Kovą su terorizmu – XX–XXI a. maru – atlieka specialūs padaliniai, kurių esama kiekvienoje valstybėje. Lietuvoje tai – „Aras“ (nuo 1991 m.), mūsų šalyse kaimynėse Latvijoje – „Omega“ (nuo 1992 m.), Estijoje – „K-komando“ (nuo 1991 m.), Lenkijoje – BOA („Biuro Operacji Antyterrorystycznych“, anksčiau – SPAP, nuo 1976 m.).
Nuo savarankiškų rinktinių – iki tarptautinės organizacijos ATLAS
Šie ir daugybė kitų Europos kovos su terorizmu padalinių 2001 m. spalio 31 d. buvo suvienyti į Europos Sąjungos antiteroristinių padalinių organizaciją ATLAS.
2004 m. gruodį Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“ (toliau – rinktinė „Aras“) buvo priimta į tarptautinę organizaciją ATLAS atstovauti Lietuvai.
Kaip teigiama rinktinės „Aras“ tinklalapyje, „iki 2008 m. pagrindinė organizacijos ATLAS užduotis buvo padėti Europos šalių antiteroristiniams padaliniams keistis informacija apie naujausias technologijas, ekipuotę, taktinius sprendimus terorizmo prevencijos bei incidentų likvidavimo srityse, inicijuoti ir organizuoti bendras pareigūnų pratybas.
2008 m. birželio 23 d. Europos Sąjungos Tarybą priėmė sprendimą 2008/615/TVR „Dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje“, kuris reglamentuoja ES policijos bendradarbiavimą, operatyvų informacijos keitimąsi, bendrąsias operacijas. Po jo sekė Europos Sąjungos Tarybos sprendimas 2008/617/TVR „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių specialiųjų intervencijos padalinių bendradarbiavimo krizinėse situacijose gerinimo“, kuris nustato bendras taisykles ir sąlygas, pagal kurias vienos valstybės narės specialieji antiteroristiniai padaliniai gali teikti pagalbą ir veikti kitos valstybės narės teritorijoje tais atvejais, kai juos pakviečia pastaroji valstybė narė, kad būtų išspręsta krizinė situacija.
Atsižvelgiant į minėtus ES Tarybos sprendimus buvo atitinkamai pakeisti nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ nuostatai) ir sukurta teisinė bazė, leidžianti pasitelkti Europos Sąjungos bei asocijuotų Šengeno valstybių narių specialiuosius intervencijos padalinius vykdyti bendrąsias antiteroristines operacijas Lietuvos Respublikoje arba rinktinei „Aras“ dalyvauti bendrose antiteroristinėse operacijose Europos Sąjungos bei asocijuotų Šengeno valstybių narių teritorijose.
Nuo 2009 m. Europos antiteroristiniai padaliniai gali pilnai teikti pagalbą vieni kitiems dalyvaujant bendrose antiteroristinėse operacijose, jei vienos valstybės narės antiteroristinis padalinys nustatyta tvarka kreipiasi į kitos valstybės padalinį su prašymu pasitelkti pareigūnus vykdyti bendrąją operacija. Tokia teise 2010 m. pasinaudojo Estijos Respublikos antiteroristinis padalinys K-KOMANDO kreipęsis pagalbos į rinktinę „Aras“, kad užtikrinti NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, vykusio Taline, saugumą ir galimo teroro akto likvidavimo operacijai vykdyti. Nedidelė rinktinės „Aras“ pareigūnų grupė išvyko į Estiją pasirengti bei koordinuoti pagalbos teikimą, o pagrindinės pajėgos buvo pasiruošusios nedelsiant išvykti į Taliną vykdyti antiteroristinę operaciją.
Šiuo metu organizaciją ATLAS sudaro 37 antiteroristiniai padaliniai iš 31 Europos valstybės (Norvegija ir Šveicarija dalyvauja stebėtojų teisėmis).
