Europos Parlamente – sąmyšis dėl Astravo AE

Birželio 6-osios vakarą Europos Parlamentas plenariniame posėdyje aptarė Astravo atominės elektrinės saugos klausimą. Daugelis kalbėjusių Lietuvos ir kitų šalių europarlamentarų reiškė susirūpinimą dėl elektrinei parinktos vietos prie Lietuvos sienos, taip pat Baltarusijos delsimo atlikti patvarumo testus.

Europos Komisijos narys Christos Stylianides informavo, kad nuo 2011 m. ES teikia techninę pagalbą Baltarusijos branduolinio sektoriaus reguliavimo institucijai, tačiau pripažino, jog reikia didinti jos nepriklausomumą. Komisaras pažymėjo, jog patvarumo testai yra pačių šalių kompetencijos klausimas, todėl Komisija negali priversti juos atlikti. 2011 m. Baltarusija pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo atlikti tokį testą Astravo AE, o neseniai pranešė Komisijai priėmusi atitinkamą teisinį instrumentą ir besiruošianti atlikti šį testą 2016–2017 m. Per artimiausius mėnesius Komisija išsiųs į Baltarusiją techninę misiją. Sekdama Astravo AE statybos procesą, ji taip pat palaiko glaudų ryšį su Lietuvos institucijomis, informavo komisaras.

EP narys Andrejs Mamikins (Socialistai ir demokratai, Latvija) sakė, jog Lietuvos ir likusios tarptautinės bendruomenės nuogąstavimai yra suprantami, o Baltarusija turi atlikti TATENA prižiūrimus patvarumo testus bei atlikti išsamią naujosios AE poveikio aplinkai analizę. Pasak EP nario, ES panaikinus sankcijas, jos santykiai su Baltarusija „juda pirmyn“, todėl, jo įsitikinimu, „sprendimai bus greitai rasti“, bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms šalims. A. Mamikins pridūrė, jog branduolinė energija yra viena iš mažiausiai teršiančių aplinką, o Astravo AE reaktorius yra toks pats, kokį planuoja pastatyti Suomija.

Anna Elżbieta Fotyga (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) pažymėjo, jog pradėjusi statyti Astravo AE Baltarusija nesilaikė Espo konvencijos reikalavimų, o jai parinkta vieta yra labai arti Lietuvos sienos, taip pat seisminėje ir stiprių vėjų zonoje, todėl „planai turi būti pakeisti“.

Pasak Petro Auštrevičiaus (Liberalų ir demokratų aljansas), „Astravo AE statoma savavališkai ir taupant saugumo sąskaita, toliau pažeidžiant Espo ir Orhuso tarptautines konvencijas, neatlikus privalomų [patvarumo] testų ir, blogiausia, vagiant, kaip įprasta sovietinėse statybose“. EP nario nuomone, Europos Komisijos pasiaiškinimai yra „nepakankami“, o elektrinės statyba yra „politinis Maskvos sprendimas“, skirtas išlaikyti energetinę įtaką regione. „Atsibuskime, kol ne vėlu! Kompromisai su branduoliniu saugumu yra tiesus žingsnis į katastrofą“, – sakė P. Auštrevičius. Jo įsitikinimu, „sprendimas yra tik vienas – nesaugios atominės elektrinės statybos privalo būti sustabdytos“. Kalbėtojas ragino Baltarusijos atžvilgiu pritaikyti ES branduolinių derybų su Iranu modelio patirtį, įtraukiant ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą.

Jiří Maštálka (Europos vieningieji kairieji, Čekija) informavo, jog jo suorganizuotoje apskritojo stalo diskusijoje Baltarusijos ekspertai patvirtino, kad Astravo AE statyba atitinka visus standartus ir „yra prižiūrima nevyriausybinių organizacijų“. Pasak EP nario, šiuo metu susirūpinimas branduoline sauga reiškiamas visur, įskaitant Belgiją, o Ukrainoje branduolinė įranga yra praktiškai „ant mūšio linijos“. Jis ragino toliau diskutuoti apie būdus mažinti riziką ir užtikrinti energijos tiekimą.

Bronis Ropė (Žalieji) išreiškė nusivylimą Europos Komisijos „atsainiu požiūriu“ į Astravo AE statybą, „vykstančią pažeidžiant tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartus“. EP narį „glumina“ ir ES sveikatos komisaro V. Andriukaičio pareiškimas, kad Baltarusija laikosi visų būtinų tarptautinių konvencijų, nors iš tiesų jos buvo pažeistos. Paminėjęs nesenus incidentus ir sukritikavęs Baltarusijos veiksmus, B. Ropė primygtinai prašė Europos Komisijos „kuo skubiau Europos Parlamentui pristatyti labai konkretų veiksmų planą, kuriuo privers Baltarusiją laikytis tarptautinių saugos ir skaidrumo standartų“. „Šiame plane turėtų būti ir aiški žinia Minskui, kad elektros generavimas elektrinėje, pastatytoje taupant saugumo priemonių sąskaita, kertasi su sąžiningos prekybos principais, [todėl] tokia elektra ES rinkoje nepageidautina“, – kalbėjo B. Ropė.

Pasak Bill Etheridge (Laisvės ir tiesioginės demokratijos Europa, Jungtinė Karalystė), tai pavyzdys, kaip ES be reikalo stiprina savo galias. Jo įsitikinimu, suverenios šalys turi teisę laisvai plėtoti savo energetiką laikydamosi tarptautinių taisyklių, o iškilusius ginčus turi spręsti TATENA ir Jungtinės Tautos.

Gilles Lebreton (Tautų ir laisvės Europa, Prancūzija) išreiškė nerimą dėl neatliktų patvarumo testų ir pridūrė, jog po Fukušimos tragedijos Europoje susiformavo „branduolinės saugos kultūra“, kurią Baltarusija „turi gerbti“, ypač dėl to, kad statoma AE yra vos per 50 km nuo Vilniaus. Kita vertus, pasak EP nario, „ES neturi pasinaudoti šiuo pagrįstu susirūpinimu tam, kad dar kartą užsipultų Rusiją“, kuri yra Baltarusijos sąjungininkė.

Algirdas Saudargas (Europos liaudies partija) raštu pateiktoje kalboje pažymėjo: „Faktas, kad Astravo atominė yra statoma pažeidžiant Jungtinių Tautų Espo ir Orhuso konvencijas. Baltarusija nesilaiko ir po Fukušimos katastrofos prisiimto įsipareigojimo atlikti branduolinės saugos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal ES metodologiją.“ EP nario įsitikinimu, „ES turi skirti didesnį dėmesį trečiųjų šalių statomoms branduolinėms jėgainėms, o aktyvi aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų sklaida turi tapti būtina ES išorės energetikos politikos dalimi“. Jis ragino Europos Komisiją daryti spaudimą Baltarusijai, kad ji veiktų skaidriai ir laikytųsi savo įsipareigojimų – pavyzdžiui, per ES branduolinio saugumo bendradarbiavimo instrumentą ar energetinį dialogą.

Šaltinis: EP spaudos tarnyba