"Ekspertai.eu" dėl "lrytas.lt" publikacijų kreipėsi į D. Valį ir žurnalistų etikos institucijas

Dienraščių lyderis, nuolat skelbiantis iš teisėsaugos ir/ar specialiųjų tarybų neteisėtai nutekintą informaciją, nesibodintis šmeižti ir skleisti gandų net apie mirusius žmones (daugiau apie tai rasite rubrikoje “Žiniamela”), atliko dar vieną šios rūšies žygdarbį.

Šįkart lrytas.lt specialistė Asta Kuznecovaitė (pasižymėjusi ir tuo, kad nustatė “tiesą” apie Romano Voinickio ir Vytauto Pociūno žūtis) informavo visuomenę apie neįtikėtiną sadizmą Kedžių namuose: mažametė mergaitė, buvusi nukentėjusiąja pedofilijos byloje, esą buvo ne tik terorizuojama psichologiškai, bet ir patyrė fizinę prievartą.

Mergaitė papasakojo, kad nepaklususią giminaičių reikalavimams ją ne kartą diržu mušė iš pažiūros ramus V. Kedys.
Įsismaginęs senelis net nežiūrėdavo, kur trenkia anūkei. Vaiko teigimu, ne kartą diržo kirčiai yra pataikę jai į galvą.
Vis dėlto dažniausiai ji kentėdavo nuo savo pusbrolio.
Jis uždarydavo jaunesnę pusseserę kambaryje ir neleisdavo iš jo išeiti, mušdavo, trankydavo per pilvą.
Berniuko smurtą ne kartą yra matę ir mergaitę saugoję Kriminalinės policijos biuro pareigūnai”, - informuoja lrytas.lt.

Jei nežinia kur esanti mergaitė, dėl kurios itin pablogėjusios psichologinės būsenos neseniai skundėsi Laimutė Stankūnaitė, iš tiesų papasakojo tokius dalykus, tai tikrai ne lrytas.lt žurnalistei.

Taigi, eilinį kartą kyla klausimas: kas – o svarbiausia, ar teisėtai - dienraščių lyderiui atskleidė informaciją apie mažametę mergaitę.

Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis, reglamentuojantis ikiteisminio tyrimo duomenų viešinimą, vienareikšmiškai draudžia skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius:

177 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas
1. Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.

Akivaizdu, kad lrytas.lt publikacijoje paskelbta neigiamo pobūdžio informacija net apie du nepilnamečius asmenis: mergaitę, kuri buvo pripažinta nukentėjusiąja pedofilijos byloje, kol teisėjo Audriaus Cinino vadovaujama kolegija nenusprendė, kad jokios pedofilijos nebuvo, ir Seimo narės Neringos Venckienės sūnų.

Tad jei tai, ką paskelbė lrytas.lt, yra ikiteisminio tyrimo duomenys, jie jokiomis aplinkybėmis negalėjo būti teisėtai atskleisti šiam žiniasklaidos organui.

Apie išskirtinių savo žinių šaltinį dienraščių lyderis publikacijoje užsimena gana miglotai.

Anot lrytas.lt, cituojamas mergaitės pasakojimas – jos apklausos duomenys:

Kovo pradžioje Laimutės Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio duktė buvo apklausta pas Kauno miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją. Šioje apklausoje dalyvavo ir psichologas, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistas.

Taigi, dienraščių lyderis žino ir apie šios apklausos turinį, ir apie joje dalyvavusius asmenis.

Kas konkrečiai perdavė lrytas.lt informaciją apie mažametės apklausą, nerašoma, bet kitur tekste remiamasi keliais šaltiniais.

Pirmasis -  neįvardyti “teisėsaugininkai”: „Lietuvos ryto” žiniomis, Venckų sūnų tyrėjai norėjo apklausti vos prasidėjus pedofilijos skandalui, tačiau tam kategoriškai pasipriešino jo tėvai. Teisėsaugininkai neabejoja, kad berniukas galėtų daug papasakoti apie tai, kas dėjosi jo namuose, ir šie liudijimai būtų nepalankūs jo motinai bei kitiems šeimos nariams. „N. Venckienė tai suvokia, todėl ir paskubėjo sūnų išvežti”, – įsitikinę teisėsaugininkai.