Šiuo metu intensyviai kuriamos bendros kovinių operacijų standartinės procedūros, kurių tikslas palengvinti bendrų operacijų vykdymo procesą. Šiame kūrime intensyviai dalyvauja ir rinktinė „Aras“. Šis įdirbis visada patikrinamas bendrųjų pratybų metu. Paskutinės tokios pratybos vyko Portugalijoje šių metų spalio mėnesį.“
Rinktinės „Aras“ patarimai KAIP ELGTIS TERORO AKTO METU
KAIP ELGTIS IŠGIRDUS PRANEŠIMĄ APIE TERORO AKTĄ
Išgirdę pranešimą apie vykdomą ar įvykdytą teroro aktą stenkitės išlikti ramūs, vykdykite specialiųjų tarnybų nurodymus.
Jei nesate įvykio vietoje, bet galvojate, kad teroro aktas gali jums sukelti pavojų, eikite namo. Būdami namie, įsijunkite radiją ir televizorių, kur transliuojama svarbi informacija.
Stenkitės nepasiduoti panikai. Atsiminkite, kad panika gali išprovokuoti teroristus ir paspartinti teroro aktą, taip pat gali sukliudyti pareigūnams sustabdyti nusikaltimą arba sumažinti jo pasekmes. Jei jūs esate įvykio vietoje, netrukdykite specialiosioms tarnyboms.
KAIP ELGTIS TERORO AKTO METU
Įvykus teroro aktui, jei jums ar kitiems reikia pagalbos, nedelsiant skambinkite pagalbos telefonu 112.
Vykdykite specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų nurodymus.
Pasitraukite iš pavojaus vietos ir perspėkite kitus apie pavojų.
Išlikite ramūs, nepanikuokite, elkitės apgalvotai.
Jei esate sužeistas, pirmiausia pasirūpinkite savimi, po to įvertinkite ar galite padėti kitiems.
Šeimai patartina turėti veiksmų ekstremaliose situacijose planą. Kiekvienas šeimos narys privalo žinoti specialiųjų ir gelbėjimo tarnybų telefonų numerius.
Žinokite kaip namie atjungti vandens, dujų ir elektros tiekimą.
Patartina susitarti dėl vietos, kurioje jūs galėsite susitikti su savo šeimos nariais ekstremalios situacijos metu.
Evakuacijos atveju pasiimkite pirmo būtinumo daiktus, asmens dokumentus, geriamo vandens ir truputį maisto, tinkamus drabužius, mobilųjį telefoną.
Visada žinokite, kur yra atsarginiai išėjimai iš patalpos. Jeigu įvyko sprogimas, kilo gaisras ar pažeista pastato konstrukcija, niekada nesinaudokite liftu.
KAIP AŠ GALIU PADĖTI KOVOJANT PRIEŠ TERORIZMĄ
Kiekvienas pilietis, darbuotojas ar pareigūnas, gali padėti kovojant prieš terorizmą. Jūs galite geriausiai pastebėti kas neįprasto vyksta aplink jus ir sukelia jums įtarimą, jog rengiamasi įvykdyti ar vykdomas teroro aktas. Pastebėję tokią veiklą, nedelsiant skambinkite policijai telefonu 112.
Būkite pasiruošę teroro išpuoliams. Būkite atidūs masinio žmonių susibūrimo vietose, populiariose pramogų ir pasilinksminimo vietose.
Atkreipkite dėmesį į įtartinus žmones, daiktus, į bet kokias įtartinas smulkmenas. Praneškite apie įtartinus daiktus apsaugos ar teisėsaugos pareigūnams.
Niekada neimkite iš nepažįstamų žmonių paketų ir krepšių, nepalikite savo bagažo be priežiūros. Jokiu būdu neimkite iš nepažįstamų žmonių dovanų, neimkite daiktų, kuriuos prašo kažkam perduoti.
Būkite budrūs ir saugokitės žmonių, kurie apsirengę ne pagal metų laiką. Jeigu jūs matote vasarą žmogų, apsirengusį paltu arba šilta striuke, būkite atsargūs – po šiais drabužiais teroristai dažnai slepia sprogmenis. Geriau laikykitės nuo šio žmogaus atokiau ir atkreipkite į jį teisėsaugos pareigūnų dėmesį.
Standartinės rekomendacijos, kurių paprastai, deja niekas nesilaiko, – nelieskite daiktų, kuriuos kažkas paliko: kuprinių, mobiliųjų telefonų, piniginių.
