Dokumentika šiandien – šmaikšti, gyvybinga ir be ribų

Prieš kelis metus net didžiausias optimistas nesiryždavo dokumentikai prašauti pagrindinio prizo svarbiausiuose kino festivaliuose. Šiandien ji lygia greta dėl jų varžosi su vaidybiniu kinu, o jos kūrėjų eksperimentai su forma ir išraiškos priemonėmis stebina kino bendruomenę. Į geriausius šiuolaikinės dokumentikos filmus nuo rugsėjo 18 d. kviečia 11-asis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis.

„Šiemet festivalio žiūrovų laukia išskirtinė pagrindinė programa – kiekvienas filmas yra išbaigtas meno kūrinys, juos visus sieja savitas kūrėjo braižas. Wisemano niekaip nesupainiosi su Gondry, o Errolo Morisso su Guillaume‘u Nicloux. Kitas bendras programos filmų bruožas – aktualumas. Žmogaus laisvė, orumas, jo mąstymas ir siekis išsiaiškinti dalykų esmę – pagrindinės šių metų filmų temos“, – teigia Vilma Levickaitė, festivalį rengiančios „Skalvijos“ direktorė.

Festivalio filmuose atsiskleidžia viena ryškesnių pastarųjų dienų tendencijų – kūrybiškas dokumentikos santykis su vaidybiniu kinu. Juos meistriškai apjungia subtilus Roberto Mirnervini pasakojimas „Nerimstanti širdis“. Įterpdamas specialiai filmui rašytus dialogus, pavienes scenas režisierius lydi paauglę heroję brendimo ir dvasinių pasirinkimų keliu. Filmas šiemet palankiai sutiktas Kanuose.

Su dokumentinio kino forma itin laisvai elgiasi prancūzai. Michelis Gondry dokumentiniame „Ar aukštas žmogus yra laimingas“ naudoja animaciją, kaip ir jį išgarsinusiuose vaidybiniuose filmuose „Jausmų galia“, „Miego mokslas“. Tai drąsus sprendimas, turint omeny tai, kad jo pašnekovas – vienas ryškiausių šių laikų mąstytojų Noamas Chomsky‘is. Kitas režisierius Guillaume‘as Nicloux renkasi mockumentory formą filmui „Michelio Houellebecqo pagrobimas“. Tai šmaikšti „versija“, išprovokuota spėlionių, kas nutiko garsiam rašytojui chuliganui 2011 m., kai jis dingo per knygos pristatymo turą. Houellebecqas filme „vaidina“ pats save.

Tikru dokumentinio kino stebuklu kino kritikai įvardija Stephanie Spray ir Pacho Velezo filmą „Manakamana“. Į Nepalo kalnus nukeliantis pasakojimas stebi neįprastu būdu į deivės Manakamanos šventyklą keliaujančius piligrimus. Iš vienuolikos 10 minučių trunkančių kadrų sujungtas filmas leidžia įsižiūrėti į veidus, gyvenimus, pabandyti išskaityti herojų mintis.

Tačiau naujų formų ieškanti dokumentika neatsisako gebėjimo patekti ten, kur intymu ir verda dramatiški įvykiai. Net 167 dienas vengrė Eszter Hajdú fiksavo plataus atgarsio šalyje sulaukusį teismą, kai buvo teisiami negailestingai romus žudę serijiniai žudikai. Tik filme įmažintas teismo procesas suteikia unikalią progą stebėti teisėjo-aukų-kaltinamųjų akistatas. „Vengrijos teismo“ autorė su žiūrovais bendraus rugsėjo 19 d. „Skalvijoje“.

Jei ne dokumentinio kino kamera, festivalio nepasiektų dvasios laisve pulsuojantis filmas iš Sirijos. „Sugrįžimas į Homsą“ (rež. Talal Derki) – tarsi dokumentinis laiškas iš vaiduokliu paversto miesto. Jį siunčia jauni revoliucionieriai.

„Šiemet festivalyje akcentuojame asmenybių reikšmę, tačiau ne visų asmenybių vardai žinomi. Nepaisant to, jos imponuoja ir įkvepia. Su viena iš tokių asmenybių, kovotoju už laisvę, ir pažindina „Sugrįžimas į Homsą“, – sako Sonata Žalneravičiūtė, viena iš festivalio programos sudarytojų.

Išskirtinė pažintis festivalio žiūrovų laukia su „Oskaro“ laureatu Errolu Morisu. Jis vadinamas dokumentinio kino Hitchcocku, o jo pavardė atsidūrė 5-oje visų laikų geriausių dokumentinių filmų sąrašo vietoje (sudarė britų leidinys Sight and Sound). Naujausias režisieriaus filmas „Nežinomas žinomasis“ kuria buvusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Rumsfeldo portretą.

Kitas dokumentinio kino veteranas Frederickas Wisemanas pasiūlys pasivaikščioti po garsiąją galeriją Londono Trafalgaro aikštėje (Nacionalinė galerija). Charakteringais institucijų portretais garsus režisierius šįkart kalba apie meno suvokimą ir išlikimą, iš jo ateinantį įkvėpimą.

Tačiau įkvėpti gali ir mokslas. Markui Levinsonui pavyko užfiksuoti brangiausią ir didžiausią mokslo eksperimentą, dar žinomą kaip „dieviškosios“ dalelės (Higso bozono) paieškos. Du dešimtmečius trukusios mokslininkų pastangos ir jų aistringi išvežiojimai – „Dalelių karštinėje“. Rugsėjo 24 d. seansą „Skalvijoje“ pristatys VU Fizikos fakulteto prof. Juozas Vaitkus, vienas iš šio eksperimento dalyvių.

Rugsėjo 18 d. dokumentinio kino šventę atidarys „Domino efektas“. Filme veriasi net tik asmeninė abchazo ir rusės meilės, bet ir šalies drama. Daugiasluoksnį filmą pristatys jo autorė Elwira Niewiera.

Festivalis vyks rugsėjo 18-28 d. „Skalvijos“ ir Pasakos“ kino salėse.

Festivalio programa paskelbta vdff.lt