Prieš ketverius metus šių eilučių autorius žiniasklaidoje paskelbė rašinį „Atliekų deginimas – mirštanti technologija“, kuriame citavo chemiką Bruno Terne, teigusį, kad šiame progreso amžiuje, turint tokias chemijos žinias ir ypač pažangią techniką, yra baisus nuosmukis į barbarų papročius naikinti vienas vertingiausių medžiagų vien tam, kad jų atsikratytume, nors tuo pat metu ieškome tų pačių medžiagų ir įsigyjame jas kitose vietose.
Nekreipdama dėmesio į keliolika tūkstančių gyventojų, pasirašiusių prieš atliekų deginimo gamyklos statybą Vilniaus Lazdynų mikrorajone, – nes projektuojamoje įmonėje numatyta atliekas deginti esant 850 laipsnių temperatūrai, o kenksmingos medžiagos sudega tik esant 1 250 laipsnių temperatūrai, – Vilniaus savivaldybės administracija išdavė šiai statybai leidimą, o meras A. Zuokas jau įmūrijo kapsulę su linkėjimais ateities kartoms (duskit į sveikatą!).
Norint padidinti deginimo temperatūrą, reikėtų naudoti energiją iš šalies (dujos, elektra), o tokia gamykla laukiamo efekto neduotų. Lengva numanyti, kad numatomos statybos tikslas – ne siekis gauti naudą iš atliekų deginimo, o pelnas ir gausios „nuoviros“ iš statybų. Ją pastačius, iniciatoriams – nors ir gaisras, nors ir tvanas.
Tokį pavyzdį jau turime tame pačiame Lazdynų mikrorajone. Buvo pastatyta medicininių atliekų deginimo gamykla „Senovė“, kuri taip pat deklaravo nekenksmingų dujų sklaidą, kuriai taip pat buvo duotas statybos leidimas, tačiau pasirodė, kad ji skleidžia nuodingas dujas, tad teko ją uždaryti. Žinotina, kad nesudegusios pačios nuodingiausios medžiagos (dioksinai, furanai) yra pernešamos labai smulkiomis dalelėmis; sunkiosios dalelės nusėda maždaug 10 km, o lengvos ir vidutinės – maždaug 15–20 km spinduliu nuo taršos šaltinio.
Patikinimais, kad atliekos prieš patekdamos į krosnį bus rūšiuojamos, pasitikėti negalima, nes per du dešimtmečius Lietuvoje rūšiavimas deramai dar ir nepradėtas. Pasaulis šiandien buitines atliekas rūšiuoja, perdirba, gauna antrines žaliavas ir jas parduoda – deginimui atliekų nelieka. Atliekų rūšiavimas turi būti, bet ne miesto teritorijoje. Juk kiekvieną dieną į miestą bus suvežama apie tūkstantį tonų atliekų, o jos bus rūšiuojamos tik vizualiai.
Projektas nesuderintas su Vilniaus gyventojų bendruomene, akivaizdžiai pažeistos žmogaus teisės, Orhuso konvencija. Buitinių atliekų deginimo gamyklos statybą inicijuoja ir organizuoja visuomenei ne iš gerosios pusės pažįstama buvusio „Rubicon“ grupuotė, kurios įtaka Vilniaus valdžiai išliko.
Aplinkos ministro nuomone, pasipriešinti ir atremti pavojingus kėslus dėl švaraus oro, dėl savo ir palikuonių ateities turi visuomenė, o ministras bejėgiškai pripažįsta, kad kol kas sustabdyti statybą galimybės nėra. Apmaudu, kad už aplinkos išsaugojimą, už švarų orą atsakingas ministras nusiplauna rankas, tvarkos ir teisingumo paieškas palikdamas visuomenei.
Visuomeninės gyventojų interesams atstovaujančios organizacijos įvairioms institucijoms surašė daug popierių, bylinėjosi teismuose, tačiau „buldozeris“ neatremiamai stumiasi pirmyn. Todėl keliasdešimt piliečių, besipriešinančių ne tik Lazdynų, bet ir visos sostinės gyventojams žalą galinčiam padaryti projektui, ypač vertindami prezidentės dėmesį visuomenės reikalams, 2013 m. spalio 23 d. susirinko S. Daukanto aikštėje, šalia Prezidentūros, taip norėdami dar kartą priminti – jie nenori tokios kaimynystės.
Pirmiausia, žinoma, visuomenės balsą turi išgirsti sveikatos, aplinkos, socialinės apsaugos institucijos, tačiau ir prezidentės paveikaus žodžio visuomenė labai laukia.
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]