GALIMI TERORIZMO POŽYMIAI
Jūs galite turėti svarbios informacijos, kuri padėtų išaiškinti pasiruošimą teroro aktams.
Teroristams reikalinga ... :
gyvenamoji vieta. Ar jums sukelia įtarimą nuomininkai ar svečiai?
planas. Ar jūs stebite neįprastą pašalinių asmenų dėmesį objekto ar vietos apsaugos priemonėms?
piniginės lėšos. Gal pastebėjote, kad įtartini asmenys bando susikurti fiktyvias sąskaitas, turi netikras kreditines korteles ir pan.
įranga. Jei jūs esate pardavėjas, ar jums kyla įtarimų dėl prekių, kurias iš jūsų perka?
Papildoma informacija, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu galima rasti šiose specialiųjų tarnybų interneto svetainėse:
Informaciją parengė rinktinė „Aras“.
Žymiausios antiteroristinės operacijos pasaulyje
Kai kurių valstybių vykdomo antiteroristinės operacijos – ginčytinas dalykas, nes arba tos valstybės nėra visų kitų valstybių pripažįstamos (pirmiausia tai susiję su Izraeliu ir Palestina), arba visuomenėje sklando sąmokslo teorijos apie tai, kad tam tikri veiksmai nėra teroras, o „tikrieji“ teroristai esą kiti (JAV, Rusija).
Palikę šiuos svarstymus nuošalyje, tiesiog pateiksime statistiką, kaip su terorizmu kovota per pastaruosius keliasdešimt metų, kokios antiteroristinės operacijos pasaulyje vadinamos žymiausiomis, kokios jų nusinešė daugiausia aukų.
Galima sakyti, kad bene labiausiai iki 2001 m. Rugsėjo 11 d. pagarsėjusi antiteroristinė operacija buvo skerdynės Miuncheno vasaros olimpinėse žaidynėse 1972 m., kai, kaip teigiama, palestiniečių grupuotė „Juodasis rugsėjis“ paėmė įkaitus kaip kerštą už Palestinos krikščionių žudynes, kurias žydai surengė Haganoje 1948 m. Izraelio specialioji tarnyba „Mossad“ surengė operacijas „Jaunystės pavasaris“ ir „Dievo pyktis“, kurių metu žuvo septyniolika žmonių. Net „Wikipedia“ šią antiteroristinę operaciją vadina Izraelio ir Palestinos karo dalimi.
Praėjus maždaug ketveriems metams nuo Miuncheno įvykių, Izraelis išlaisvino „Air France“ lėktuvo keleivius Ugandoje. Operacija „Entebė“ dažnai vadinama pavyzdine antiteroristine operacija, nors politologai ją taip pat vadina Izraelio ir Palestinos karo dalimi.
Iki XXI a. žymiausios antiteroristinės operacijos buvo susijusios su Vakarams nedraugiškomis Somalio, Irano, Indonezijos, Peru valstybėmis, todėl šių operacijų geopolitinis vertinimas vargu ar gali būti vienašališkas. Po 2001 m. Rugsėjo 11 d. nelabai kas pasikeitė – teroristų etiketė ir toliau klijuojama musulmonų ekstremistams (įvykiai Maskvoje ir Beslane, pakistaniečių teroras Indijoje, Irane, Pakistane, irakiečių, afganistaniečių terorizmas arba tiesiog kariniai veiksmai, kurie galimai nebūtų įvykę, jei amerikiečiai su sąjungininkais nebūtų įžengę į šias šalis). Ar tikrai būtent islamas yra didžiausia grėsmė Vakarų pasauliui geopolitine prasme? O gal tiesiog kažkam norėtųsi, kad taip būtų? Juk islamas pasisako už kardinaliai priešingas vertybes nei Vakarų.
Ar galima teigti, kad didžioji dalis teroro aktų susiję su nesibaigiančia islamo ir Vakarų pasaulių kova?
