Dvigubi agentai arba už ką kariaujama Ukrainoje?

ARTIMI BENDRAŽYGIAI: Kovo 11-osios Atkurtos Nepriklausomybės priešininkė, aktyvi burokevičininkė, oficiali Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, prezidentė Dalia GRYBAUSKAITĖ ir Kovo 11-osios Atkurtos Nepriklausomybės signataras, buvęs LTSR Aukščiausiojo Sovieto pirmininkas, dabartinis faktinis valstybės vadovas Vytautas LANDSBERGIS.

2024 m. rugsėjo 12 d. Rusijos senatoriumi, t. y. Vyriausybės atstovu, Astrachanės srityje paskirtas Andrejus Derkač. Nutraukta ir baudžiamoji byla dėl jo kaltinimo korupcija. Šis Ukrainos strateginių raketų kariuomenės karininkas 1990-93 metais mokėsi Rusijos Federacinės saugumo tarnybos akademijoje, jo tėvas Leonidas Derkač buvo TSRS VSK (KGB) karininku, vadovavo ir Ukrainos Saugumo tarnybai. A. Derkač dirbo strateginėse Ukrainos pramonės srityse, nuo 1998 m. šis Regionų partijos narys vis išrenkamas Ukrainos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 2004 m. A. Derkač ir jo žiniasklaidos holdingas rėmė Oranžinę revoliuciją, Ukrainos Prezidentu po jos tapusį provakarietišku skelbtą Viktorą Juščenką, o nuo 2006 m. vadovavo Ukrainos „Energoatom“ ir „Ukratomrpom“. Po 2022 m. Rusijos įsiveržimo į Ukrainą A. Derkač išvyko į Rusiją, o Ukrainos saugumas apkaltino jį darbu Rusijos spectarnyboms, valstybės išdavyste ir neteisėtu praturtėjimu. Ukrainos žiniasklaida be perstojo linksniuoja šio Rusijos saugumo agento kadrus, įdarbintus ir vis iš pareigų neatleidžiamus Ukrainos „Energogaz“ ir kitur.

Minimi ir Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka, už teistumą dėl korupcijos oficialiame Ukrainos korupcionierių puslapyje skelbiamas Artiomas Sytnikas, 2024 m. birželio 22 d. paskirtas Ukrainos Gynybos ministerijos Gynybos įrangos įsigijimo agentūros vadovo pavaduotoju, prieš tai dirbęs Ukrainos Nacionalinės Antikorupcijos agentūros vadovo pavaduotoju.

Apie Ukrainą sužinome ir iš ten besilankančio Alvydo Medalinsko, paskelbusio ir apie paskutinius Ukrainos valdžios pasikeitimus. Bet iš nesisteminės ukrainiečių žiniasklaidos sužinome daugiau, pvz. kad iš pareigų atleista už euroatlantinę integraciją atsakinga vicepremjerė Olga Stefanišina paskirta teisingumo ministre, nors Ukrainos Aukščiausias Antikorupcijos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje ji kaltinama korupcija...



Teisiama teisingumo ministrė! Tačiau tai nestebina, nes 2023 metais Ukrainos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vsevolodas Kniazevas buvo sulaikytas dėl 2,7 mln. USD kyšinkavimo. Lietuvos valdžia beatodairiškai remia tokius kadrus pasirenkančią Ukrainos valdžią, ją giria, apdovanoja aukščiausiais Lietuvos valstybės apdovanojimais. Tad logiška paklausti, ar ir mūsų valdžia iš Ukrainos valdžios gauna „otkatus“? Tai verčia susimąstyti ir apie Lietuvos valdžios pareiškimų, kad Ukraina kovoja už mus, turinį. Ukrainos kariai kovoja už Ukrainą ir jos žmones, o Ukrainos valdžia - už ką?

2023 m. nesisteminė ukrainiečių žiniasklaida aptarinėjo, kodėl tuometis Ukrainos sausumos kariuomenės vadas generolas Aleksandras Syrskis leido Rusijos armijai prieiti iki Kijevo, kodėl Prezidento Vladimiro Zelenskio administracijos vadovas Andrejus Jermakas siekė maksimaliai aštrinti Ukrainos ir Rusijos santykius, kodėl 2022 m. liepą JAV Kongreso narė respublikonė Viktorija Spartz kreipėsi į JAV Prezidentą Džo Baideną dėl duomenų apie A. Jermako patikimumo patikrinimą pateikimo Kongresui uždarame posėdyje, nes manoma, kad A. Jermakas dirba Rusijai.



A. Jermakas buvo 2014 m. Maidano metu nuversto Ukrainos Prezidento Viktoro Janukovičiaus Regionų partijos vieno Aukščiausios Tarybos deputato patarėju. 2023 m. ukrainiečiai aptarinėjo ir Wall Street Journal informaciją, kad po 2021 m. gruodyje Rusijos Prezidento Vladimiro Putino pareikšto ultimatumo dėl Ukrainos neutralumo ir JAV strateginės ginkluotės nedislokavimo arčiau kaip 700 km iki Rusijos sienos, atsakymo nesulaukusi Rusija pradės karą. JAV CŽV direktorius Williams Burns netrukus perdavė V. Zelenskiui duomenis apie Rusijos puolimo planus, prieš tai buvo Rusijoje.

