Tai, kad Lietuva delsia apsispręsti dėl atominės elektrinės statybos, menkina šalies įvaizdį, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė ir pabrėžia, kad dėl jėgainės statybos turi apsispręsti pati Lietuva.
„Aš manau, kad Lietuva prastai atrodo tiek viduje, tiek tarptautiniame kontekste todėl, kad nesugeba priimti strateginių sprendimų, kurie turi būti priimti pačios Lietuvos. Mes negalime nustumti šito sprendimo arba apsisprendimo nei Estijai, nei Latvijai, nei švedams. Taigi čia turime patys apsispręsti, ar išliksime ateityje strategine prasme atominės energetikos šalimi, ar ne", - trečiadienį per metinę spaudos konferenciją sakė Lietuvos vadovė.
Pasak D. Grybauskaitės, nereikėtų laukti studijų ar nuomonės iš trečiųjų pusių.
„Nes jau pradedame atrodyti apgailėtinai", - konstatavo prezidentė.
Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį pareiškė, kad ar Lietuva statys naują AE, paaiškės Švedijos ekspertams baigus studiją dėl visų Europos Sąjungos (ES) elektros tinklų integracijos.
Ministras pirmininkas patvirtino, kad švedų ekspertai studiją dėl visų ES elektros tinklų integracijos yra numatę baigti iki rudens, bet tikisi, kad tai padarys anksčiau.
Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys apie 6 mlrd. litų. Planuota, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti elektrinė pradės 2020-2021 metais.
Kai 2011 m. gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukė Lenkija, joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir strateginis investuotojas - Japonijos „Hitachi".
Estai demonstruoja vis atsargesnį požiūrį į projektą ir negarantuoja, kad dalyvaus jį įgyvendinant. Todėl Lietuvos politikai ėmė aktyviau dairytis į Lenkijos pusę. Ją gali būti stengiamasi įkalbėti grįžti į branduolinį projektą.
Eltos inf.