Antrasis - “daugiau nei pusmetį su L. Stankūnaitės dukterimi bendravęs” psichiatras Linas Slušnys.

Kad nereiktų spėlioti, kas dalijasi su dienraščių lyderiu informacija apie nepilnamečius asmenis ir kaip žurnalistinės etikos požiūriu vertintinas tokią nežinia iš kur gautą informaciją skleidžiančių žurnalistų elgesys, ekspertai.eu keipiasi ir į Generalinę prokuratūrą, ir į psichiatro L. Slušnio vadovaujamą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją, taip pat Žurnalistų etikos inspektorę Zitą Zamžickienę.

Asmeniškai generaliniam prokurorui Dariui Valiui siunčiame tokį laišką:

Pone Dariau Valy,

dar nuo pulkininko Vytauto Pociūno žūties laikų Generalinė prokuratūra leidžia teisėsaugos ir/ar specialiųjų tarnybų pareigūnams nebaudžiamiems neteisėtai atskleisti visuomenės informavimo organui "Lietuvos rytas" ikiteisminių tyrimų duomenis, nevengiant net ir šmeižti mirusius žmones. Iki šiol nė vienas iš tokių neteisėtų duomenų atskleidimo atvejų rezonansinėse bylose nėra ištirtas, kalti pareigūnai nenustatyti ir nepareikalauta jų atsakomybės. Visuomenė iki šiol nežino, kas atskleidė lrytas.lt duomenis apie teisėsaugos planuojamus veiksmus banko "Snoras" atžvilgiu byloje, kurią kuravo su antrine "Snoro" įmone "Lietuvos rytas" giminystės ryšiais susijęs Jūsų pavaduotojas Darius Raulušaitis, bet dėl nepagrįstų įtarimų nekaltai nukentėjo buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Giržadas. Prokuratūra vengia tirti ir atvejį, kai lrytas.lt neseniai paskelbė ikiteisminio tyrimo duomenis apie žinomo Lietuvos baltarusių bendruomenės atstovo Romano Voinickio mirtį - siekdami, kad prokuratūra vis dėlto ištirtų šį gana akivaizdų atvejį, ekspertai.eu buvo priversti kreiptis į teismą. Panašūs informacijos "nutekėjimai" vyksta tik todėl, kad Jūsų vadovaujama prokuratūra yra neįgali į tai reaguoti arba dėl kažkokių neteisėtų interesų sąmoningai leidžia tokiems dalykams vykti.

Todėl šiandien turime dar vieną galimai neteisėto ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo atvejį, kai lrytas.lt rašinyje "N. Venckienė bijo, kad bus apklaustas sūnus" paskleidė neigiamo pobūdžio informaciją apie du nepilnamečius asmenis - mažametę mergaitę, buvusią nukentėjusiąją pedofilijos byloje, ir Seimo narės Neringos Venckienės sūnų. Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis nustato, kad ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik su prokuroro leidimu, o skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius - draudžiama.

Todėl prašome atsakyti, ar minėtame lrytas.lt rašinyje yra paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriuos skelbti draudžiama? Jei taip - prašome nustatyti tai padariusius asmenis ir pareikalauti jų atsakomybės. Taip pat prašome nurodyti, kokios apimties informaciją leista teikti lrytas.lt aprašomoje byloje ar bylose.

Psichiatro L. Slušnio vadovaujamai Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai bei Žurnalistų etikos inspektorei Zitai Zamžickinei siunčiame tokį laišką:

Gerbiamieji,

prašome ištirti ir žurnalistų etikos požiūriu įvertinti lrytas.lt publikacijas "N. Venckienė bijo, kad bus apklaustas sūnus" ir "Po mįslingos baltarusio R. Voinickio žūties – šokiruojanti tiesa".

