„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis lapkričio 30 d. Prezidentūroje vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu pasiūlė diskutuoti apie cukraus mokestį.
Anot specialisto, taip gamintojai būtų paskatinti gaminti mažiau sveikatai kenksmingus produktus, mat šiuo metu cukrus – pigiausia žaliava, todėl jo į gaminius dedama labai daug.
„Tokį mokestį taiko daug ES valstybių. Kartais tiesiogiai apmokestina cukrų, tokiu būdu pabrangindamos šią žaliavą ir skatindamos maisto gamintojus mažiau jo dėti. Dabar cukrus – pigiausia žaliava ir dėl to jo labai daug pridedama ir į jogurtus, ir į duoną… Daugiau negu reikia. Dėl to, aišku, kenčia vartotojai. Būtent akcizais cukrui ir saldikliams valstybės bando kovoti su pertekliniu vartojimu ir naudojimu gamybos procese“, - nepriklausomam Žmonių partijos portalui branginimo motyvus atskleidė finansų mokslininkas.
Jo skaičiavimais, jeigu 1 kilogramas cukraus būtų apmokestintas 1 euro akcizu, 400 gramų duonos kepalas pabrangtų maždaug 2 euro centais, o per metus į biudžetą iš tiesų galėtų būti surenkama apie 100 mln. eurų,
„Šie pinigai galėtų grįžti vartotojams. Alternatyva galėtų būti lengvatinis 5 proc. PVM vaisiams, daržovėms, kruopoms, grūdams, riešutams. Tai sveiki produktai, kurie vartojami ir mažas pajamas gaunančių asmenų“, - cukraus branginimo naudos schemą nupasakojo mokslininkas.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, kalbėdamas gruodžio 2 d. valstybinio transliuotojo laidoje „Ryto garsai“ teigė, kad toks siūlymas branginti cukrų, šiuo metu būtų kažkoks nesusipratimas.
„„Aš manau, kad tai yra nesusipratimas, jokių naujų mokesčių dabar neįvedinėsime ir tikrai mokestinės bazės neplėsime“, - teigė M. Majauskas.
Todėl dabar nėra žinoma, ar bus atsižvelgta į N. Mačiulio siūlymą branginti šią maisto prekę, vardan piliečių sveikatos.
Labiausiai „Swedbank“ specialistas N. Mačiulis pagarsėjo tada, kai atskleidė, jog „klaidingai galvojantiems, kad įvedus eurą viskas pabrango, reikėtų kreiptis į psichologus“.
Finansų analitikas taip pat žinomas įžvalgomis, kad „ekonominė krizė – tai naujos galimybės Lietuvai, kuriant harmoningesnę visuomenę“, ar „pajamų nelygybė Lietuvoje tapo didele problema todėl, kad yra apipinta legendomis ir mitais“ bei pan.
Keli susiję:
Klaidingai galvojantiems, kad įvedus eurą viskas pabrango, reikėtų kreiptis į psichologus
Ekonominė krizė – tai naujos galimybės Lietuvai, kuriant harmoningesnę visuomenę
Lietuvos ekonominės sėkmės istorija – šimtmečio džiaugsmo įrodymas, dėl kurio galima užriesti nosį