Kol kas klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau viena tendencija antiteroristinių operacijų istorijoje akivaizdi: vienišų pamišėlių būta nedaug (o jie, kaip kad norvegas Breivikas, taip pat sietini su kova prieš islamą), dažniausiai vis dėlto terorizmas susijęs su globaliąja politika. Lietuvos vienintele „teroriste“ vadinta moteris buvo išteisinta (kaltinimai jai taip pat buvo susiję su islamu). Mirties bausmė neseniai skirta dar vienam terorizmu Bostone apkaltintam čečėnų tautybės asmeniui.
Rusija ir Vakarai sutaria vienu klausimu: didžiausia grėsmė šioms Šaltojo karo priešininkėms yra islamo valstybės. Tiesa, susikūrus Eurazijos Ekonominei Sąjungai, islamo šalys vis labiau linksta bendradarbiauti su ja, o ne su Vakarais, tačiau ir Vakarų pasaulis jau nebe toks, koks buvo prieš pusšimtį metų.
Belieka tikėtis, kad terorizmas aplenks Lietuvą, kuri šiuo metu sparčiai ginkluojasi, nevengia didelės kaimyninės valstybės vadinti teroristine, o jos vadovo banditu.
Ukrainos antiteroristinė operacija – didžiausia pasaulyje
Laisvojoje enciklopedijoje „Wikipedia“ apie ATO (Ukrainos antiteroristinę operaciją) užsimenama labai nedaug ir tik tokiomis kalbomis, kurias moka toli gražu ne visi: ukrainiečių, rusų, bulgarų ir kazachų. Bulgariškai ir kazachiškai rasime vos kelis sakinius apie tai, ką galime paskaityti ukrainietiškai, o rusų kalba apie įvykius Ukrainoje „Wikipedia“ publikuoja didžiulį straipsnį.
Tačiau mus domina Ukraina ir jos vykdoma didžiausia pasaulyje antiteroristinė operacija (ATO). Ukrainietiškai pateikiama informacija skurdoka, tačiau joje apibrėžta, kad tai yra veiksmai, skirti išlaisvinti įkaitus, neleisti teroristams atlikti seksualinių santykių su teroristiniais tikslais ir kt.
Su teroristais Ukrainoje kovoja Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) Antiteroristinis centras (Антитерористичний центр при Службі безпеки України), įsteigtas 1998 m. gruodžio 11 d. tuometinio prezidento Leonido Kučmos, pagarsėjusio korupcijos ir žiniasklaidos laisvės ribojimo skandalais bei nuvariusiam Ukrainos ekonomiką, atsigauti pradėjusią tik apie 2000-uosius, dekretu. Ironiška, kad būtent L. Kučmos valdymo metais Ukrainos ir Rusijos santykiai buvo geriausi.
SBU tinklalapyje aiškiai apibūdinamas ATO bendradarbiavimas su Vakarų valstybėmis, Europos Sąjunga, Jungtinėmis Tautomis, bendros realios ir virtualios kovos su teroristais strategijos. Tikriausiai ši informacija kai kuriuos žmones privertė manyti, kad Ukrainos antiteroristinė operacija tėra Vakarų konstruojama invazija į didžiulę šalį.
Ypač tokie įtarimai sustiprėjo 2015 m. sausio 24 d., kai prorusiški separatistai surengė puolimą prieš strategiškai svarbų Mariupolio uostamiestį pietryčių Ukrainoje, per apšaudymą iš salvinės raketų ugnies sistemų „Grad“ mieste žuvo bent 30 žmonių, dar 83 sužeisti. Tuomet Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš Ukrainos saugumo pajėgų antiteroristinių operacijų vadovo posto atleido Genadijų Kuznecovą.
Pasak ukrainietiškos „Wikipedia“ versijos, nuo 2014 m. balandžio 6 d. Ukrainoje žuvo daugiau kaip 9000 Rusijos ir 1750 Ukrainos karių, sužeisti 6226 Ukrainos ir 7421 Rusijos kariai. Žuvo apie 1300 civilių, 3442 civiliai sužeisti.
Didžiausio pasaulyje socialinio tinklo, kuriame gausu Ukrainos ATO operacijas palaikančių asmenų bei grupių (taip pat ir lietuviškų), „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas pareiškė, kad dėl neapykantos sklidinos leksikos, sklindančios iš ukrainiečių komentatorių, Ukrainoje „Facebook“ atstovybė atidaryta nebus.
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