Pirmajame straipsnyje paskelbta iš nenurodytų šaltinių gauta su ikiteisminiais tyrimais susijusi neigiamo pobūdžio informacija apie du nepilnamečius asmenis - mažametę mergaitę, buvusią nukentėjusiąją pedofilijos byloje, ir Seimo narės N. Venckienės sūnų.

Teigiama, kad remiamasi mažametės mergaitės apklausa, kurioje ji esą paliudijo, kad "pasakoti apie esą ją tvirkinusius ir prievartavusius pedofilus mokė tėvas D. Kedys ir jo sesuo. Šiame procese aktyviai dalyvavo ir abu seneliai", "Mergaitė buvo verčiama viešai kalbėti, ką neva jai darė trys pedofilai, jai liepta visiems sakyti, kad ji nori gyventi tik su N. Venckiene, kad nekenčia motinos ir niekada nesutiks pas ją sugrįžti. Vaikas ne tik nuolat buvo terorizuojamas psichologiškai, bet ir baudžiamas fizinėmis bausmėmis. Mergaitė papasakojo, kad nepaklususią giminaičių reikalavimams ją ne kartą diržu mušė iš pažiūros ramus V. Kedys. Įsismaginęs senelis net nežiūrėdavo, kur trenkia anūkei. Vaiko teigimu, ne kartą diržo kirčiai yra pataikę jai į galvą. Vis dėlto dažniausiai ji kentėdavo nuo savo pusbrolio. Jis uždarydavo jaunesnę pusseserę kambaryje ir neleisdavo iš jo išeiti, mušdavo, trankydavo per pilvą. Berniuko smurtą ne kartą yra matę ir mergaitę saugoję Kriminalinės policijos biuro pareigūnai."

Dar daugiau, peršama mintis, kad nepilnametis N. Venckienės sūnus aktyviai dalyvavo pedofilijos istorijoje ir gali tapti "svarbiu liudytoju" "bylose" prieš jo motiną:

"... policija dar nenustatė net šalies, į kurią moteris išvyko su trylikamečiu sūnumi, galinčiu tapti svarbiu liudytoju jos pačios bylose", "N. Venckienės mažametis sūnus motinos nurodymu ne tiktai „auklėjo” savo pusseserę, bet ir dalyvavo D. Kedžiui ją filmuojant". Apie Venckų sūnų mergaitė kalbėjo ir apklausiama pedofilijos byloje. Jos liudijimas buvo paviešintas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant Andriaus Ūso reabilitacijos bylą. 2008 metų gruodžio 30 dieną vykusioje apklausoje mergaitė sakė, kad pusbrolis su ja nelabai gerai elgiasi. „Jis man patraukdavo koją ir kišdavo į burną”, – mįslingai kalbėjo ji. „Lietuvos ryto” žiniomis, Venckų sūnų tyrėjai norėjo apklausti vos prasidėjus pedofilijos skandalui, tačiau tam kategoriškai pasipriešino jo tėvai. Teisėsaugininkai neabejoja, kad berniukas galėtų daug papasakoti apie tai, kas dėjosi jo namuose, ir šie liudijimai būtų nepalankūs jo motinai bei kitiems šeimos nariams. „N. Venckienė tai suvokia, todėl ir paskubėjo sūnų išvežti”, – įsitikinę teisėsaugininkai.

Pacituotieji fragmentai galimai yra neteisėtai atskleisti ir paviešinti ikiteisminių tyrimų duomenys: tokius duomenis, kaip nurodo Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnis, galima skelbti tik su prokuroro leidimu, o apie nepilnamečius asmenis draudžiama skelbti apskritai. Šaltinių, kurie suteikė straipsnyje paskelbtą informaciją, lrytas.lt neįvardija.

Be to, publikacijoje nėra suteikta galimybė į kaltinimus atsakyti mažametės mergaitės seneliui, nepateikta Lietuvoje esančio berniuko tėvo pozicija.