Ukrainos nesisteminė žiniasklaida aptarinėjo ir 2022 m. rugsėjo Reuters informaciją, kad prieš 2022-02-24 d. V. Putino administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas pranešė, jog su V. Zelenskio komanda (A. Jermaku) sutarta dėl V. Putino reikalavimų – Ukraina bus neutrali, nestos į NATO.



Ar ne dėl Minsko susitarimų vykdymo 7 dienos prieš 2022-02-24 d. Rusijos įsiveržimą Prezidentas V. Zelenskis Ukrainos Aukščiausiajai Tarybai pasiūlė leisti balsuoti nuotoliniu būdu? Kodėl buvo išformuotas pulkas prie Gostomelio aerouosto prie Kijevo? Kodėl 2014 m. apie 30 tūkst. Ukrainos karių Kryme be kovos atidavė šią teritoriją Rusijai? Kodėl prieš 2022-02-24 d. Rusijos puolimą Ukraina išminavo teritoriją prie Krymo ir leido Rusijos kariuomenei be mūšių užimti pietinę Ukrainą, Zaporožės AE ir kodėl nėra Ukrainoje dėl to iškeltos baudžiamosios bylos rezultatų? Kodėl ukrainiečiai nebuvo perspėti apie būsimą užpuolimą, nors apie tai žinojo Ukrainos ir JAV valdžia, Vakarų šalys, prieš 2022-02-24 d. patraukusios iš Kijevo savo kariškius ir diplomatus?

Tad kodėl Gitanas Nausėda vis kartoja: „neišprovokuotas Rusijos karas“? Vakarai įklimpę į tai.

Kodėl Lietuvos Vyriausybė mums neprivalomų JAV sankcijų Baltarusijai pretekstu nuo 2022-02-01 d. nutraukė Belaruskalij kalio trąšų tranzitą per Lietuvą, parklupdydama Baltarusiją finansiškai ir priversdama ją neeilinių karinių pratybų pretekstu įsileisti Rusijos kariuomenę, tokiu būdu atsidūrusią 75 km į šiaurę nuo Kijevo? Kodėl Lietuvos Vyriausybė tai padarė, nors pusmetis prieš tai raštu buvo perspėta apie šią Rusijos saugumo prieš Baltarusiją ruoštą ir Lietuvos Vyriausybės įgyvendintą operaciją? Kodėl Lietuvos prokuratūra neišdrįso tirti šių aplinkybių?

Kodėl 2015 m. kovo 21 d. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo paskelbta Ukrainos Metų žmogumi „už nuoseklų ir aktyvų Ukrainos europinio pasirinkimo palaikymą“? Ar „europiniu pasirinkimu“ reikia vadinti 2014 m. Maidano perversmą, oligarchų susodinimą į pagrindines valdžios kėdes (visų pirma, Petro Porošenko – į Ukrainos Prezidentus) ir jų nuosavų kariuomenių įteisinimą, Krymo atidavimą be kovos Rusijai ir karo eskalavimą? TSRS KGB pagrindu suformuotas Ukrainos saugumas negalėjo nežinoti ir Ukrainoje viešai aptarinėtos informacijos apie D. Grybauskaitės biografiją ir ryšius su KGB, jos buvimą Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi ir jos išsiuntimą per 24 val. iš JAV 1999 m.

Kitas logiškas klausimas Ukrainos valdžiai - kodėl ji, kaip ir Rusijos bei Baltarusijos valdžia, neišduoda Lietuvai Ukrainoje priglaustų nuo mūsų teisėsaugos besislapstančių Sausio 13-osios bylos įtariamųjų, visų pirma, TSRS vidaus kariuomenės divizijos Vilniuje vado Aleksandro Žitnikovo, kurio įsakymu jo pavaldiniai mus talžė ne tik Maironio gatvės spaustuvėje Vilniuje?

Kodėl D. Grybauskaitei būnant Lietuvos Prezidente, atsakomybės išvengė bent 15 Lietuvos kolaborantų, kurių pavardes Zigmui Vaišvilai atskleisti Lietuvos Generalinė prokuratūra atsisakė? Ar tai – taip pat „europinės vertybės“? Kaip ir 2012 m. Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės viešas pasipiktinimas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras viešai paskelbė, jog liustracijos nepraėjęs Lietuvos kriminalinės policijos vadovas Algirdas Matonis - etatinis KGB darbuotojas, iš šio darbo išėjęs tik po 1991 m. rugpjūtyje žlugusio perversmo Maskvoje. Su „europinėmis vertybėmis“ (laisvu kapitalo judėjimu) nesiderino ir žmonių parašais išvargtas 2014-06-29 d. Žemės referendumas, kurį D. Grybauskaitės „krikštatėvis“ Vytautas Landsbergis apšaukė prorusišku, nors juo bandyta apginti Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos valstybės ir piliečių teisę į Lietuvos žemę.

Labai svarbu skleisti tiesą. To labai reikėjo Sąjūdžio metais, to dar labiau reikia šiais, naujos diktatūros ir cenzūros Lietuvoje, laikais. Ir labai Lietuvoje trūksta Užsienio agentų įstatymo. Ar tokį įstatymą Vakaruose leidžiama turėti tik JAV?