Danus domina Lietuvos žemės ūkis

Birželio 18 d. žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius susitiko su Danijos Parlamento ir Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministerijos atstovų delegacija. Lietuvoje viešinti danų delegacija jau spejo aplankyti kelis ūkius, tad svečiai pirmiausiai domėjosi kiaulininkystės aktualijomis. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad nors Lietuva neapsirūpina sava kiauliena, visuomenė yra priešiškai nusiteikusi kiaulių ūkių plėtros atžvilgiu, šalia fermų gyvenantys gyventojai nori, kad kontroliuojančios institucijos būtų žymiai griežtesnės. Danai klausinėjo, kodėl vietos gyventojai yra priešiški kiaulininkystės plėtrai, analizavo, kaip būtų galima sėkmingai dirbti kartu.

Viceministras M. Kuklierius, detalizuodamas situaciją, atkreipė dėmesį į tai, kad Danijos investitoriai per mažai dėmesio skyrė santykiams su vietos bendruomene. Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministrės Mettės Gjerskov nuomone, kiaulininkystės sektoriaus sukurtos darbo vietos yra labai svarbios.

Danams, kurių šalyje vyrauja stambūs ūkiai, paprastai gaminantys vienos rūšies produkciją, taip pat buvo įdomu, kaip sekasi smulkiems Lietuvos ūkiams, su kokiomis problemomis jie susiduria, kaip realizuojama produkcija, ar yra poreikis nišiniams produktams.

Kadangi sparčiai artėja Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpis, susitikimo metu nemažai dėmesio skirta derybinėms pozicijoms dėl Bendrosios žemės ūkio politikos, ES investicinei ir kompensacinei paramai žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Lietuvos, kaip ir kitų naujųjų šalių žemdirbiams, labai svarbu išsaugoti paramos susiejimą su gamyba. Mūsų šalis sutinka su kompromisiniu variantu, kad susietajai paramai būtų skirta iki 12 proc. tiesioginių išmokų voko. Savo ruožtu Danija pasisako prieš susietąją paramą, o ypač prieš jai skiriamos tiesioginių išmokų voko dalies didinimą, vertindama tai kaip žingsnį atgal. Danijos ministrė, nors ir sutinkanti su Ministrų Taryboje patvirtintu kompromisiniu variantu (paramos lygis 7-12 proc. ir neplėsti paramos į kitus sektorius, tokius kaip tabako, kiaulininkystės ar paukštininkystės sektoriai), yra įsitikinusi, kad susietoji parama yra praeities atgyvena ir Briuselis neturi vadovauti, ką reikia auginti. „ES žemės ūkis turi gerai funkcionuoti rinkoje, o susietoji parama tam prieštarauja, ji stabdo plėtrą”, - sakė ministrė M. Gjerskov. Tačiau ji teigė, jog supranta ir Lietuvos poziciją šiuo klausimu, nes šiuo metu susietosios paramos lygis Lietuvoje yra gana ženklus.

M. Kuklierius atkreipė dėmesį į tai, kad naujosioms šalims per kelerius metus reikia pasivyti senbuves, kurios savo žemės ūkį puoselėjo daugiau kaip 50 metų. „Pas jus rinka nusistovėjusi, stabili, o pas mus dar tik formuojasi. Mums reikalingos injekcijos. Susietoji parama labai praverstų Lietuvos gyvulininkystės sektoriui, užtikrintų jo stabilumą”, – kalbėjo viceministras.

Susitikime kalbėta ir apie lėšų paskirstymą tarp BŽŪP ramsčių. Valstybėms narėms yra palikta teisė iki 15 proc. tiesioginių išmokų (I ramsčio) voko lėšų skirti kaimo plėtrai (II ramsčiui) arba priešingai, 15 proc. sumažinti paramą kaimo plėtrai, atitinkamai padidinat tiesioginių išmokų voką. „Daugelis Lietuvos ūkininkų pritaria tam, kad daugiau lėšų tektų kaimo plėtrai - investicijoms, modernizavimui. Šiuo metu vyksta diskusijos ir viskas priklausys nuo socialinių partnerių apsisprendimo”, – situaciją apibūdino M. Kuklierius. Danai savo ruožtu pageidauja, kad visos jų kaimo plėtros programos priemonės būtų tęsiamos.

Skaičiai ir faktai

Prekyba su Danija užima svarbią vietą Lietuvos užsienio prekyboje žemės ūkio ir maisto produktais. Pernai žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Daniją siekė 56,2 mln. eurų (sudarė 1,3 proc. viso Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto). Lietuviškos kilmės produktų dalis - 95 proc. viso eksporto. Importas iš Danijos siekė 86,2 mln. eurų (2,6 proc. viso importo).

2013 m. iš lietuviškos kilmės produktų daugiausia eksportuota šviežių arba atšaldytų žuvų, rapsų sėklų išspaudų, rugių, mėsos gaminių ir konservų, o iš Danijos daugiausia importuota kiaulienos, produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, kavos, gyvūninių produktų, netinkamų vartoti žmonių maistui, gyvų kiaulių.

Šaltinis: ekologija.blogas.lt