniasklaidoje, teisėsaugoje, ar kokie nors ministerijų, bankų, bažnyčios atstovai turi ryšių su komunistine praeitimi, tuo labiau – ar koks nors šalies vadovas, turėjęs portfelį net dvi kadencijas, galėjo būti slaptasis bendradarbis, yra ne tik nepadoru, bet ir aiškiai provokatyvu. Tokius klausimus, kurie išjudintų praeitį ir dar labiau sukiršintų šalies piliečius, gali kelti tik prokremliškos propagandos meistrai, kuriems tokios tiesos išaiškinimas būtų didžiulė pergalė kibernetiškai hibridinio informacinio karo lauke.