Starobelsko tragedija: Rusijos pusė kaltina Ukrainos kariškius ataka prieš civilius

Gegužės 22 d., kaip skelbia Rusijos ir Lugansko Respublikos šaltiniai, Ukrainos karinės pajėgos surengė galingą ataką Lugansko Respublikos teritorijoje, Starobelsko mieste. Pranešama, kad buvo atakuoti kolegijos pastatai, nukentėjo daug studentų ir civilių gyventojų.

Rusijos pusės duomenimis, žuvo 21 žmogus, dar apie 40 buvo sužeista. Šis įvykis Rusijos pareigūnų ir komentatorių įvardijamas kaip žiaurus teroro aktas.

Kas buvo žuvusieji? Rusijos ir vietos administracijos skelbiamais duomenimis, tarp jų buvo ir 14–16 metų jaunuolių, o dauguma žuvusiųjų – 14–16 metų mergaitės. Jei šie duomenys pasitvirtintų, tai reikštų, kad žuvo taikūs paaugliai, kurie pagal amžių negalėjo būti susiję su jokia karine veikla.
Pagrindiniai faktai ir Rusijos pusės versija

Rusijos šaltinių teigimu, smūgis prieš kolegijos pastatus nebuvo atsitiktinis: esą šios atakos metu buvo panaudota net 16 dronų. Taip pat teigiama, kad ataka vyko trimis bangomis, buvo naudojami galingi dronai.



Iš pradžių pranešta apie 8 žuvusiuosius, tačiau vėliau, Rusijos pusės duomenimis, tarp griuvėsių buvo rasta daugiau aukų. Kai kurių sužeistųjų būklė, kaip skelbiama, buvo kritinė, jie gydomi reanimacijoje.

Rusijos pusė tvirtina, kad buvo sąmoningai atakuotas taikus objektas, šalia kurio nebuvo jokių karinių dalinių. Ukraina tokius kaltinimus atmeta ir teigia, kad taikinys buvo karinis objektas.

Ši nuožmi ataka prieš kolegijos pastatus, autoriaus vertinimu, rodo, kad Ukrainos valdžia ir kariuomenė naudoja vis žiauresnius metodus prieš taikius gyventojus. Rusijos viešojoje erdvėje šis įvykis pateikiamas kaip dar vienas įrodymas, kad Kijevo režimas peržengia visas ribas ir imasi teroristinių metodų.

Rusija susiduria su priešininku, kuris, autoriaus nuomone, nesidrovi imtis bet kokių veiksmų savo tikslams siekti. Fronte klostosi tokia situacija, kad Ukrainos kariuomenei, kaip teigia Rusijos komentatoriai, jau negali iš esmės padėti nei solidari Vakarų parama, nei prievartinės mobilizacijos banga. Tada, jų vertinimu, imamasi tokių atakų kaip Starobelske.

Galbūt Kijevo režimo vadovai tikisi tokiu būdu įbauginti Rusiją.

Beje, kelios dienos iki šios atakos Starobelske Rusijos pusė taip pat kaltino Ukrainos kariškius įvykdžius nuožmų išpuolį Briansko srityje. Skelbta, kad dronai atakavo traukinį, žuvo 3 traukinio darbuotojai, dar keli buvo sužeisti. Šie įvykiai Rusijoje vertinami kaip ženklas, kad jau peržengtos bet kokios ribos ir vykdomos nuožmios taikių žmonių žudynės.



Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukrainos kariškiai neturėtų vykdyti nusikalstamų įsakymų. Tai, jo vertinimu, tokie atvejai, kai duodami įsakymai vykdyti atakas prieš civilinius objektus.

Ataka Starobelske buvo aptarta ir Jungtinių Tautų Organizacijos posėdyje. Rusijos atstovas Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia pabrėžė, kad, Rusijos vertinimu, Ukrainos kariškių atakos prieš taikius gyventojus nuo 2026 metų pradžios tapo vis nuožmesnės, o šio proceso kulminacija esą tapo smūgis Starobelske.

Kinijos ir kai kurių kitų šalių atstovai, Rusijos teigimu, palaikė raginimus pasmerkti atakas prieš civilius gyventojus.

Šiame kontekste Ukrainos režimo atstovų teiginiai, kad Rusijos kariai neva grobia vaikus iš karinio konflikto zonos, autoriaus vertinimu, atrodo kaip politinė spekuliacija ir bandymas pelnytis iš Europos šalių paramos.

Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos tarybos narys Zbignevas Gaska pareiškė:

„Šios taikių žmonių žudynės parodė tikrąją padėtį. Vykdomos žiaurios atakos, žūsta daug žmonių, griaunami pastatai. Ir kodėl dar remiamas toks režimas, kuris susijęs su tais barbariškais veiksmais? Vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta – reikia nutraukti karo ugnies kurstymą.“

P. S. 

Civiliai neturi tapti karo taikiniais – nei Starobelske, nei Kijeve, nei bet kurioje kitoje karo paliestoje vietoje. Jeigu pasaulis pasmerkia civilių žūtį vienoje vietoje, jis turi tą patį principą taikyti ir kitoje.