Aš, Rimantas Radišauskas, reiškiu nušalinimą Kauno apylinkės teismo teisėjui Broniui Varsackiui

Skelbiame šiandien Kauno apylinkės teisme pareikštą dailininko Rimanto Radišausko reikalavimą, kad nuo jam iškeltos administracinio pažeidimo bylos nagrinėjimo nusišalintų teisėjas Bronius Varsackis. Menininkas yra vienas iš 36 žmonių, kuriems po 2012 m. gegužės 17 d. Garliavoje įvykdytos policijos operacijos buvo iškeltos baudžiamosios ar administracinės bylos. Teisėjas B. Varsackis nusprendė nenusišalinti.

Aš, Rimantas Radišauskas, reiškiu nušalinimą Kauno apylinkės teismo teisėjui Broniui Varsackiui, nes nepasitikiu jo bešališkumu nagrinėjant man iškeltą administracinę bylą. Pagrindą nepasitikėjimui teikia teisėjo veiksmai, iš kurių man akivaizdus jo šališkumas.

Esu menininkas, daugelį metų stebintis jaunos mūsų valstybės siekį tapti nepriklausoma ir demokratine šalimi bei tam tikrų sovietinės okupacinės šalies struktūrų įtakas valstybingumui. Atvaizduoju tai savo darbuose – paveiksluose, o dailės darbų ciklas „Žiurkės“, kurį pradėjau tapyti 1988 m., yra mano suvokimo apie šiuos procesus išraiška. Ne paslaptis, kad kai kurie asmenys mano darbuose gali pamatyti savo portretus, kurie jiems nėra priimtini, o gal net demaskuojantys, bet menas nuo neatmenamų laikų atspindi visuomenės gyvenimą, skaudulius, džiaugsmą, išreiškia ir valdžios kritiką. Dėl mene išreikštos kritikos valdžiai demokratinė valstybė negali persekioti savo piliečių, nes pamatinės žmogaus teisės ir laisvės privalo būti ne tik deklaruojamos, bet ir gerbiamos – tarp jų ir teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus.

Manau, kad būtent dėl savo meninės veiklos esu persekiojamas tam tikrų asmenų, kuriems nepriklausomoje valstybėje suteikti valdiniai įgalinimai.

Kalbant konkrečiau, tokia yra ir ši byla, iš pradžių įvardinta kaip baudžiamoji, o vėliau, maskuojant brutalius ir smurtinius policijos pareigūnų veiksmus mano atžvilgiu, perkvalifikuota į administracinį procesą, kuriame nėra absoliučiai jokių teisėtai surinktų įrodymų, tačiau ir toliau ribojamos mano esminės proceso teisės – žinoti, kuo esu kaltinamas, pateikti savo atsikirtimus ir motyvus.

Nuo pat pirmos posėdžio dienos matau, kad teisėjas siekia užgniaužti bet kokį mano, kaip menininko, poziciją šioje byloje patvirtinančių duomenų pateikimą, pataikauja administracinius įgaliojimus turintiems, tačiau nekvalifikuotiems pareigūnams ir jų vadovams, kurie nesugeba net pateikti tinkamai paruoštų atstovavimo dokumentų, negali nurodyti įvykio vietos, laiko. Toks procesas yra netinkamas, o šalių pozicija nelygiavertė.

Teisėjas, išgirdęs mano bandymus paaiškinti, kad buvau suimtas Klonio gatvėje ir sumuštas dėl to, kad esu dailininkas, nieko nebegirdi ir tai patvirtinančius dokumentus atmeta įvairiausiais pasiteisinamais: pirma, esą dokumentai iš viešos elektroninės erdvės turį būti patvirtinti advokato, bet pateikus juos patvirtintus advokato, atsiranda jau kita priežastis jų nepriimti – esą jie nesusiję su byla. Nors teikiamus dokumentus sudaro keli puslapiai, teisėjas net neperskaitęs jų nusprendžia, kad jie nesusiję. Tačiau būtent šie dokumentai ir patvirtina mano poziciją, kad Klonio gatvėje stebint įvykius, susijusius su visuomenei žinoma šeimos, šalies problema, mane suėmė pasirinktinai ir nurodydami – „imkit dailininką“. Būtent dėl tokių policijos pareigūnų nurodymų aš ir palindau po laiptais. Prašomuose prijungti dokumentuose užfiksuotas Policijos departamento svetainėje dar 2010 m. gegužės 20 d. paskelbtas įrašas. Iki šiol nepanaikinti VRM žiniasklaidos įrašai apie mane kaip tą, kurio viešai eksponuojami paveikslai iš ciklo „Žiurkės“ patraukė susirinkusiųjų dėmesį. Turiu tvirtą pagrindą manyti, kad šie duomenys tik patvirtina, jog esu persekiojamas dėl savo kūrybos.

