Dar kartą apie pabėgėlius

Dauguma pabėgėlių vyksta turėdami aiškų supratimą, kur jie vyksta ir ko jie ten vyksta. Pagrindinė masė vyksta į visom prasmėm pažangesnes šalis, tokias kaip Vokietija, Prancūzija, Švedija, Norvegija, nes šių šalių teisės aktai suteikia jiems galimybę būti jiems priimtinoje komforto zonoje. Jie puikiai žino, kad nei viena iš šių šalių nereikalaus iš jų įsidarbinti ar vykdyti kokias nors kitas prievoles, ar įsipareigojimus. Vokietija, Prancūzija, Švedija ar Norvegija jiems suteiks būstą, aprangą, maistą, papildomai duos „kišeninius“ dienpinigius apie 160 Eu į mėnesį vienam asmeniui. Vien dėl šito skurdžios ES valstybės jiems jau atrodo neturinčios perspektyvų, neįdomios.

Apskritai, jokių rūpesčių Lietuvai šiandien šie pabėgėliai nesudaro ir nesudarys, o dėl jų Lietuvos jokia krizė neištiks, nes paprasčiausiai – jie Lietuvoje neužsibus. Be to, jokių priemonių paveikti šią situaciją šiandien mes, Lietuva, neturime. Realiai visa pagrindinė našta gula ant tų valstybių, kurios labiausiai atsakingos chaoso sukūrimą valstybėse, iš kurių plūsta pabėgėliai. Kadangi mes viskam pritardavome, kažkiek naštos atiteks ir mums.

Galima sakyti, kad pažangiausioms ES valstybėms pavyko įgyvendinti „velferio“ principą, kuriuo puikiai naudojasi jau kelių kartų pabėgėliai, kiek pamenu, dėl jų net periodiškai vyko arabų riaušės Prancūzijoje. Bet koks bandymas atimti iš šių žmonių išmokas ir kitas privilegijas reiškia jų komforto zonos panaikinimą, o tai sukels didelės bombos sprogimą. Ir toks sprogimas gali sunaikinti visą Europą. Puikus to pavyzdys – teroristinis aktas „Charlie Hebdo“ redakcijoje, kai visos Prancūzijos specialiosios tarnybos ir policija nesugebėjo, nepajėgė per trumpą laiką jo lokalizuoti ir likviduoti. Europiečiai nėra tinkamai pasirengę imtis veiksmų prieš teroristus ir kovoti su terorizmu. O kas, jei tai bus ne 5–10 ar 15 teroristų, o jų bus 100 ar 1000? Ir kas bus, jei tai įvyks vietinių riaušių fone, sukeltų dėl socialinių, ekonominių nepasitenkinimų, kai tą chaosą sukels patys europiečiai? Abejoju, ar tokiais atvejais situaciją išgelbės net karinės padėties įvedimas – ar apie tai kas susimąsto?

Žaidimas su pabėgėliais, tai žaidimas „va bank“, ir pralošimo atveju Europą gali ištikti katastrofa. O gal kas sakys, kad tai kvailos fantazijos, kad tai neįmanoma, kad viskas kontroliuojama? Tai, ką matau šiandieninėje europiečių politikoje dėl pabėgėlių, – tai kvailas požiūris, kad viskas išsispręs savaime.

Pagal ekspertų skaičiavimus, vien iki šių metų pabaigos Vokietiją turėtų pasiekti dar apie 80–100 tūkstančių pabėgėlių. Kokiam dar pabėgėlių skaičiui Europa sugebės išlaikyti sisteminį stabilumą?

Beje, ar ne dėl pabėgėlių antplūdžio ukrainiečiams tenka pamiršti savo mėgstama šūkį „Украина – цэ Европа“. Manau, dabartinėje situacijoje ukrainiečiams dar ilgai bus uždarytos durys į Europą.

Ar kas suvokia, kad tokia katastrofiška situacija su pabėgėliais atsirado dėl taip vadinamų įvairiausių spalvotų revoliucijų, bandymų demokratizuoti, kai to nebuvo prašoma, įvairiausių perversmų. O juk prie to didžiąja dalimi prisidėjo Europa, vadinasi ir mes. Tik tai kol kas neįvardijama viešai. Įdomiausiai, kad europiečiai už pasekmes nevengia atsakomybės, o JAV į tai visiškai nusišvilpti. Pirma ir pagrindinė priežastis – JAV toli nuo viso šio chaoso.

Europiečiai pradiniame etape visą naštą planavo užkrauti Turkijai, kuri priėmė apie 2 milijonus pabėgėlių, ir Jungtinių Tautų Organizacijai, kuri pasiūlė kurti pabėgėlių stovyklas. Todėl jau nesvarbu – ar dabartinė masinė migracija yra spontaniška, ar kažkas jai meistriškai diriguoja. Svarbu tai, kad tai jau nesustabdomas, nekontroliuojamas reiškinys.

ES lyderiai jau pradeda suvokti savo katastrofiškai nevykusios politikos pasekmes, kad patys tikriausiai nesusitvarkys, ir bando tartis su Rusija, kad ji pagelbėtų kaip finansiškai, taip galimai ir priimdama pabėgėlių srautus. Bent jau šią dieną signalai yra tokie.