Dviguba pilietybė pavojinga valstybei – siūlo tik išsaugoti lietuviškąją emigrantams

Parlamente darbą baigia nuo antradienio posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Posėdžiuose nagrinėti pilietiškumo ir tautiškumo ugdymo Lietuvoje ir užsienyje, pilietybės, verslo plėtros ir kiti klausimai.

Išeivijos atstovai siūlo dėl dvigubos pilietybės neskelbti referendumo ir sudaryti bendrą komisiją šioms problemoms spręsti. Dabar Lietuvoje dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau jos negali įgyti naujosios kartos emigrantai.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovė, buvusi jos vadovė Regina Narušienė teigia, kad norint išplėsti dvigubos pilietybės turėjimo galimybes, nereikia keisti Konstitucijos – užtenka pakeisti Pilietybės įstatymą. Pasak jos, Konstitucija turi būti stabili.

Kalbėdama Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje R. Narušienė aiškino, kad tereikia papildyti dabartinį Pilietybės įstatymą dar kai kuriais atskirais atvejais.

Jos teigimu, PLB siūlo numatyti, kad asmenys, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, išsaugotų Lietuvos pilietybę nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ir nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo.

Taip pat siūloma, kad asmenys išvykę iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo ir įgiję kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti lietuviškąją, jei Vidaus reikalų ministerijai praneštų, jog jie priėmė kitos valstybės pilietybę, bet pageidauja išsaugoti Lietuvos pilietybę, pasirašytų priesaiką Lietuvai ir išdėstytų savo ryšius su Lietuva.

Pasak R. Narušienės, ryšiai su Lietuva turėtų būti įrodomi parodant integravimąsi į Lietuvos visuomenę, dalyvavimą Lietuvos gyvenime ir atitinkant bent vieną iš kriterijų: turėti Lietuvoje nuolat gyvenančius arba sutuoktinį, arba tėvus, įtėvius, vaikus, įvaikius, ar senelius, vaikaičius, ar brolius, seseris, arba gimines, turėti Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto, būti Lietuvos Respublikoje registruotu gyventoju ar mokesčių mokėtoju, būti PLB aktyviu nariu gyvenamame krašte.

Ji pažymėjo, kad tuomet reikėtų keisti Konstituciją, tačiau tik tuos straipsnius, kurių keitimui nereikia rengti referendumo.

Teisės profesorius Vytautas Sinkevičius yra perspėjęs, kad plati dviguba pilietybė gali būti pavojinga valstybei, nes ją leidus ateityje didelė dalis rinkėjų gali būti susaistyta su kita šalimi, be to, problemų galėtų kilti dėl valstybės vientisumo ir agresijos atveju, sakė teisės profesorius.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas teigė, kad liberali dviguba pilietybė gali lemti, kad po kelių dešimtmečių daug rinkėjų bus ištikimi ne tik Lietuvai, bet bus susaistyti ištikimybės reikalavimais dar kuriai nors kitai valstybei.

V. Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad problemų galėtų kilti ir karo atveju mobilizuojant piliečius, nes dalis iš jų gali būti davę ištikimybės priesaiką ir agresoriui.

V. Sinkevičiaus teigimu, į Konstituciją įrašius nuostatą, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis“, dviguba pilietybe galbūt galėtų pasinaudoti ir Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos. Pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje jau dabar įvairiomis formomis vyksta akivaizdūs autonomizacijos procesai.

„Žinių radijo“, „ekspertai.eu“ inf.