Europos Parlamentas: masinio sekimo būti negali

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje (342 balsai už, 274 prieš, 29 susilaikė) europarlamentarai nuogąstauja dėl Europoje įsivyraujančios masinio sekimo kultūros, ypač elektroninėje erdvėje, ir tendencijos nepaisyti žmogaus privatumo bei asmens duomenų apsaugos. Jie kritikuoja Europos Komisiją ir valstybes dėl nepakankamų veiksmų padėčiai ištaisyti, taip pat ragina ES šalis suteikti apsaugą Edvardui Snoudenui (Edward Snowden).

Parlamentas „įspėja dėl akivaizdžios tendencijos vis mažiau paisyti pagrindinės teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą – bet kokia informacija apie žmogaus elgesį laikoma galinčia būti naudinga kovojant su būsima nusikalstama veika“. Pasak europarlamentarų, „tai neišvengiamai virsta masinio sekimo kultūra, kai kiekvienas pilietis laikomas galimu įtariamuoju“.

„ES piliečių pagrindinėms teisėms toliau gresia pavojus ir imamasi per mažai pastangų užtikrinti visapusišką jų apsaugą nuo masinio elektroninio sekimo“, – įspėja europarlamentarai. Jie pabrėžia ES piliečių teisę būti apsaugotiems nuo konfidencialaus bendravimo su savo advokatais sekimo, taip pat „apgailestauja dėl to, kad nepakankamai užtikrinama informatorių ir žurnalistų apsauga“.

„Pripažįstant E. Snoudeno kaip informatoriaus ir tarptautinio žmogaus teisių gynėjo statusą“, ES valstybės raginamos „panaikinti jam pateiktus baudžiamuosius kaltinimus, suteikti jam apsaugą ir tokiu būdu užkirsti kelią trečiųjų valstybių ekstradicijai arba perdavimui“.

Parlamentas palankiai vertina pradėtas neoficialias ES institucijų derybas dėl duomenų apsaugos reglamento projekto, kurias ketina užbaigti dar šiemet, kad šis reglamentas būtų kuo greičiau priimtas.

Neseniai paaiškėjus, kad JAV Nacionalinė saugumo agentūra masiškai rinko europiečių duomenis padedant keleto ES šalių tarnyboms, EP iškart tai pasmerkė ir pareikalavo, kad Europos Komisija imtųsi veiksmų apsaugoti piliečių teises. Europarlamentarai kritikuoja „visiškai netinkamą“ Komisijos reakciją į paaiškėjusius faktus. EP „pasilieka teisę pateikti ieškinį dėl neveikimo arba tam tikrus Komisijos biudžeto išteklius perkelti į rezervą, kol ji nesiims tinkamų veiksmų“, sakoma rezoliucijoje.

Palankiai vertindami spalio 6 d. ES Teisingumo Teismo sprendimą dėl į JAV perduodamų ES piliečių ir kitų asmenų duomenų, europarlamentarai ragina Komisiją nedelsiant užtikrinti, kad visiems šiems duomenims būtų taikoma veiksminga apsauga. Primindami neseniai parafuotą ES ir JAV pagrindų susitarimą dėl asmens duomenų apsaugos juos perduodant ir tvarkant teisėsaugos tikslais, jie ragina užtikrinti vienodas ES, JAV ir kitų šalių piliečių galimybes veiksmingai ginti savo teises teisme.

Parlamentas primena, kad pagal ES teisę valstybės negali nustatyti duomenų perdavimo ar saugojimo paslaugų teikėjams bendros prievolės stebėti informaciją arba aktyviai domėtis faktais ar aplinkybėmis, rodančiomis nelegalią veiklą. Kadangi ES Teisingumo Teismas 2014 m. balandžio 8 d. anuliavo direktyvą dėl elektroninių duomenų kaupimo, EP ragina Komisiją parengti valstybėms skirtas gaires apie leidžiamas ir neleidžiamas asmens duomenų rinkimo priemones siekiant pažaboti nusikaltimus, įskaitant terorizmą.

EP nariai susirūpinę dėl pastaruoju metu Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose priimtų teisės aktų, kuriais išplečiami žvalgybos tarnybų pajėgumai sekimo srityje. EP ragina visus nacionalinius parlamentus vykdyti „tikslingą žvalgybos veiklos priežiūrą“. Europarlamentarų nuomone, parlamentiniai priežiūros komitetai turi turėti pakankamai išteklių, techninių žinių ir teisinių priemonių, taip pat prieigą prie visų aktualių dokumentų, „kad jie galėtų veiksmingai ir nepriklausomai prižiūrėti žvalgybos tarnybas ir informacijos mainus su kitomis užsienio žvalgybos tarnybomis“.