Manau, kad nešališkas teismas nagrinėja bylas išsamiai ištyręs ir įvertinęs pateiktus paaiškinimus bei įrodymus, kuriuos privalo išstudijuoti, siekdamas motyvuoto sprendimo. Teisėjas, net neperskaitęs dokumento, kurį prašau prijungti, jo neprijungimą motyvuoja vis kitais argumentais: tai rodo arba arba jo nekompetenciją, arba akivaizdų šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi.

Mano byloje teisėjas Bronius Varsackis jau padarė mažiausiai du proceso pažeidimus, kas patvirtina jo nekompetentingumą arba šališkumą.

Visų pirma, teisėjas nežino teisminės praktikos ir administracinio proceso, o būtent, kad nutartis dėl pratęsto administracinės nuobaudos skyrimo termino nėra skundžiama, ir tuo klaidino mane, vilkino procesą, aš buvau priverstas skųsti jo nutarimą, kreiptis dėl teisinės pagalbos ir konsultavimo. Aukštesnės instancijos teismas panaikino teisėjo Broniaus Varsackio 2013 m. birželio 6 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

2013 m. rugpjūčio 7 d. man pareiškus nepasitikėjimą teisėju ir Kauno apylinkės teismu, teisėjas Bronius Varsackis perdavė klausimą spręsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui. 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. A2.11-4513-825/2013, pasirašytas Kauno apylinkės teismo pirmininko Mindaugo Šimonio, patvirtina, kad teisėjas vėl klysta bei nežino, kokia yra nušalinimo sprendimo procedūra, kuriuo kodeksu teisėjas turi vadovautis nagrinėjant administracinę bylą. Sugaišome vėl savaitę.

Aukščiau nurodyti argumentai yra ne subjektyvi mano nuomonė, bet to paties teismo oficialus patvirtinimas, taip pat aukštesnės instancijos teismo oficialus dokumentas.

Kyla klausimas, kiek klaidų galima daryti teisėjui, ką turi manyti proceso šalis, kaip procesinių dokumentų pripažinimas nepagrįstais ir neteisėtais dėl esminių proceso nuostatų neišmanymo yra vertinamas pačioje teismų organizacijoje? Reikalauju teisėjo nusišalinti nuo mano bylos, tuo pačiu reikalaudamas užtikrinti man teisę į bešališką ir teisingą mano bylos nagrinėjimą.

Dar vienas teisėjo suinteresuotumo įrodymas ir galimas proceso pažeidimas – tai, kad pažeidžiamos mano, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisės žinoti man suformuluotų kaltinimų pagrįstumą, byloje taikomi dvigubi standartai.

Pateikus teismui prašymą išreikalauti visą filmuotą medžiagą, susijusią su mano galimai padarytu pažeidimu, teismas šį prašymą patenkino, medžiagą išreikalavo, tačiau netinkamai sprendė (nesprendė) mano atstovo prašymus sudaryti galimybę susipažinti su šia medžiaga. Pateikus prašymą dėl medžiagos kopijos, teisme buvo pareikalauta duoti įrašymo įrenginį (CD) diską. Įvykdėme šį prašymą, gavome diską, tačiau jame įrašyta tik vieno šaltinio medžiaga, nors prokuratūra pateikė 8 vaizdo įrašus. Mums įteiktame vaizdo įraše manęs iš viso nėra.

