Dokumentai: Vakarai dar 1983 m. žinojo, kad Irakas turi cheminį ginklą, bet tylėjo

Jo, pasiutiška isterija... gal karštis taip veikia?... tai tamstai reikia dokumentų, tai „pačiupinėti, ar į akis pažiūrėti“... O Hitleriui, Stalinui (jie irgi rašė)nėra dar noro „pačiupinėti, ar į akis pažiūrėti“? O gal Putiną, ar Obamos? ... „ir atsakomybės pareikalauti pasigavęs!“ ... taigi kokia galima padaryti išvadą? Tamsta yra nenormalus, arba banditas. ... „Į kurį galą žiūrėti?“... Manau geriau į savo .... jis arčiau, bei gali „pačiupinėti“... na ir traukti kiek nori(„atsakomybės pareikalauti pasigavęs“)... Linkiu sėkmės ir atsargumo...gali visiškai nutraukti tą („atsakomybę“)

Na, tai gal pagaliau laikas skirti lygius, iš ko tos patirties semtis? Gal jau į kitą laikas pereiti? Vienas dalykas, kai niekur nebuvėlis (nedomino tada, toli gyveno, maža kokių priežasčių gali būti!) ar dar nesubrendęs tais laikais anuos įvykius dabar pasakoja, dabar mokina, kaip ką daryti, kitas lygis, kuris ten aktyviai dalyvavo jau per trisdešimt gerokai turėdamas (reiškia studijos baigtos, darbo stažas jau vadovauti kam tai leidžia, šeima, vaikai, taigi yra kuo rizikuoti, todėl apsisprendimo, reikalo supratimo vertė kitokia) savo patirtį iškloja. Matau ne vieną čia tokių (iš poros sakinių tokius atpažinti nesunku!), bet kaip pavyzdį to lygio aAlgirdą paminėsiu (deja, metai ir alutis savo daro. Anksčiau netoli stoties gyveno, tai kur gauti netoli buvo, dabar, matyt, irgi ne už marių, tai vakaras prie kompo su alučiu ir gaunasi parašymai „Atsiprašau...“ ir pan. – šlykščiai mandagūs įkandimai kam tai ir tiek). Tas žemesnis lygis nepraėjęs to kelio, kai vienijomės už Lietuvą dar 87-88-tais, kai kariavom prieš tai, ką dabar vėl „šaukliai“ ragina išguiti, kad tik krūvoje nugalėsim ir t.t. ir t.t., nepraėjęs, tai dabar tokiam atrodo atradimas visa tai ir kad šiandien tik taip galim išeiti iš visokio brudo! Kadangi atsiranda šauklių iš anų laikų vėl ant bačkų, tai ypatingai kelia pasitikėjimą tam nepatyrusiam lygiui! Bent jau pasidomėtų nepatyrėliai apie tuos šauklius: kaip jie gyvena, kur gyvena, kokiu bizniu užsiima, kas už nugaros ir kitokių „smulkmenų“. Deja, anam patyrusiam lygiui absoliučiai atvirkščiai viskas atrodo! Juk kartu praėjo tai ir žino, kuo baigsis.

Na, čia vaikams tokie postringavimai: „naudojama kaip per didelio susijaudinimo ar baimės sinonimas“!

Kas tamstai atsitiko...pradėjote pulti visus iš eilės...visus ,iš kurių galima pasimokyti... aAlgirdas,yel“l“ow submarine...Dabar Donda...Paprastas...Aš jiems ,ir daugeliui kitų,dėkinga...nes dar ilgai klaidžiočiau ūkuose...ir būčiau naudinga idiotė...Protingas mokosi...visada ir visur...Aš džiaugiuosi,kad yra daugiau žinančių...ir protingesnių...

Niekaip nesuprantu...kodėl užsigavote...juk tautosakoje labai dažnai "triesti" naudojama kaip per didelio susijaudinimo ar baimės sinonimas...Juk ne susireikšminusi "blondinė" esate...

Uuiiiii, blynn, dar vienas! Tai argi Vaišvila, Puidokas virtualūs, kaip koks „paprastas“ ar „Donda“? Juos gi gali ir pačiupinėti, gali į akis pažiūrėti (ką teko daryti) ir atsakomybės pareikalauti pasigavęs! O ką, su „paprastas“, su „Donda“ veikti? Į kurį galą žiūrėti? Juk net jei ateitų susitikti, tai petraičiu, jonaičiu ar kokia ...aite, ...iene būtų pagal dokumentus. O kur dokumentai veikėjo, pvz. „paprastas“? Nebent tik pagal IP valdžia galėtų prigriebti, o paprastam žmogeliui, tai kas pirmas gali prisistatyti tokiu! Virtualas gi, ir tiek. Didžiausia bėda tokių pamokslininkų, tame, kad mano vertingą darbą atliekantys ką nors tokį pat pamokinę! Ne tiek bėda, kad pamokino virtualą, o kiek, kad jaučiasi vertingai pasielgę! Na, bet pats irgi kartais papamokslauju, tai ir sau taikau tą patį. Dalykas, ko nedarau, tai nemenkinu, neteplioju mėšlu kad ir virtualo, jei jis pats taip nedaro, pats nenaudoja grubių asmens apibudinimų. Na, o jei naudoja, tai gauna tokiu pat stiliumi, nes kitaip „nedašunta“ tokiems.

Jo, tamstos kvailumui nėra ribos. Pvz. „Ir būk tu man toks durnas žmogau, kad virtualiam pačiam esant kitą virtualą mokinti ir jausti kažkokį darbą atlikus, jausti kažkokį tai pasitenkinimą! Ar begali būti kvailiau?!“... O kam tada Vaišvila lenda su savo pamokimais? O Puidokas? Ir kiti. Retkarčiais tarp savo .... ir galvoti reikia.

Pirst! Ką, vėl taip atsitiko, kaip rašiau 8. „poste“?