Briuselis baiminasi, kad Italija taps ES Achilo kulnu priešstatoje su Rusija

Vyriausybės žlugimas Italijoje yra toks įprastas reiškinys, kad Briuselis į tai nebekreipia dėmesio. Po Antrojo pasaulinio karo Italijos vyriausybės išsilaikydavo vidutiniškai apie 13 mėnesių.

Tačiau ministro pirmininko Mario Dragi (Draghi) nušalinimas, inicijuotas jo paties koalicijos sąjungininkų, vyksta ekstremalios geostrateginės įtampos su Rusija metu.

ES sostinėje baiminamasi, kad Italija, trečia pagal dydį euro zonos ekonomika, geriausiu atveju taps silpna bendros kovos su Maskva strategijos grandimi, o blogiausiu – Trojos arkliu, tarnaujančiu Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Briuselis Italiją laiko ES Achilo kulnu konfrontacijoje su Putinu. Ši Europos šalis neturi nei atominių, nei anglies jėgainių, todėl 70% priklausoma nuo užsienio tiekimo.

Daugiau nei penktadalį visos suvartojamos energijos sudaro rusiški angliavandeniliai. Italija importuoja beveik 95% suvartojamų dujų (daugiau nei Vokietija), o šios rūšies kuras sudaro 45% šalies energijos suvartojimo.

ES baiminasi, kad Italijos ir Vengrijos visuomenės priešinsis antirusiškoms sankcijoms, jei konfliktas užsitęs ir Maskva nutrauks dujų tiekimą, reaguodama į sankcijas.

Kol kas Europos Komisija visoms šalims siūlo savo noru sumažinti dujų suvartojimą 15%. Tuo pat metu Briuselis gali imtis prievartos priemonių, jei savanoriškas taupymas neduoda norimų rezultatų.

Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) birželį atlikta apklausa parodė, kad Italija iš ES šalių mažiausiai palaiko Ukrainą. Tyrimo duomenimis, tik 56% italų mano, kad dėl konflikto kalta Rusija, nors Europoje tokios nuomonės vidurkis yra 80%.

Tik 39% italų mano, kad Maskva yra pagrindinė kliūtis taikai pasiekti, o Europoje taip mano 64%. Italijoje 28% dėl konflikto kaltina JAV, o kitose šalyse taip teigė 9%.

Nepaisant visuomenės nuomonės, Dragi skatino iniciatyvas, nukreiptas prieš Kremlių. Jis aplenkė Vokietiją, Prancūziją ir Ispaniją ir tapo pirmuoju didelės šalies vadovu, besąlygiškai palaikiusiu prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą pripažinti Ukrainą kandidate į ES. Dėl Dragi atsistatydinimo Briuselis liks be paramos, o Kijevas – be vertingo sąjungininko.

Šaltinis: elpais.com