Pakartotinai kreipėmės į teismą, kad būtų sudaryta galimybė iki teismo posėdžio pasiruošti bylos eigai, tačiau teismas šio prašymo iki šiol neišsprendė. Manau, kad priėmęs nutartį išreikalauti duomenis ir dalį jų davęs, teismas privalo pats vykdyti savo priimtą nutartį ir užtikrinti šaliai galimybę tinkamai susipažinti su byloje jau esančia medžiaga (įrodymais). Kokiu teisiniu pagrindu vadovaujasi teisėjas Bronius Varsackis, nespręsdamas pakartotinio mano atstovo prašymo, man nėra žinoma, tačiau analizuojant aukščiau nurodytus teisėjo jau padarytus pažeidimus, kuriuos konstatavo kiti teisėjai, man kyla pagrįstos abejonės dėl teisėjo šališkumo, gebėjimo užtikrinti tinkamą ir teisingą procesą byloje.

Prašau, sprendžiant šį mano reikalavimą, atsižvelgti į tai, kad esu eilinis Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam kaltinimus reiškia didelė valstybės organizacija – policija.

Vien dėl man iškeltos baudžiamosios bylos, neteisėto sulaikymo, mano atžvilgiu panaudoto smurto ir neigimo, jog buvo panaudotos cheminės medžiagos, aš patyriau didžiulį stresą, menkinantį tikėjimą savo valstybe, tikėjimą teisingumu.

Administracinės bylos nagrinėjimas ir esminių proceso nuostatų nesilaikymas man taip pat kelia didžiulę įtampą, neapibrėžtumo jausmą, nežinomybę. Terminai paskirti nuobaudą yra nustatyti trumpesni, siekiant apsaugoti asmenis nuo nepagrįstai ilgo jų teisių ribojimo, užtikrinti teisę žinoti kaltinimus ir gauti nuobaudą ar pripažinimą, kad kaltinimai neteisėti. Policija mano bylos nesprendė ir tik formaliai surašė protokolą, o dabar nepagrįstai pratęstas terminas skirti nuobaudą, nors jis gali būti pratęstas tik dėl to, kad aš vilkinu procesą ar yra nežinoma mano buvimo vieta. Todėl jaučiuosi beteisis, neužtikrintas dėl savo ateities.

Reikalauju atsižvelgti, jog aukščiau nurodyti nušalinimo motyvai man leidžia daryti prielaidą, kad teisėjas Bronius Varsackis taip pat yra susijęs su mano, kaip dailininko, persekiojimu, bandymu įbauginti ir netiesioginiu draudimu kurti, nes pateikus įrodymus apie mano, kaip menininko, persekiojimą, šie dokumentai nepriimami nurodant iš esmės bet kokias priežastis. Akivaizdu, kad ši byla yra politinė, o teisėją galbūt palietė mano kūryba, kelianti bendradarbiavimo su okupacinio laikotarpio prievartinėmis struktūromis problemą.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių reikalauju teisėjo nusišalinti, užtikrinant man teisę tikėti nešališku mano bylos nagrinėjimu.

Rimantas Radišauskas

Susiję:

Garliavos šturmo bylos teisme: policija nesugeba įrodyti savo veiksmų teisėtumo

Š. Puidokas: „Tai labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui, ypač dabar, kai Lietuva pradeda pirmininkavimą Europos Tarybai”

„Atviras laiškas ir pora klausimų generalinio policijos komisaro pavaduotojui R. Požėlai dėl pareigūnų sadizmo”

„Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J. Sabatauskas paaiškino, kodėl daužyti nesipriešinantį beginklį žmogų yra teisėta”

„D. Raulušaitis paaiškino, kodėl šautuvu daužyti gulinčiam vyrui per lyties organus yra gerai”

„D. Raulušaitis išsiaiškins, ar pareigūnas turėjo teisę šautuvo buože daužyti gulinčiam vyrui į tarpkojį”

„Prezidentė paaiškino, ką mato ir kaip vertina”

„Gegužės 17-oji: Prezidente, ką matote Jūs?”

„Prokuratūra: mergaitė klykė iš džiaugsmo, kad užtikrinami humanizmo ir demokratijos principai”

„Prokurorai melavo, kad tyrė smurtinius pareigūnų veiksmus prieš taikius žmones (video)”

„D. Pūras: Esu už tai, kad tokie dalykai, kaip šie policijos pareigūno veiksmai, būtų ištirti”

„ŽTSI valdybos pirmininkas D. Pūras pažadėjo atsakyti į klausimus apie žmogaus teises (video)”