Prancūzijos socialinio aprūpinimo srities biudžete jau seniai pastebėta gigantiška skylė, tačiau šalies valdžia jos nemažina, taigi skolas išmokėti teks ateities kartoms.
Prancūzijos valdininkai žmonėms žada daug, tikina, kad skylė biudžete išnyks artimiausiais metais, tačiau vienintelis būdas ją likviduoti – mokesčių didinimas.
Prancūzija į skolas įklipo prieš beveik pusšimtį metų – nuo 1973 m. naftos krizės nė viena šalies vyriausybė nepasiūlė biudžeto projekto, kuriame nebūtų deficito. Nuo to laiko valstybės skola išaugo iki 2,64 trln. eurų (114 proc. Prancūzijos BVP), o dabartinė krizė Prancūzijai tapo rimčiausiu ekonominiu išbandymu istorijoje (neskaitant karo metų).
Paryžiui dar ilgai teks gyventi skolose, nors valdininkai kalba priešingai. Metų gale biudžete, prognozuojama, bus 44 mlrd. eurų skola.
Kyla klausimas, ar būtina buvo ilginti ką tik gimusių vaikų tėvams tėvystės atostogas iki 28 dienų, darant tokias atostogas iš dalies privalomas? Krizės metu kažin ar 500 mln. eurų per metus išlaidos biudžetui bus į naudą.
„Makrono dosnomas“ turi ir rimtesnį aspektą: tai – „penktoji socialinė rizika“, įsteigiant naujus etatus socialinių paslaugų sferoje, kurie rūpinsis pagyvenusiais žmonėmis. Prancūzijoje yra keturių sričių socialinė rūpyba: pensijos, biuleteniai sergantiesiems, išmokos šeimoms ir draudimas nuo nelaimingų atvejų darbe bei profesinių ligų. Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) neseniai pasiūlyta penktoji sritis dar giliau šalį įklampins į skolas, kurias mokės ir anūkai.
Šaltinis: lefigaro.fr
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