Manome, kad lrytas.lt publikacijoje nusižengta Žurnalistų etikos kodekso 6 ("Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Nesant galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumą, apie tai turi būti nurodyta skelbiamoje informacijoje."), 7 ("Jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumą, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas gali skelbti šią informaciją tik tuo atveju, jei delsimas ją skelbti būtų žalingas visuomenei ir jei skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad ji nėra patikrinta."), 8 ("Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais."), 13 ("Žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis vaikų gerove, savo skelbiamojoje informacijoje nesukelti vaikams sielvarto ar baimės."), 22 ("...kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t.y. galimybė pasiteisinti, paaiškinti, paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina apie tai pranešti visuomenei."), 38 ("Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų"), 39 ("Draudžiama skelbti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, išskyrus atvejus, kai juos skelbti yra visuomenės (viešasis) interesas"), 51 ("Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas neturi, siedamas su nusikalstama veika ir kitais teisės pažeidimais, skelbti nepilnamečio asmens duomenų, pagal kuriuos galima nustatyti jo asmens tapatybę, išskyrus atvejus, kai nepilnametis asmuo slapstosi nuo teisėsaugos institucijų ar teismo.") straipsnių nuostatoms.

Publikacijoje "Po mįslingos baltarusio R. Voinickio žūties – šokiruojanti tiesa" galimai neteisėtai, be prokuroro leidimo paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenys, peršant mirusio visuomenės veikėjo atminimą diskredituojančią mirties versiją - esą jis nusižudė iššvaistęs Europos Sąjungos pinigus.

Straipsnio pavadinimu įtaigojama, esą tai yra net ne tyrimo versija, o nustatytas faktas: "Po mįslingos baltarusio R. Voinickio žūties – šokiruojanti tiesa".

Publikacijoje gausu duomenų, kurių šaltinis gali būti tik ikiteisminio tyrimo medžiaga, pavyzdžiui: Žiauraus nužudymo versija iškart nepatikėjo tik teisėsaugininkai, nes ant mirusiojo kūno nebuvo aptikta visiškai jokių smurto žymių, kurios galėjo liudyti patirtą prievartą ar pasipriešinimą. Pareigūnus ypač stebino tai, kad R. Voinickio kojos buvo apvyniotos viela, o jos galai įkišti į rūsyje esantį kištukinį lizdą. Pradėjus aiškintis R. Voinickio gyvenimo detales ir tai, ką jis veikė pastaruoju metu, paaiškėjo, jog vyras lyg iš anksto žinojo, kad liko nedaug gyventi, todėl pasirūpino savo artimaisiais. Jis už metus į priekį sumokėjo komunalinius mokesčius, visą savo turtą testamentu paliko sūnui. Tyrėjai net surado parduotuvę, kurioje R. Voinickis nusipirko lipniosios juostos, kuria rūsyje buvo užklijuota jo burna. Vyrą parduotuvėje nufilmavo vaizdo kameros. Kadangi mirusiojo telefonas nedingo, buvo patikrinti visi skambučiai – kas skambino ir kam buvo skambinta. Jie atskleidė, kad grasintojo taip pat nebūta, jį R. Voinickis išsigalvojo greičiausiai todėl, kad jo mirtis neatrodytų kaip savižudybė.

Leidimo skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis apie R. Voinickio mirties tyrimą šią bylą kontroliuojantis prokuroras nėra davęs, apie tai galite paskaityti ekspertai.eu publikacijose "Dienraščių lyderis atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis R. Voinickio mirties byloje", "Ekspertai.eu prašo K. Lančinskui ir R. Jancevičiui taikyti BK straipsnius taip, kaip ir bet kuriam kitam piliečiui".

Be to, lrytas.lt publikacijoje minima Pranciškaus Skorinos vidurinės mokyklos direktorė Galina Sivolova, kurios pavaduotoju ūkio reikalams dirbo R. Voinickis, viešai paneigė lrytas.lt teiginį, esą ji patvirtinusi informaciją (apie tai galite paskaityti ekspertai.eu publikacijoje "Dar vienas žmogus paneigė dienraščių lyderio skleidžiamą melą").

Prašome žurnalistų etikos požiūriu įvertinti visus nurodytuosius publikacijų aspektus.