Istorinė nuotrauka prie neįveikiamo barjero. |
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Daugpilyje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais ir Lenkijos gynybos viceministru, aptarė bendros gynybos linijos vystymo klausimus.
Susitikime kalbėta apie NATO rytinio flango sienų apginamumą, priemones, kurių kiekviena šalis atskirai ir visos kartu gali imtis, kad apsaugotų savo ir NATO sienas.
Susitikimo metu taip pat buvo parengtas bendras visų šalių pareiškimas, kuriame pabrėžta iniciatyva siekti daugiau Europos Sąjungos (ES) finansavimo ES pasienio gynybai.
„Turime kuo geriau išnaudoti savo kolektyvines galias kovoje su kylančiomis grėsmėmis“, - pasakė L. Kasčiūnas.
Neįveikiamo barjero fragmentas. |
Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai sutarė, kad ES turėtų būti iškeltas tikslas gerokai didinti ES finansavimą pasienio gynybai.
Rytinės ES sienos yra ir rytinės NATO flango sienos. Todėl siekiama, kad politinis NATO ir ES dėmesys būtų sutelktas į gynybos linijos stiprinimo planą, numatant konkrečias priemones ir skiriant tam reikiamą finansavimą.
Tuo pat metu Lietuva stiprina karinio kontrmobilumo priemones ir iki metų pabaigos planuoja pristatyti daugiau „drakono dantų“, surenkamų „ežių“, „ispaniškų arklių“ bei betoninių kelio užtvarų už milijonus eurų.
Taip pat suplanuotos ir kitos kontmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 km atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.
Ypač svarbus dėmesys skiriamas minų įsigijimui ir pasienio užminavimui – siekiama išpildyti kariuomenės poreikį turėti reikiamą mūšio laukui minų kiekį.
Lietuva jau įsteigė penkis kontrmobilumo parkus ir įsigijo kontmobilumo priemonių bei prieštankinių minų, dalis jų – jau kariuomenės sandėliuose.
Susiję:
Laiko klausimas: Lietuva taps pagrindine NATO vadaviete ir skirs karininkus į vadovaujančias pozicijas vadavietėje