
Kol Jungtinės Valstijos vis daugiau dėmesio skiria konfliktui su Iranu, Europa vis aiškiau ruošiasi ne greitai taikai Ukrainoje, o ilgam išsekimo karui. Apie tai, remdamasis Vakarų diplomatais ir analitikais, rašo „New York Times“.
Pagrindinė išvada nemaloni: derybos dėl karo Ukrainoje faktiškai įstrigo, aiškaus kelio į pergalę neturi nei Ukraina, nei Rusija, o be aktyvaus JAV spaudimo Maskvai realus taikos susitarimas sunkiai įsivaizduojamas.
Pasak leidinio apžvalgų, Ukraina vis labiau lieka situacijoje, kurioje jai tenka ruoštis ne diplomatiniam proveržiui, o ilgalaikiam kariniam, finansiniam ir politiniam išgyvenimui. Kitaip tariant, kalbama ne apie karo pabaigos planą, o apie plano nebuvimą.
„New York Times“ cituojamoje analizėje teigiama, kad tai palieka Ukrainą iš esmės vieną prieš Rusiją išsekimo kare, kurio pabaigos nematyti. Nei Ukraina, nei Rusija neturi aiškaus kelio į pergalę, o be aktyvaus JAV dalyvavimo ir spaudimo Rusijai susitarimo tikimybė lieka minimali. Taip pat nėra akivaizdaus tarpininko, kuris turėtų pakankamą įtaką abiem pusėms.
Šiame kontekste Europa pereina prie praktinių sprendimų. 2026 m. balandžio 23 d. Europos Sąjungos Taryba galutinai patvirtino 90 mlrd. eurų paramos paskolą Ukrainai 2026–2027 metams. Oficialiai skelbiama, kad šios lėšos bus skirtos skubiausiems Ukrainos biudžeto ir gynybos pramonės poreikiams.
Tai reiškia labai paprastą dalyką: Europa ne tiek mato greitą karo pabaigą, kiek ruošiasi dar kelerius metus finansuoti Ukrainos valstybės, kariuomenės ir gynybos pramonės išlaikymą.
Ypač iškalbinga ir tai, kad analitikas James Sherr, kalbėdamas iš Kijevo, teigė, jog Vladimiras Zelenskis „prarado 80 procentų iliuzijų“ dėl galimybės sulaukti Donald Trump paramos. Tai nėra tik emocinė frazė. Tai rodo pasikeitusį Kijevo požiūrį į Washingtoną: Amerika nebelaikoma savaime suprantamu karo pabaigos ir Ukrainos saugumo garantu.
Kitaip tariant, Ukraina vis dar gauna paramą, tačiau politinis klausimas lieka atviras: ar Vakarai turi ne tik pinigų ir ginklų tiekimo grafiką, bet ir aiškų karo užbaigimo planą?
Kol kas atsakymas atrodo niūrus. Europa didina paramos mastą, JAV spaudimo Rusijai vengia arba taiko jį nenuosekliai, o Ukraina vis labiau stumiama į ilgalaikio išsekimo karo logiką.
Tai jau nebe vien klausimas, kiek ilgai Ukraina gali kariauti. Tai klausimas, ar Europa pati supranta, kokios karo baigties ji siekia – pergalės, kompromiso, įšaldymo ar tiesiog dar vienų karo metų finansavimo.
Šaltinis: amp.en.hvylya.net





























